Meniu

Naujoji civilizacijos epidemija: B grupės vitaminų stoka ir hiperhomocisteinemija

2016-03-26

Naujoji civilizacijos epidemija: B grupės vitaminų stoka ir hiperhomocisteinemija

Įvadas

Žmogaus organizmui svarbu daugelis veiksnių, o vi­taminai – svarbiausias alimentarinis veiksnys, užtikri­nantis sveikatą. Šiuolaikinėje visuomenėje dažniausios vitaminų stokos ligos – skorbutas/75281">skorbutas/2418">skorbutas, Beriberio liga, pe­lagra – itin retas reiškinys, tačiau esama tam tikra pa­cientų rizikos grupė, kuriai kai kurių vitaminų trūksta dažniau. Vyresniems pacientams nustatoma vitaminų B12 ir D stoka, nuo alkoholio priklausomiems asmenims – folatų, vitaminų B1, B6, B12 stoka, hospitalizuotiems as­menims – vandenyje tirpių vitaminų, taip pat ir B gru­pės, stoka. Kai trūksta B grupės vitaminų, pirmiausia sutrinka medžiagų apykaita tuose audiniuose ir orga­nuose, kuriuose jie aktyviausiai naudojami (pažeidžia­ma nervų sistema, kraujagyslės, virškinimo traktas, oda ir kraujo gamyba). B grupės vitaminai/2808">vitaminai būtini daugeliui pagrindinių metabolinių reakcijų žmogaus organizme, taip pat užtikrina normalų homocisteino metabolizmą. Apgalvotas ir individualus B grupės vitaminų skyrimas esant jų stokai, įrodytas metabolinės organizmo apsau­gos sustiprinimas, ypač kalbant apie aterosklerozę, on­kologines, nervų sistemos, kraujodaros ligas.

 

Šiuolaikinis gyvenimo būdas ir vitaminų stoka

Šiuolaikinis gyvenimo būdas, nuolatinis stresas, nesubalansuota mityba, greitai paruošiamas, termiškai apdorotas maistas/1591">maistas ir kitos priežastys lemia per mažą vi­taminų suvartojimą (1 lentelė). Nustatyta, kad Lietuvo­je moterys su maistu per mažai gauna vitaminų D, B1, PP, B12, vyrai – vitamino B12. Dažnesnės ne vieno, bet kelių vitaminų hipovitaminozės (polihipovitaminozės).

 

Vitaminų stokos stadijos

Ribinis nepakankamumas: mažėja atsargos audi­niuose, mažėja fermentų aktyvumas, blogėja ląste­lių medžiagų apykaita, pasireiškia nespecifiniai orga­nizmo negalavimo simptomai (pvz., lėtinis nuovar­gio sindromas).

Ryškus nepakankamumas: atsargos audiniuose su­mažėja iki kritinės ribos, pasireiškia specifiniai patologi­niai organų sutrikimai (pvz., mažakraujystė, demencija).

Vandenyje tirpūs vitaminai/2808">vitaminai organizme nesikaupia (išimtis vitaminas B12), tad B grupės vitaminų atsar­gos turi būti nuolat papildomos su maistu (2 lente­lė) ar papildais.

Pagal Europos Komisijos direktyvą rekomenduo­jamos B grupės vitaminų dienos normos:

● vitaminas B1 – 1,1 mg;
● vitaminas B2 – 1,4 mg;
● vitaminas B3 – 6 mg;
● vitaminas B6 – 1,4 mg;
● folio rūgštis – 200 μg;
● vitaminas B12 – 2,5 μg.

Praktikoje dažniausiai tiriama vitamino B12 ir fo­lio rūgšties koncentracija. Esant nustatytam vitami­nų trūkumui, gydomuoju poveikiu pasižymi tik dide­lės B grupės vitaminų dozės, pavyzdžiui, ne mažesnė kaip 1 000 μg vitaminio B12 per dieną. Įvairios visuomenėje gajos dietos tik paskatina iš­sivystyti vitaminų stoką ir įvairias ligas, ypač rizikos grupių asmenims.

Dietų pavyzdžiai:
● pusiau vegetarai – mėsos vartoja retai, nevalgo raudonos mėsos, valgo žuvį, kartais vištieną.
● laktoovovegetarai – vartoja kiaušinius, pieną ir jo produktus, nevalgo mėsos, dažniau nustatoma vitamino B12 stoka;
● laktovegetarai – vartoja pieną ir jo produktus, nevalgo kiaušinių ir mėsos, dažniau nustatoma vitamino B12 stoka;
● makrobiotinė dieta – mityboje vyrauja neskaldyti grūdai, ypač rudieji ryžiai, vaisiai, daržovės, jūros gėrybės, gyvulinės kilmės produktų nevartojama, išskyrus baltą mėsą ar žuvį 1–2 k. per savaitę;
● veganai – nevalgo jokių gyvūninės kilmės produktų (mėsos, kiaušinių, pieno ir jo produktų), kai kurie veganai nevartoja net medaus, vengia produktų, kurie išauginti neorganiniu būdu, dažniau nusta­toma vitamino B12 stoka.

Veganams, laktoovovegetarams, laktovegetarams rekomenduojama vitamino B12 vartoti papildomai, nes su maistu jo gaunama per mažai. Su B grupės vitaminų stoka yra susijęs alkoholio, raminamųjų, antibiotikų, diuretikų, laisvinamųjų vais­tų, geriamųjų kontraceptikų, vaistų nuo diabeto, pro­tonų siurblio inhibitorių vartojimas, tad šiems pacien­tams taip pat reikėtų apsvarstyti apie B grupės vitaminų skyrimą papildomai. Vitamino B12 stoką reikia įtarti ne tik sergantiems žarnyno ligomis, anemija/73080">anemija, polineuro­patija, demencija, bet ir esant hiperhomocisteinemijai.

B grupės vitaminų stokos klinikinės išraiškos

B grupės vitaminai/2808">vitaminai – tai svarbiausių fermentų ko­fermentai, užtikrinantys ląstelės, ypač mitochondrijų funkcionavimą, energinių išteklių atkūrimą centrinė­je nervų sistemoje, kepenyse, inkstuose, širdies rau­menyje. B grupės vitaminų stoka gali būti susijusi su biocheminių procesų ląstelėje sutrikimais (3 lentelė).

 

Didelė homocisteino koncentracija – naujas B grupės vitaminų stokos ir lėtinių ligų žymuo

B grupės vitaminų stoka didina homocisteino kon­centraciją. homocisteinas/1138">Homocisteinas – sieros turinti aminorūgštis, susidaranti iš metionino. Homocisteino koncentracija kraujyje yra glaudžiai susijusi su genetiniais veiksniais bei dieta. Maiste esanti folio rūgštis ir vitaminai/2808">vitaminai B6 bei B12 skatina homocisteino skilimą, o maža folio rūgš­ties koncentracija kraujyje lemia gerokai padidėjusią homocisteino koncentraciją bei didesnę mirtinos iše­minės širdies ligos ir insulto riziką.

Vyresnio amžiaus žmonių kraujo plazmoje pa­prastai aptinkama didesnė homocisteino koncentra­cija nei jaunų.

Folio rūgšties, vitamino B12, homocisteino labo­ratorinės normos:
● vitaminas B12 – 118–959 pmol/l;
● folio rūgštis – 6,1–36,5 nmol/l;
homocisteinas/1138">homocisteinas – 6–10 μmol/l.

Dėl homocisteino susidarymo pertekliaus gali būti kaltas ne vien gausus metionino suvartojimas, valgant gyvulinės kilmės baltymų turinčių produktų. Vykstant medžiagų apykaitai, metionino remetilinimo (susidariu­sio homocisteino vertimas vėl metioninu) reguliavimas priklauso nuo kitų mitybos veiksnių. Tai gali būti multi­vitaminai/2808">vitaminai ir mineralinės medžiagos, tačiau svarbiausi yra B grupės vitaminai/2808">vitaminai – folatai, vitaminai/2808">vitaminai B12 ir B6, kurie bū­tini homocisteino apykaitai. Tyrimais patvirtinta, kad esant mažesniam vitamino B12 ir folio rūgšties kiekiui, homo­cisteino koncentracija kraujo serume gerokai padidėja.

Sulaukus vidutinio amžiaus, organizmas vis sunkiau pasisavina vitaminą B12, kol galiausiai jo atsargos visai išeikvojamos. Ištirta, kad sutrikęs vitamino B12 pasisa­vinimas būdingas 24 proc. 60–69 metų, 32 proc. 70–79 metų ir beveik 40 proc. vyresnių nei 80 metų žmonių. Pagrindinė priežastis, dėl kurios sutrinka vitamino B12 pasisavinimas, yra atrofinis gastritas. Žmogui senstant, jo skrandžio gleivinė vis mažiau išskiria druskos rūgš­ties, pepsino ir įgimto faktoriaus – baltymo, būtino vita­minui B12 absorbuoti iš maisto. Vitamino B6 kiekio su­mažėjimo ir padidėjusios homocisteino koncentracijos ryšys mažiau aiškus, tačiau nustatyta, kad mažas vita­mino B6 kiekis ir padidėjusi homocisteino koncentracija kraujo serume yra nepriklausomi rizikos veiksniai, ku­rie asocijuojasi su giliųjų venų tromboze.

 

Hiperhomocisteinemija – nepriklausomas lėtinių ligų rizikos veiksnys

Hiperhomocisteinemija siejama su kraujagys­lių ligų išsivystymu ir progresavimu, aterosklerozės proceso skatinimu bei krešėjimo sistemos aktyvini­mu, demencijos, osteoporozės ir onkologinių ligų ri­zika, neuropsichiatriniais sutrikimais.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Bendrojo homocisteino koncentracija plazmoje yra savarankiškas išeminės širdies ligos rizikos veiksnys, o jo susikaupimas kraujagyslės sienelėje – ankstyvas aterosklerozinio proceso žymuo. homocisteinas/1138">Homocisteinas pa­žeidžia kraujagyslių endotelį, skatina trombogenezę ir aterosklerozės vystymąsi. Esama duomenų, kad homo­cisteinas skatina kraujagyslių sienelių lygiųjų raume­nų proliferaciją, gali sumažinti natūralaus vazodilatato­riaus azoto oksido (NO) gamybą. Hiperhomocisteine­mija yra ne tik išeminės širdies ligos, bet ir mirštamu­mo dėl kitų priežasčių (pvz., vėžio) rizikos veiksnys.

Neuropsichiatriniai sutrikimai

Tyrimais patvirtinta sąsaja tarp padidėjusios homo­cisteino koncentracijos kraujo serume, vitamino B12, fola­tų ir kognityvinių funkcijų, demencijos, taip pat ir Alzhei­merio ligos, depresijos ir kitų neuropsichiatrinių sutriki­mų. Ryšys tarp padidėjusios homocisteino koncentracijos ir kognityvinių sutrikimų gali būti svarbus patofiziologi­niame demencijos išsivystymo procese. homocisteinas/1138">Homocisteinas netiesiogiai gali daryti įtaką Alzheimerio ligos išsivysty­mui, pažeisti kraujagysles, suketi mirtį ir žūtį nervinių ląs­telių smegenų žievėje. Folatų ir vitamino B12 stoka kartu su padidėjusia homocisteino koncentracija asocijuojasi su Alzheimerio ligos dažniu ir progresavimu. Jeigu ho­mocisteino koncentracija didesnė kaip 14 μmol/l, rizika susirgti Alzheimerio liga padidėja perpus.

depresija/4455">Depresija siejama su padidėjusiu širdies ir kraujagys­lių ligų dažniu ir mirštamumu nuo miokardo infarkto bei išeminės širdies ligos. Yra veiksnių, turinčių reikšmės depresijai išsivystyti – omega-3 riebalų rūgščių stoka ir padidėjusia homocisteino koncentracija kraujo serume.

Metaboliniai sutrikimai

Hiperhomocisteinemija, folatų ir B grupės vitami­nų stoka siejama ir su padidėjusia osteoporozės bei os­teoporozinių lūžių rizika. Folatų ir vitamino B12 stoka sukelia megaloblastinę anemiją.

Kancerogenezė

Folatų ir B grupės vitaminų stoka skatina aberantinę DNR sintezę ir karcinogenezę dėl metionino metaboliz­mo sutrikimo. Žemas folatų kiekis susijęs su padidėju­sia storojo žarnyno ir krūties vėžio rizika. Folio rūgšties stoka skatina homocisteino – įrodyto vėžio vystymosi rizikos veiksnio – remetilinimą ir silpnina ląstelinį anti­vėžinį imunitetą. Vitaminas B6, būdamas folio rūgšties metabolinio kelio kofermentu, gali apsaugoti nuo kai ku­rių rūšių vėžio, pavyzdžiui, vitaminas B6 mažina kolo­rektalinio vėžio riziką. Kuo mažesnė folio rūgšties, vi­taminų B6 ir B12 koncentracija, tuo daugiau homocistei­no, tad ir didesnė vėžio ir kitų ligų rizika. Sunaudojant daugiau folio rūgšties, vitaminų В6 ir В12, sumažėja krū­ties vėžio išsivystymo rizika. Atlikus genetinius tyrimus, nustatyta daug veiksnių, kurie tapo siejančiąja vitamino B1 ir navikinių ląstelių grandimi – nustatytas ryšys tarp mažos tiamino koncentracijos kraujo plazmoje ir naviki­nio augimo. Kai kurių kitų tyrimų duomenys patvirtina, kad didesnės vitamino B1 dozės gali turėti inhibuojamąjį poveikį naviko ląstelėms. Kitų tyrimų duomenimis, vita­minas B1 gali padidinti navikinių ląstelių pasipriešinimą chemoterapijai. Tačiau visi tyrėjai sutinka, kad onkolo­giniams pacientams vystosi tiamino stoka, kuri labai su­trikdo sveikatą. Padidinus vitamino B1 dozes, pasireiškia inhibuojamasis poveikis navikinių ląstelių augimui. Tia­minas taip pat malšina skausmą, todėl naudojamas kom­pleksiniam skausminių sindromų gydymui.

Apibendrinimas

Išanalizavus su amžiumi susijusias patologines būkles ir jų klinikinius bei epidemiologinius tyrimus, nustatyta, kad homocisteinas/1138">homocisteinas gali būti jungiamoji me­tabolinė grandis tarp daugiaveiksnių geriatrinių ligų patogenezės procesų. Manoma, kad du trečdaliai visų hiperhomocisteinemijos atvejų priklauso nuo 1 ar visų 3, t. y. folatų, vitamino B12 ir B6, stokos.

Daugelis mokslininkų pritaria, kad homocisteino koncentracijos mažinimo terapija yra nežalinga ir ne­brangi. Nustačius padidėjusią homocisteino koncentra­ciją kraujo serume, rekomenduojama skirti B6, B2, B12 bei folio rūgšties preparatus. Nustatyta, kad papildo­mas folatų, vitaminų B12 ir B6 vartojimas normalizuoja homocisteino koncentraciją kraujo plazmoje, nors meti­onino būtų gaunama ir per daug. Tokiais atvejais homo­cisteino koncentracija kraujo plazmoje normalizuojama per dieną suvartojant 1,5–2 kartus daugiau vitaminų.

Pacientams, kuriems nustatoma didelė išeminės šir­dies ligos rizika, turėtų būti rekomenduojama su mais­tu gauti pakankamą folio rūgšties bei vitaminų B6 ir B12 kiekį. Manoma, kad homocisteino kiekio atrankinis patikros tyrimas kartu su folio rūgšties ir vitamino B12 koncentracijos tyrimu turėtų būti atliekami ir kitiems didelės rizikos pacientams, pavyzdžiui, esant nepakan­kamai mitybai, malabsorbcijai, sergantiems hipotiroi­dizmu, inkstų funkcijos nepakankamumu, sistemine raudonąja vilklige, esant kognityvinei disfunkcijai, taip pat vartojantiems tam tikrus vaistus. Šiems pacientams gali būti naudinga su maistu gauti daugiau B grupės vi­taminų. Kombinuoti papildai su folatais, vitaminais B6 ir B12 gali sumažinti homocisteino koncentraciją, nors įrodymų jų vartoti antrinei profilaktikai kol kas trūksta.

Šaltinis "Internistas" Nr.2,2016m

Rašyti komentarą

Captcha