Meniu

Pagyvenusių ir senų žmonių, gulinčių stacionare, avalynės saugumo vertinimas

2016-05-10

Pagyvenusių ir senų žmonių, gulinčių stacionare, avalynės saugumo vertinimas

Įvadas

Pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, vyksta didžiuliai de­mografiniai pokyčiai, dėl kurių mažėja vaikų ir didėja vyres­nio amžiaus žmonių [13]. Senstanti visuomenė yra tokia, ku­rioje vyresni nei 65 metų žmonės sudaro 7 proc. visų gyven­tojų. Lietuvos miestuose tokių žmonių yra 8,6 proc., kaime – 16,3 proc. [7]. Mokslininkų nuomone, prognozuojama, kad iki 2050 metų gimstamumas Europoje didės nesmarkiai, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgės, o 2060 metų pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės, o kitose Eu­ropos Sąjungos šalyse šis skaičius sieks 27–35 proc., tad galima teigti, kad senyvo amžiaus žmonių neišvengiamai daugės [4, 14].

Gyventojų senėjimas tampa viena aktualiausių visuome­nės sveikatos problemų, nes pagyvenusių ir senų žmonių po­puliacija didėja. Daugėjant pagyvenusių ir senų žmonių, reika­linga jų ligų prevencijos, gydymo, globos ir slaugos paslaugų plėtra, nes senyvo amžiaus žmonės yra pagrindiniai sveikatos priežiūros įstaigų klientai teikiant tiek ambulatorinę, tiek sta­cionarinę pagalbą [8, 18].

Demografinio senėjimo sąlygomis svarbu kuo minima­lesnės papildomos sąnaudos gyventojų senėjimo padariniams įveikti ir kuo maksimalesnės gyvenimo trukmės teikiamos nau­dos visuomenei ir individams išvystyti [1]. Taigi svarbu užti­krinti pagyvenusių žmonių sveikatą ir sveikesnę senatvę [4].

Griuvimas – netikėtas, neplanuotas kūno padėties pakeiti­mas į žemesnę, natūralią padėtį, dažniausiai ant žemės ir grin­dų, kurį sukelia vidiniai ar išoriniai veiksniai [6]. Griuvimas skiriasi nuo smurtinio griuvimo, sąmonės netekimo, staigios paralyžiaus pradžios, pavyzdžiui, ištikus insultui [13]. Griu­vimai kelia grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei ir autonomijai, ypač vyresniems pacientams. Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad kas trečias 65 metų ar vyresnis asmuo griūva ne mažiau kaip 1 kartą per metus. Skirtingų tyrimų rezultatai rodo, kad griuvimų padariniai yra labai įvairūs – galvos traumos, kaulų lūžiai, o tai sukelia ilgalaikę pacientų imobilizaciją ar net mirtį [6, 14].

Pastarąjį dešimtmetį bandoma nustatyti senyvo amžiaus žmonių griuvimo ir traumų priežastis, išsiaiškinti rizikos veiksnius. Kol kas didžiausias dėmesys skirtas aplinkai, joje esamoms priežastims ir jų prevencijai, tačiau labai mažai dė­mesio skirta pagyvenusių ir senų žmonių pasirenkamai ava­lynei [3]. Norint išvengti kritimų, labai svarbu pasirinkti tin­kamą avalynę [16].

Australijoje atlikta apklausa, per kurią apklausti vyresni kaip 65 metų žmonės, atskleidė, kad dauguma pagyvenusio amžiaus žmonių namuose avi jau susidėvėjusias (išsitampiu­sias, praradusias formą, nunešiotu slidžiu padu) šlepetes ir kad 32 proc. moterų ir 28 proc. vyrų paprastai namuose vaikšto ba­somis kojomis ar mūvi tik kojines. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, tai ypač padidina griuvimų riziką. Nustatyta, kad pagyvenę žmonės, kurie namuose nešiojo šlepetes, palyginti su tais pagyvenusiais žmonėmis, kurie namuose avėjo gerai prigludusią prie pėdų avalynę ar vaikščiojo basi, dažniau jautė pėdų skausmą. Atlikus specialius testus, nustatyta, kad jų griu­vimo rizikos balai buvo gerokai didesni [9, 12].

Lietuvoje nėra atlikta daug tyrimų, kuriuose būtų nagrinė­tas pagyvenusių ir senų žmonių avalynės saugumas. Šis tyri­mas padės įvertinti pagyvenusių ir senų žmonių, gulinčių sta­cionare, avalynės saugumą, atsižvelgiant į tai, kad tinkamai pasirinkta avalynė yra viena griuvimo profilaktikos priemonių. Straipsnio tikslas įvertinti pagyvenusių ir senų žmonių, gulinčių stacionare, avalynės saugumą.

 

Metodai ir medžiaga

Siekiant išanalizuoti ir geriau išsiaiškinti pagyvenusių ir senų žmonių, gulinčių stacionare, pasirinktos avalynės sau­gumą, atsižvelgiant į tai, kad avalynė yra svarbi griuvimų profilaktikos priemonė, pasirinktas kiekybinis tyrimas ir pu­siau struktūrizuota apklausa žodžiu su stebimuoju metodu.

Avalynei įvertinti naudoti avalynės vertinimo kriterijai ir avalynės vertinimo lentelė. 1 lentelėje vertinama ava­lynės prigludimas, kulno aukštis, avalynės užkulnis, me­džiaga, iš kurios pagamintas avalynės padas, pado dan­gos rašto nusidėvėjimas bei avalynės dydis pagal avaly­nės vertinimo kriterijus. Avalynės vertinimo kriterijai su­daryti remiantis Menant, Tencer, Sherrington, Menz, Bar­ton, Spears, Morris ir kitų autorių moksliniais straipsniais. Avalynė buvo vertinama balais:

● atitinka saugios avalynės kriterijus – 12 balų;

● iš dalies atitinka avalynės kriterijus – 6–11 balų;

● neatitinka, kelia griuvimo pavojų – 0–5 balų.

Minimalus balų skaičius – 0 balų, maksimalus balų skai­čius – 12 balų.

Tyrimo dalyviai atrinkti netikimybiniu tiksliniu atrankos būdu, atrinkti pagyvenusio amžiaus ir vyresni asmenys (65 metų ir vyresni). Tyrime dalyvavo 30 respondentų (19 mo­terų ir 11 vyrų), kurių amžius siekė 65–95 ir daugiau metų.

 

Tyrimo rezultatai

Apklausa parodė, kad 86,7 proc. respondentų griuvo bent 1 kartą per pastaruosius 6 mėnesius. 26,7 proc. respon­dentų griuvo tik 1 kartą, 20 proc. – 2 kartus, 13,3 proc. – 3 kartus, 16,7 proc. – 5 kartus, 6,7 proc. – 7 kartus, 3,3 proc. – daugiau nei 10 kartų per pastaruosius 6 mėne­sius, 13,3 proc. – negriuvo nė 1 karto (1 pav.).

46,1 proc. respondentų teigė, kad dažniausia jų griuvimo priežastis buvo tai, kad susipynė kojos, 19,2 proc. – užkliu­vo už daiktų, 15,4 proc. – buvo slidžios grindys, 11,5 proc. – kojų silpnumas, 7,7 proc. – svaigo galva.

Taip pat paaiškėjo, kad net 61,5 proc. apklaustųjų pa­skutinio įvykusio griuvimo metu avėjo įsispiriamas šlepe­tes, 23,1 proc. – kojines, 15,4 proc. – buvo basi (2 pav.).

Paaiškėjo, kad paskutinį kartą griūdami respondentai paty­rė daug įvairių sužalojimų. Kai kurie iš jų buvo labai sunkūs, pavyzdžiui, rankų ir kojų kaulų lūžiai, šonkaulių, šlaunikaulio lūžiai, akių sužalojimai ir galvos smegenų traumos.

Atlikus respondentų stacionare avimos avalynės apžiū­rą ir susumavus avalynės požymių vertinimo rezultatus, paaiškėjo, kad 6–11 balų surinko 11 respondentų avalynės porų (36,7 proc.), 0–5 balų – 19 respondentų avalynės porų (63,3 proc.), o 12 balų nesurinko nė 1 respondento avaly­nės pora – 0 proc.) (3 pav.).

Remiantis gautais duomenimis, galima teigti, kad nė 1 respondento stacionare avima avalynė neatitiko saugios ava­lynės kriterijų, o tik iš dalies atitiko arba neatitiko ir kėlė griuvimo pavojų.

Atlikus pagyvenusių ir senų žmonių, gulinčių staciona­re, avalynės apžiūrą, norėta išsiaiškinti kriterijus, pagal ku­riuos pagyvenę ir seni žmonės renkasi kambario avalynę.

Paaiškėjo, kad 63,3 proc. respondentų renkasi avalynę pa­gal patogumą, 20 proc. – pagal kainą, 10 proc. – pagal gro­žį, 6,7 proc. – pagal saugumą (4 pav.).

Taip pat paaiškėjo, kad 83,3 proc. respondentų teigia, kad keičia avalynę į naują tik tuomet, kai ji susidėvi, 10 proc. – kai yra noras atsinaujinti, 6,7 proc. – kai yra pakankamai pajamų.

90 proc. respondentų mano, kad pati geriausia, tinkamiau­sia ir saugiausia avalynė avėti stacionare yra paprastos įsi­spiriamos šlepetės, 6,7 proc. – odinės įsispiriamos šlepetės kietu odiniu padu, 3,3 proc. – kad pati tinkamiausia ir sau­giausia avalynė būtų vadinamieji kroksai.

Be to, apklausos metu paaiškėjo, kad 13,3 proc. respon­dentų informaciją, susijusią su tai, kaip pasirinkti tinkamą avalynę, pritaikytą tam tikrai grindų dangai, ir kaip įvertinti avalynės saugumą, teikia šeimos gydytoja, 3,3 proc. – jų vai­kai, 10 proc. – sužino iš televizijos, 73,3 proc. – niekas ne­teikia ir neteikė jiems informacijos apie tinkamos ir saugios avalynės pasirinkimą (5 pav.).

Net 100 proc. respondentų vieningai teigė, kad bendrosios praktikos slaugytojos neteikė jiems informacijos, susijusios su tinkamos ir saugios avalynės pasirinkimu.

Apibendrinimas

● Griuvimų rizikos veiksniai skirstomi į vidinius, susijusius su pačiu žmogumi ir išorinius griuvimų rizikos veiksnius, su­sijusius su aplinka. Vidiniams griuvimo rizikos veiksniams priskiriami senatviniai eisenos ir pusiausvyros pakitimai, jutiminių funkcijų susilpnėjimas, ligos ir kai kurių vaistų vartojimas. Išoriniams griuvimų rizikos veiksniams priski­riamas netinkamas kambario apšvietimas, slidžios grindys, statūs, be turėklų laiptai, nestabilios kėdės, slidūs, nelygūs lauko takai ir vaikščiojimas su kojinėmis ar basomis, netin­kamai pasirinkta avalynė, kuri yra blogai prigludusi prie pė­dos, nestabili, kietu slidžiu padu, per didelio dydžio.

● Dauguma tyrime dalyvavusių pagyvenusių ir senų žmo­nių griuvo bent 1 kartą per pastaruosius 6 mėnesius. Griu­vimų priežastys buvo labai įvairios, pavyzdžiui, susipynė kojos, kojos užkliuvo už daiktų, susvaigo galva, jautė kojų silpnumą, paslydo ant slidžių grindų. Be to, nustatyta, kad respondentai griūdami avėjo įsispiriamas šlepetes, tik koji­nes ar buvo basi. Pagyvenę ir seni žmonės griūdami patyrė daug įvairių sužalojimų. Kai kurie jų yra labai sunkūs, pa­vyzdžiui, rankų ir kojų kaulų lūžiai, akių sužalojimai, šon­kaulių, šlaunikaulio lūžiai, galvos smegenų traumos.

● Dauguma pagyvenusių ir senų žmonių renkasi įsispiriamas šlepetes, nes jos yra pigesnės ir jas patogiau apsiauti ir nu­siauti. Be to, paaiškėjo, kad pagyvenę ir seni žmonės ne­kreipia dėmesio, kad jų nešiojamos avalynės pado dangos raštas yra nusidėvėjęs ar padas yra kietas (odinis) ir slidus. Todėl nė viena apžiūrėtų pagyvenusių ir senų žmonių, gu­linčių stacionare, avalynės porų neatitiko saugios avalynės kriterijų, o tik trečdalis jų iš dalies atitiko saugios avalynės kriterijus ir nekėlė griuvimo pavojaus.

● Pagyvenusių ir senų žmonių informacijos, susijusios su avalynės pasirinkimu ir jos saugumu, pagrindiniai gavimo šaltiniai yra šeimos gydytojai, vaikai, televizija. Tačiau tik labai maža dalis respondentų gauna tokią informaciją. At­likus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma respondentų teigia, kad informacijos, susijusios su avalynės pasirinkimu ir jos saugumu, niekas jiems neteikia.

Žurnalo INTERNISTAS priedas GERIATRIJOS AKTUALIJOS 2016m.Nr.1

 

Žymos: galvatraumos

Rašyti komentarą

Captcha