Meniu

Naujausi mitybos įtakos prostatos vėžiui tyrimai

2015-12-01

Naujausi mitybos įtakos prostatos vėžiui tyrimai

Įvadas

Prostatos vėžys (PV) yra antra labiausiai paplitusi vėžio forma tarp vyrų. Pasaulyje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1 mln. naujų ligos atvejų (2012 metais pasaulyje užregistruoti 1 111 689 nauji PV atvejai, tai sudarė 7,9 proc. visų naujų atvejų; Europos šalyse – atitinkamai 417 137 ir 12,1 proc.). Vakarų šalyse PV diagnozuojama maždaug 6 kartus daugiau, palyginti su ne Vakarų šalimis. Manoma, kad mityba, gyvenimo būdas, aplinkos ir genetiniai veiksniai lemia tokį didelį skirtumą tarp šalių. Straipsnyje analizuojami naujausi potencialių mitybos veiksnių įtakos PV tyrimai, kurie apima epidemiologinių ir klinikinių tyrimų rezultatus, nagrinėjant baltymų, riebalų, angliavandenių, ląstelienos, fi tochemikalų ir kitų maisto sudedamųjų dalių, maisto produktų ir mitybos įpročių poveikį PV dažnumui, vystymuisi ir / ar ligos progresavimui. Reikėtų pažymėti, kad tyrimams, kurie yra susiję su mityba ir vėžiu, dažnai taikomi įvairūs apribojimai, kurie apsunkina rezultatų interpretaciją. Pavyzdžiui, kai siekiama ištirti suvartojamų riebalų kiekio poveikį, riebalų suvartojamo kiekio pokyčiai neišvengiamai pakeis baltymų ir / arba angliavandenių poveikį, tuo pat metu gali pakeisti kitų maistinių medžiagų poveikį. Todėl sunku įvertinti vien tik riebalų vartojimo pokyčio efektą. Be to, makroelementų poveikį lemia ne tik suvartotų makroelementų kiekis, bet ir jų rūšis. Abu aspektai atskirai gali turėti įtakos vėžio išsivystymui, tačiau atliekant mokslinius tyrimus jie ne visada yra atskiriami ir nagrinėjami pavieniui.

 

Maistinės medžiagos

Angliavandeniai

Atsižvelgiant į hipotezę, kad insulinas/1227">insulinas yra PV augimo faktorius, iškelta kita hipotezė, kad sumažinus angliavan- denių kiekį (tokiu būdu sumažinus ir insulino kiekį se- rume), gali sulėtėti PV augimas. Iš tiesų bandymuose su gyvūnais ne angliavandenių ketogeninė dieta arba mažo angliavandenių kiekio dieta (angliavandeniai sudaro 20 proc. viso kaloražo) pasižymi palankiu poveikiu lėti- nant prostatos naviko augimą.

Vienas tyrimų, atliktų su žmonėmis, parodė, kad didelis rafi nuotų angliavandenių suvartojimas buvo susijęs su padidėjusia rizika susirgti PV. Ne tik angliavandenių kiekis, bet ir angliavandenių rūšis gali turėti įtakos PV, tačiau minėti tyrimai dar nebaigti ir nėra paskelbta galutinių išvadų. Pastaraisiais metais atliekami tyrimai su metforminu. Tiriama, ar šis preparatas, veikdamas angliavandenių apykaitą, gali sumažinti PV riziką ir progresavimą. Tyrimais nustatyta, kad metforminas sumažina PV ląstelių proli- feraciją ir sustabdo progresavimą (tiek in vitro, tiek ir in vivo), sumažina vėžio išsivystymo riziką ir mirtingumą nuo PV. 2 vienos šakos klinikiniai tyrimai taip pat parodė teigiamą metformino poveikį PV ląstelių proliferacijai ir progresavimui. Tačiau kiti retrospektyviniai kohortiniai tyrimai nepatvirtino teorijos apie metformino poveikį PV išsivystymo ar ligos atkryčio rizikai.

Nepaisant angliavandenių kiekio mažinimo galimybės kontroliuojant PV, trūksta įrodymų iš atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų. Šiuo metu atliekami 2 atsitiktinių imčių tyrimai, skirti išnagrinėti mažo angliavandenių kiekio dietos (maždaug 5 proc. visų kcal) poveikį PV sergantiems pacientams, kuriems atlikta radikali pros- tatektomija (NCT01763944), ir glikemijos reakciją tarp pacientų, kuriems pradėta terapija androgenais (ADT) (NCT00932672). Šių tyrimų išvados leis įvertinti suvartojamo angliavandenių kiekio poveikį PV progresavimui ir mažesnio angliavandenių kiekio vaidmenį kompensuojant nepageidaujamą ADT poveikį. Baltymai Idealus baltymų kiekis optimaliai bendrai ar su prostata susijusiai sveikatos būklei yra neaiškus. Šiuo metu populiari dieta su mažu kiekiu angliavandenių, kurioje yra daug baltymų. Naujausi žmonių grupėse atlikti tyrimai rodo, kad mažas baltymų kiekis susijęs su mažesne vėžio rizika ir mažesniu mirtingumu tarp 65 metų ir jaunesnių vyrų. Mažas baltymų kiekio suvartojimas tarp vyresnių nei 65 metų vyrų buvo susijęs su didesne vėžio rizika ir mirtingumu. Tyrimuose su gyvūnais santykis tarp baltymų ir angliavandenių turėjo įtakos širdies veiklai, senėjimui ir ilgaamžiškumui. Reikalingi papildomi tyrimai, padėsiantys atsakyti į klausimą, kaip baltymai ar baltymų ir angliavandenių santykis veikia PV vystymąsi ir ligos progresavimą.

Gyvulinės kilmės baltymai Baltymų suvartojimo tyrimai yra sudėtingi. Pavyzdžiui, gyvulių mėsa, kuri yra baltymų šaltinis Vakarų dietose, sudaryta ne tik iš baltymų, bet ir iš riebalų, cholesterolio, mineralų ir kitų maistinių medžiagų. Šių maisto medžiagų, įskaitant riebalų rūgštis, kiekis gali skirtis priklausomai nuo gyvūnų mėsos. Ankstesni tyrimai parodė, kad paukštienos mėsa be odelės, kuri cholesterolio ir sočiųjų riebalų turi mažiau nei raudona mėsa, nesusijusi su PV atkryčiu ar progresavimu. Tačiau keptos paukštienos vartojimas buvo atvirkščiai proporcingas išplitusiam PV, kai virta raudona mėsa buvo susijusi su padidėjusia išplitusio PV rizika. Taigi tai, kaip maistas/1591">maistas ruošiamas, gali keisti jo poveikį PV rizikai ir progresavimui. Apskritai žuvies vartojimas gali būti susijęs su mažesniu mirtingumu nuo PV, bet aukštoje temperatūroje paruošta žuvis gali prisidėti prie PV kancerogenezės. Taigi galima būtų rekomenduoti reguliariai vartoti žuvies, tačiau turėtų būti išlaikoma vidutinė jos kepimo temperatūra.

Pieno baltymai

Kitas baltymų šaltinis yra pieno produktai (pienas, sūris, jogurtas). Ankstesni tyrimai parodė, kad pieno produk- tai padidina bendrąją riziką susirgti PV, bet ne agresyvia ar mirtina jo forma. Be to, nustatyta, kad tiek nenugriebto pieno, tiek ir lieso pieno vartojimas gali arba skatinti, arba lėtinti PV progresavimą. Gydytojų sveikatos stebėjimo kohortinis tyrimas, kuriame dalyvavo 21 660 vyrų, parodė, kad bendras pieno suvartojimas yra susijęs su padidėjusia PV išsivystymo rizika. Mažai riebalų turintis arba liesas pienas padidina mažo piktybiškumo PV, o nenugriebto pieno produktai padidina mirtino PV riziką.

Nors tikslūs pieno produktų komponentai, kurie tai lemia, yra nežinomi, manoma, kad su tuo gali būti susijusi didelė sočiųjų riebalų ir kalcio koncentracija. Tyrimas, kuriame dalyvavo 1 798 vyrai, parodė, kad pieno baltymai neabejotinai susiję su IGF-1 koncentracija serume, tai gali paskatinti PV išsivystymą ar progresavimą. Taigi reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant nustatyti ryšį tarp pieno vartojimo ir PV. Nepakanka duomenų, leidžiančių teikti rekomendacijas, konkrečiai susijusias su pieno bei pieno baltymų vartojimu ir PV rizika ar progresavimu.

Augalinės kilmės baltymai

Sojų ir sojų pagrindo produktai turi daug baltymų ir fi - toestrogenų, kurie gali palengvinti PV prevenciją, tačiau jų vaidmuo PV yra neaiškus. Tyrimuose su pelėmis suvar- tojamų sojų produktų kiekis buvo susijęs su sumažėjusia kepenų aromataze, 5 afl a reduktaze, androgenų receptorių ir jos reguliuojamų genų išraiška, FOXA1, urogenitalinės sistemos svoriu ir PV naviko progresavimu. Neseniai atlik- tas atsitiktinių imčių tyrimas, kuriame dalyvavo 177 vyrai, priklausantys didelei rizikos grupei po radikaliosios prosta- tektomijos, parodė, kad sojų baltymų papildų vartojimas 2 metus neturėjo efekto PV atkryčio rizikai. Epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai pagrindžia galimą sojų vaidmenį PV rizikos mažinimui ar progresavimui, tačiau metaanalizė ne- parodė didelės sojų vartojimo įtakos prostatos specifi nio an- tigeno (PAS) lygiui.

Kadangi dauguma tyrimų buvo mažos apimties ir trumpalaikiai, būtina atlikti tolesnius tyrimus. Daugelis tyrėjų toliau nagrinėja pirminį izofl avoną (ge- nisteiną) sojose ir jo poveikį PV. Tyrimai rodo, kad genis- teinas turi potencialo slopinti PV ląstelių atsiskyrimą, in- vaziją ir metastazavimą. Genisteinas gali keisti gliukozės atnaujinimą ir gliukozės transporterio (GLUT) išraišką PV ląstelėse arba turėti antinavikinį poveikį mažinant keletą mikro-RNR. Tyrimai in vitro ir su gyvūnais rodo, kad genisteinas gali blokuoti endogeninių estrogenų prisirišimą prie estrogenų receptorių, todėl slopina ląstelių proliferaciją, augimą ir paskatina diferenciaciją. Taip pat genisteinas gali slopinti ląstelių atsiskyrimą, proteazės gamybą, ląs- telių invaziją ir taip užkirsti kelią metastazavimui. Atvejo ir kontrolės tyrimai neparodė nei plazmos, nei šlapimo genisteino koncentracijos sąsajos su PV rizika. Tikslinga vykdyti tolesnius klinikinius tyrimus, siekiant toliau nagrinėti sojų ir sojų izofl avonų vaidmenį PV profi laktikai arba gydymui.

Riebalai

Tyrimų, nagrinėjančių riebalų vartojimo ryšį su PV rizika arba progresavimu, rezultatai yra prieštaringi. Tiek bendrasis absoliutus maisto riebalų vartojimas, tiek ir riebalų rūgščių santykinė sudėtis gali būti nepriklauso- mai susiję su PV išsivystymu ir / ar progresavimu. Nors tyrimai su gyvūnais rodo, kad, mažinant maistinių rieba- lų vartojimą, sulėtėja navikų augimas, o riebus maistas/1591">maistas, ypač gyvulinių riebalų ir kukurūzų aliejaus vartojimas, padidina PV progresavimą.

Kiti atvejo ir kontrolės ir ko- hortiniai tyrimai parodė, kad nėra jokio ryšio tarp bendro- jo riebalų suvartojimo ir PV rizikos arba yra atvirkščias ryšys tarp riebalų kiekio ir sergančiųjų PV išgyvenamu- mo, ypač tarp vyrų, kuriems diagnozuotas lokalus PV. Be to, momentinis tyrimas, kuriame dalyvavo 13 594 PV nesergantys vyrai, parodė, kad riebalų suvartojimas, iš- reikštas procentais nuo bendrojo kalorijų skaičiaus, tie- siogiai susijęs su PSA lygiu. Atsižvelgiant į šiuos prieštaringus duomenis, veikiausiai riebalų rūgščių rūšis, o ne bendrasis kiekis gali atlikti svarbų vaidmenį vystantis ir progresuojant PV.

Viename prospektyviajame kohortiniame tyrime, kuriame dalyvavo 14 514 vyrų, nustatyta, kad plazmoje esančios sočiosios riebalų rūgštys tiesiogiai susijusios su PV rizika. Kito tyrimo rezultatai rodo, kad didesnis augalinės kilmės riebalų vartojimas susijęs su sumažėjusia PV rizika. Šie tyrimai pagrindžia dabartines mitybos gaires valgyti mažiau gyvulinės kilmės riebalų ir daugiau augalinės kilmės riebalų. Duomenys, susiję su omega-6 ir omega-3 polineso- čiųjų riebalų rūgščių (PNRR) suvartojimu ir PV rizika, taip pat yra prieštaringi. Esama duomenų, patvirtinančių ryšį tarp padidėjusio omega-6 PNRR kiekio (daugiausia gauto iš kukurūzų aliejų) ir visų PV bei didelio piktybiškumo PV rizikos, bet ne visi tyrimų rezultatai pagrindžia tokį ryšį.

Sveikatos specialistų stebimasis tyrimas parodė, kad didesnis PNRR suvartojimas buvo susijęs su mažes- niu mirtingumu tarp vyrų, sirgusių nemetastazavusiu PV. Mechanizmas, susiejantis omega-6 PNRR ir PV riziką, yra arachidono rūgšties (omega-6 PNRR) pavertimas eikoza- noidais, kas sukelia uždegimą ir ląstelių augimą. Atvirkš- čiai, omega-3 PNRR, kurių daugiausia randama riebioje žuvyje, gali lėtinti PV augimą per įvairius mechanizmus. Be to, tyrimas su pelėmis, kuriame buvo lyginami įvai- rių rūšių riebalai, parodė, kad tik žuvų taukų dieta (t. y. omega-3 paremta dieta) sulėtino PV augimą, palyginti su kitais maistiniais riebalais. Su žmonėmis atliktas II fazės atsitiktinių imčių tyrimas parodė, kad mažai riebalų turinti dieta, vartojant omega-3 PNRR 4–6 savaites prieš radikaliąją prostatektomiją, sumažina PV ląstelių proliferaciją ir ląstelių ciklo progresijos dažnį.

Galimą omega-3 riebalų rūgščių iš žuvies naudą pa- grindžia ir epidemiologinė literatūra, kuri rodo, kad omega-3 riebalų rūgščių vartojimas buvo atvirkščiai pro- porcingas mirtino PV rizikai. Nepaisant omega-3 riebalų rūgščių teikiamų vilčių, ne visi tyrėjai su tuo sutinka. Viename tyrime dalyvavusių 1 622 vyrų, kurių PSA buvo

cholesterolis/404">Cholesterolis

Daugelis ikiklinikinių tyrimų parodė, kad cholestero- lio susikaupimas prisideda prie PV progresavimo. Buvo teigiama, kad didelis cholesterolio kiekis gali būti rizikos veiksnys navikams, pirmiausia per cholesterolio sintezės bei uždegiminių kelių reguliavimą ir navikų steroidogenezę. Pagal neseniai atliktą tyrimą su 2 408 vyrais, kuriems planuota atlikti biopsiją, cholesterolio koncentracija seru- me buvo nepriklausomai susijusi su prognozuojamo PV rizika.

Cholesterolio kiekį mažinančių vaistų – statinų – vartojimas po radikaliosios prostatektomijos 1 146 vyrams buvo reikšmingai susijęs su mažesne biocheminio atkryčio rizika. Kitas tyrimas parodė, kad statinai gali sumažinti PV riziką, nes mažina ligos progresavimą. Nors mechanizmas nenustatytas, tačiau naujesni tyrimai taip pat parodė, kad mažas didelio tankio lipoproteinų cholesterolio lygis buvo susijęs su didesne PV rizika. Šie rezultatai pagrindžia mintį, kad širdies sveikatai užtikrinti rekomenduojama mityba, kuri mažina cholesterolio kiekį, taip pat gali turėti naudos sveikai prostatai.

vitaminai/2808">Vitaminai ir mineralai

Šiame straipsnyje peržiūrimi naujausi tyrimai, kuriuo- se analizuojamas vitaminų A, B kompleksas, C, D, E, K ir selenas. 2 dideli klinikiniai tyrimai (CARET – karoteno ir retinolio efektyvumo tyrimas, NIH-AARP – Amerikos nacionalinių sveikatos institutų ir Pensinio amžiaus asmenų asociacijos) parodė, kad per didelis multivitaminų papildų vartojimas buvo susijęs su didesne rizika susirgti agresyvia PV forma, ypač tarp tų, kurie vartoja atskirus beta karoteno papildus. Be to, tyrimas, kuriame dalyva- vo 997 Suomijos vyrai, parodė, kad didelė beta karoteno koncentracija serume yra susijusi su didesne PV rizika. Nustatyta, kad beta karoteno papildai nedidina mirtino PV atvejo rizikos gydymo metu. Didelis atvejo ir kontro- lės tyrimas parodė, kad retinolis taip pat nebuvo susijęs su PV rizika.

Taigi ryšys tarp vitamino A ir PV yra vis dar neaiškus. Ikiklinikinių tyrimų duomenys rodo, kad folatų mažėjimas gali sulėtinti naviko augimą, o papildai neturi įtakos augimui ar progresavimui, tačiau gali tiesiogiai sukelti epigenetinių pokyčių per DNR metilinimo padidėjimą. 2 metaanalizėse nurodyta, kad cirkuliuojančių folatų koncentracija buvo teigiamai susijusi su padidėjusia PV rizika, o kohortinis tyrimas Nyderlanduose, kuriame dalyvavo 58 279 vyrai, bei atvejo kontrolės tyrimas Italijoje ir Švei- carijoje parodė, kad maisto arba folatų papildai neturėjo poveikio PV rizikai. Iš tiesų vienas kohortinis vyrų, kuriems atliekama radikali prostatektomija, tyrimas parodė, kad didesnė folatų koncentracija serume buvo susijusi su mažesniu PSA lygiu ir mažesne biocheminės nesėkmės rizika.

Kitas tyrimas, apėmęs 40 metų ir vyresnius 3 293 vyrus, kuriems nebuvo diagnozuota PV, parodė, kad dides- nis folio rūgšties lygis gali apsaugoti nuo padidėjusio PSA lygio. Buvo teigiama, kad folio rūgštis gali atlikti dvejopą vaidmenį prostatos kancerogenezėje, todėl ryšys tarp folatų ir PV reikalauja tolesnių tyrimų. Nepaisant galimo vitamino C (askorbo rūgšties) kaip antioksidanto vaidmens gydant vėžį, yra nedaug klinikinių tyrimų, susijusių su vitamino C suvartojimu. Atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai neparodė vitamino C poveikio PV rizikai. Be to, didelėmis dozėmis vartojamas vitaminas C gali veikti daugiau kaip prooksidantas nei antioksidantas, apsunkindamas mokslinių tyrimų modeliavimą ir interpretavimą. Pirminė aktyvi vitamino D forma (1,25 dihidroksivitaminas D3 (kalcitriolis)) padeda tinkamam kaulų forma- vimuisi, indukuoja kai kurių imuninių ląstelių diferenciaciją, slopina naviko vystymosi kelius – angiogenezę ir proliferaciją, ir, manoma, mažina PV riziką, tačiau galutinių išvadų tam patvirtinti nepakanka. Naujesni tyrimai atskleidė, kad padidėjusi vitamino D koncentracija serume buvo susijusi su sumažėjusia PV rizika. Be to, vitamino D papildai gali sulėtinti PV progresavimą arba sukelti PV ląstelių apoptozę.

Kiti tyrimai, deja, nepagrindė jokio vitamino D papildų poveikio PSA ir PV rizikai. Kai kurie tyrimai parodė, kad mažesnis vitamino D kiekis buvo susijęs su mažesne PV rizika tarp vyresnio amžiaus vyrų, arba didesnis vitamino D kiekis serume buvo susijęs su didesne PV rizika. Tai sutampa su kitų maistinių medžiagų tyrimų rezultatais, kad didesnis maistinių medžiagų suvartojimas ne visada gali turėti teigiamą įtaką. Taigi vitamino D vai- dmuo PV lieka neaiškus. Vienas didelis atsitiktinių imčių tyrimas, apimantis 14 641 JAV vyrą (≥50 metų), kuriems vidutiniškai 10,3 metų buvo skiriama 400 IU vitamino E, parodė, kad vitamino E vartojimas neturėjo tiesioginio ar ilgalaikio povei- kio PV ar kitų lokalizacijų vėžio rizikai. Saikingas vitami- no E vartojimas (50 mg ar apie 75 IU) sumažino PV riziką tyrime, kuris apėmė 29 133 Suomijos rūkančius vyrus. Keli tyrimai rodo, kad vitaminas E lėtina navikų augimą. Kiti 2 stebimieji tyrimai neparodė ryšio tarp vitamino E vartojimo ir PV rizikos. Tiesa, padidėjęs alfa tokoferolio lygis serume buvo susijęs su sumažėjusia PV rizika. Atvirkščiai, seleno ir vitamino E vėžio prevencijos tyrimas (SELECT) parodė, kad vitaminas E labiau padidino PV riziką ir kad didesnis kraujo plazmos alfa tokoferolio lygis, sąveikaudamas su seleno papildais, gali padidinti didelio piktybiškumo PV riziką. Vadinasi, siekiant ištirti ryšį tarp vitamino E ir PV, reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų. Manoma, kad vitaminas K padėtų išvengti PV rizikos.

Ikiklinikiniai tyrimai rodo, kad vitaminų C ir K derinys turi galingą antivėžinį aktyvumą, in vitro ir in vivo veikia kaip chemo- ar radiosensibilizatorius. Iki šiol nedaugely- je tyrimų tai buvo tiriama, tačiau vienas prospektyvusis kohortinis Heidelberge atliktas tyrimas parodė atvirkštinį ryšį tarp vitamino K suvartojimo ir PV dažnio. Labai nedaug ikiklinikinių tyrimų atlikta siekiant išnagrinėti kalcio vaidmenį PV. Kai kuriuose tyrimuose teigiama, kad didesnis kalcio vartojimas padidina arba sumažina PV riziką, o kiti nerodo jokio ryšio. Buvo manoma, kad selenas gali užkirsti kelią PV. Tyrimai in vitro parodė, kad selenas slopina angiogenezę ir ligos plitimą, tačiau, SELECT tyrimo duomenimis, selenas nei vienas, nei derinamas su vitaminu E neapsaugo nuo PV. Be to, seleno papildai nebuvo naudingi vyrams, turintiems mažą seleno lygį, tačiau padidino riziką susirgti didelio piktybiškumo PV vyrams, turintiems daug seleno. Siekiant nu- statyti seleno vaidmenį PV, reikalingi tolesni tyrimai.

Fitochemikalai

Augalai be vitaminų bei mineralų turi ir fi tochemikalų (biologiškai ir fi ziologiškai aktyvios medžiagos), turinčių potencialų antivėžinį poveikį. Paprastai nelaikomi esminiais junginiais, fitochemikalai turi antioksidacinių ir an tiuždegiminių savybių. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad silibininas (polifenolio fl avonoidas) gali būti naudingas PV prevencijai. Tiesa, galutinėms išvadoms pateikti dar reikia papildomų tyrimų. Kurkuminas Azijoje yra naudojamas kaip maisto priedas ir kaip žolinis vaistas nuo uždegimo. In vitro nustatyta, kad kurkuminas slopina uždegimą, in vivo bandymuose su pelėmislėtina PV augimą, įjautrindamas navikus chemo- ir radioterapijai, tačiau tiriant jo poveikį PV nebuvo atlikta tyrimų su žmonėmis.

 Granatai

Granatų žievelė ir pats vaisius, riešutai turi daug elagita- ninų. Šie fi tochemikalai lengvai metabolizuojami į aktyvią rūgšties formą žarnų fl oros apsaugai. Ikiklinikiniai eksperi- mentai rodo, kad elagitaninai slopina PV plitimą. Prospektyviuosiuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo vyrai, turintys padidėjusį PSA lygį po pirminio gydymo, gauti rezultatai rodo, kad granatų sultys arba granatų ekstraktas pailgina PSA padvigubėjimo laiką, palyginti su pradiniu PSA. Laukiama tyrimų rezultatų iš prospektyviojo tyrimo su placebu, naudojant granatų ekstraktą vyrams, kuriems didėja PSA. Placebu kontroliuojamas tyrimas atskleidė, kad 2 granatų ekstrakto tabletės, vartojamos kasdien iki 4 savaičių prieš radikaliąją prostatektomiją, neturėjo įtakos naviko patologi- jai, oksidaciniam stresui ar kitokiems naviko vertinimams.

Žalioji arbata

Žaliojoje arbatoje yra daug antioksidantų polifenolių. Ikiklinikiniai tyrimai rodo, kad epigalokatechino galatas (EGCG) slopina PV augimą ir mažina uždegimą, slopin- damas NF-kb. Be to, antioksidacinės EGCG savybės yra 25–100 kartų stipresnės nei vitaminų C ir E. Prospektyvusis atsitiktinių imčių prostatektomijos tyrimas rodo, kad vyrai, kurie vartojo žaliosios arbatos prieš operaciją, turėjo padidėjusį žaliosios arbatos polifenolių lygį prostatos audiniuose. Nedidelės apimties tyrime su 60 vyrų, kurie kasdien suvartojo po 600 mg žaliosios arbatos ka- techino ekstrakto, parodė, kad ji sumažino PV atvejų apie 90 proc. (3 proc., palyginti su 30 proc. placebo grupėje). Kitas mažas bandymas taip pat parodė, kad EGCG pa- pildas lėmė gerokai sumažėjusį PSA, hepatocitų augimo faktorių ir kraujagyslių endotelio augimo faktorių tarp vyrų, sergančių PV. Šie tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos polifenoliai gali sumažinti sergamumą PV ir ligos progresavimą, bet reikia atlikti daugiau mokslinių tyri- mų, siekiant patvirtinti ir paaiškinti veikimo mechanizmą.

Resveratrolis

Dauguma tyrimų in vitro rodo, kad resveratrolis slopina PV augimą. Vis dėlto resveratrolis slopino naviko augimą kai kuriuose, bet ne visuose tyrimuose su gyvūnais. Iki šiol neatlikta klinikinių tyrimų, įrodančių prevencinį arba terapinį resveratrolio poveikį PV.

Zyflamend vaistažolių mišinys

Zyfl amend yra žolelių mišinys nuo uždegimo, kuris, kaip įrodyta gyvūnų modeliuose bei tiriant PV ląstelių liniją, sumažina PV progresavimą, mažindamas žymenų ekspresiją (pAKT, PSA, histonų deacetilazės ir androgenų receptorių). Nepaisant šio mišinio galimybės kovoti su vėžiu, su žmonėmis atlikta labai nedaug tyrimų. Viename atvirame I fazės tyrime su 23 pacientais, sergančiais didelio laipsnio prostatos intraepiteline neoplazija, 18 mėnesių buvo vartojama Zyfl amend atskirai arba kartu su kitais maisto papildais. Tyrimo duomenimis, Zyfl amend sumažino PV vystymosi riziką. Tiesa, reikia atlikti daugiau tyri- mų su žmonėms, kad būtų galima patvirtinti šio mišinio veiksmingumą ir klinikinį taikymą.

Kiti maisto produktai

Vaisiai ir daržovės Vaisiai ir daržovės turi daug vitaminų, mineralų ir fi tochemikalų. Keletas epidemiologinių tyrimų rado atvirkštinį ryšį tarp bendrojo vaisių ir daržovių suvar- tojimo ir PV rizikos. Daržovės, tokios kaip česnakai, porai, svogūnai, turi daug fi tochemikalų, kurie ištirti kaip galintys sustiprinti imuninę sistemą, slopinti vė- žio ląstelių augimą ir sukelti apoptozę. Paskelbtų tyrimų skaičius yra ribotas, tačiau tiek ikiklinikinių, tiek ir epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad svogūninių daržovių vartojimas gali apsaugoti nuo PV, ypač lokalizuotos ligos. Atsitiktinių imčių 199 vyrų tyrimas taip pat parodė, kad granatų, žaliosios arbatos, brokolių ir ciberžolės vartojimas labai sumažino PSA didėjimo normą vyrams, sergantiems PV. Pomidorai ir jų produktai Daugybė tyrimų nagrinėjo ryšį tarp pomidorų bei jų produktų ir PV, bet išvados yra abejotinos. Antioksidantas likopenas, kurio pomidoruose yra daug, buvo tiria- mas konkrečiai dėl jo poveikio PV.

Kai kurie tyrimai su gyvūnais parodė, kad likopenas lėtina PV augimą arba pakeičia epitelio ląsteles, tačiau 2 tyrimai pateikė prieštaringus rezultatus tarp pomidorų pastos ir likope- no. 2 trumpalaikiai prostatektomijos tyrimai, naudojant pomidorų padažą arba likopeną, parodė, kad likopenas įsisavinamas prostatos audiniuose ir turi antioksidaci- nį ir potencialų antivėžinį poveikį. Keli kiti klinikiniai tyrimai rodo atvirkštinį ryšį tarp likopeno vartojimo, PSA lygio ir vėžio simptomų mažėjimo. Neatlikta didelio masto atsitiktinių imčių tyrimų, kuriuose būtų ištirta likopeno arba pomidorų produktų įtaka PV prevencijai arba gydymui.

Kava

Kava turi kofeino ir keletą neištirtų fenolio junginių, kurie gali būti naudojami kaip antioksidantai. Epidemiologiniai tyrimai rodo atvirkštinį ryšį tarp kavos vartojimo ir PV (daugiausia išplitusio arba mirtinos stadijos) rizikos, rezultatai nepriklausė nuo kofeino kiekio. Nors keletas epidemiologinių tyrimų nerado ryšio tarp kavos vartojimo ir PV rizikos, neseniai atlikta metaanalizė lei- do padaryti išvadą, kad kavos vartojimas gali sumažinti PV riziką. Galimas mechanizmas yra nežinomas, tačiau gali apimti antioksidacinį, antiuždegiminį poveikį, gliukozės ir insulino apykaitą ir galimą poveikį IGF-I ir lyti- niams hormonams.

 

Mitybos modeliai

Daugelis pavienių maistinių medžiagų arba maisto veiksnių buvo išnagrinėti dėl jų poveikio PV rizikai arba progresavimui, tačiau rezultatai iš esmės buvo negalutiniai. Potenciali priežastis dėl tyrimų rezultatų nenuoseklumo yra ta, kad vienos maistinės medžiagos įtaka gali būti per maža, jog būtų galima ją aptikti. Be to, maistinės medžiagos, kurių natūraliai esama maiste, dažnai yra labai susijusios ir gali veikti viena su kita ir daryti įtaką PV. Taigi dietinių modelių analizė kelia didelį susidomėjimą, tačiau tyrimai buvo riboti, o esami rezultatai negalutiniai. Viduržemio jūros dieta, kurioje rekomenduojama vartoti daržoves, alyvuogių aliejų, kompleksinius angliavandenius, liesą mėsą ir antioksidantus, rekomenduojama širdies ir kraujagyslių ligų bei nutukimo prevencijai, bet gali būti naudinga ir PV prevencijai.

Žuvies ir omega-3 riebalų rūgščių suvarto- jimas Viduržemio jūros dietos modelyje buvo susijęs su mirtino PV rizika. Be to, Viduržemio jūros dietos laiky- masis po to, kai diagnozuotas PV, buvo susijęs su ma- žesniu bendruoju mirtingumu. Vakarų dietos modelis, kuriame daug raudonos mėsos, apdorotos mėsos, keptos žuvies, traškučių, riebaus pieno ir baltos duonos, buvo susijęs su didesne PV rizika. Be to, Azijos šalys, kuriose suvartojama daug omega-3, sojų ir žaliosios arbatos, turi mažesnį PV atvejų dažnį, palyginti su šalimis, vartojančiomis Vakarų stiliaus dietą. Ne visi tyrimai pagrindė ryšį tarp dietinio modelio ir PV rizikos. Taip gali būti todėl, kad metodika, taikoma nustatant mitybos įpročius, gali apimti ne visus mitybos veiksnius, susijusius su PV rizika. Kiekvienas dietinis modelis gali apimti tiek naudingus, tiek ir žalin- gus komponentus. Taigi šioje srityje turėtų būti atliekama daugiau tyrimų.

Kryptys ateities klinikiniams tyrimams

Remiantis epidemiologiniais, ikiklinikiniais ir klini- kiniais tyrimais, išnagrinėtais šioje apžvalgoje, mitybos įtaka PV prevencijai ir gydymui yra daug žadanti. Be to, keletas mitybos veiksnių ir vitaminų bei papildų gali būti susiję su PV rizika ir / ar ligos progresavimu. Neseniai perspektyvia galimybe vyrams, sergantiems mažesnės rizikos PV, tapo aktyvi priežiūra. Aktyvios prie- žiūros grupės vyrai motyvuojami laikytis dietos ir keisti gyvenimo būdą, todėl šio pogrupio pacientai laikomi gera tiksline grupe tyrimams, susijusiems su mitybos įtaka ir gyvenimo kokybe. PV išgyvenę vyrai, kurie yra aktyvesni ir vadovaujasi sveikos mitybos gairėmis, turi geresnę bendrąją gyvenimo kokybę, palyginti su neaktyviais, nesveikai besimaitinančiais kolegomis. Taigi reikėtų atlikti daugiau atsitiktinių imčių tyrimų, padėsiančių nustatyti bendrąjį ilgalaikį maisto poveikį. Pagrindiniai klausimai, kuriuos turėtų padėti išspręsti ateities tyrimai, yra šie:

● Ar mityba gali turėti įtakos vyrų gydymo atidėjimui?

● Ar mityba gali turėti įtakos ir padėti išvengti ligos pasi- kartojimo vyrams po gydymo?

● Ar mityba gali turėti įtakos lėtinant ligos progresavimą tarp vyrų, kuriems liga atsinaujino, ir ar gali padėti atito- linti hormonų terapijos poreikį?

● Ar mityba gali turėti įtakos sumažinant nepageidaujamą PV gydymo poveikį?

● Ar mityba gali turėti įtakos (atskirai arba kartu su tam tikra terapija) siekiant išvengti ligos atsparumo vyrams, kuriems taikoma hormonų terapija? Kadangi daugėja įrodymų, kad metaboliniai sutrikimai padidina PV riziką, medžiagų apykaitą gerinančio gyveni- mo būdo įtaka yra visapusiškai naudinga tiek PV prevencijai, tiek ir gydymui.

Apibendrinimas

Būsimi moksliniai tyrimai turėtų nustatyti idealią mity- bą PV prevencijai ar gydymui. Keletas mitybos veiksnių ir kai kurie mitybos įpročiai teikia vilčių, kad gali sumažinti PV pavojų ar progresavimą ir yra suderinami su dabartinėmis mitybos gairėmis. Daugelis žmonių mano, kad širdies sveikata lygi prostatos sveikatai. Atsižvelgiant į dabartinius negalutinius rezultatus, geriausias mitybos patarimas PV prevencijai ar ligos kontrolei yra didinti suvartojamų vaisių ir daržovių kiekį, pakeičiant rafi nuotus angliavandenius neskaldytais grū- dais, mažinti bendrųjų ir sočiųjų riebalų kiekį, sumažinti perkeptos mėsos kiekį ir vartoti saikingą kalorijų skaičių arba sumažinti angliavandenių kiekį, pirmiausia siekiant išlaikyti ar pasiekti normalų kūno svorį.

Minija Čerškutė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Parengta pagal Lin, et al. Nutrition, dietary interventions and prostate cancer: the latest evidence. BMC Medicine. 2015;13:3; World cancer report. 2014. Lyon. 374–382.

Šaltinis: Onkologija 2015 / 2 (17)

Rašyti komentarą

Captcha