Moksliniai tyrimai ir mitybos rekomendacijos nėščioms vegetarėms ir veganėms

Įvadas

Daugelio pasaulio šalių medikams kelia susirūpini­mą nėščios ir maitinančios moterys, valgančios vege­tarinį ar veganinį maistą. Galbūt kai kurių (ar visų) gy­vulinės kilmės produktų atsisakymas gali sukelti tokį mitybos nepakankamumą, kad jis turės neigiamos įta­kos motinos ir vaiko sveikatai? Ar besilaukiančios ve­ganės ir vegetarės tinkamai maitinasi? Ką patarti nėš­tumą planuojančioms veganėms ir vegetarėms? Ar yra įrodymais pagrįstų rekomendacijų ir ką jos siūlo? Išsa­miau apie šiuos klausimus – straipsnyje.

Veganinio ir vegetarinio maisto nauda

Veganų ir vegetarų dietos pagrindas – augalinės kilmės maistas (1 lentelė). Ši dieta vis labiau populia­rėja dėl žmonių siekio maitintis sveikai. Sprendimas maitintis augalais yra teigiamas, ypač spalvotais, ku­rie dažniausiai yra maistingesni. Augalinės dietos nau­dingos sveikatai – mažėja kūno masės indeksas, nutu­kimas, cukrinio diabeto, hipertenzijos, kardiovaskuli­nių ligų, kai kurių vėžio ligų rizika. Veganiniame ir vegetariniame maiste magnio, folatų ir skaidulų yra daugiau nei tradicinėse vakarietiškose dietose, kur jų yra gana mažai.

Amerikos dietologų asociacija laikosi pozicijos, kad tinkamai planuojant veganių ir vegetarių dietą, ga­lima užtikrinti normalų nėštumo ir žindymo laikotar­pį. Tyrimai patvirtina, kad vegetarės motinos pagim­do laiku, normalaus svorio naujagimius. Tačiau prak­tika rodo, kad tokio optimistinio rezultato praktikoje (t. y. tinkamos / visavertės moters dietos sudarymas ir laikymasis) pasiekti nėra lengva. Juk ne kiekviena jauna moteris turi pakankamos praktikos ar žinių apie visavertę mitybą. Ypač svarbu, kad nėščiosios mais­te būtų pakankamas kiekis baltymų (aminorūgščių), omega-3 nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, geležies ir kalcio, taip pat vitaminų D ir B12 (kobalamino). Tin­kamai laikantis rekomendacijų, galima pasiekti, kad maitinantis augaliniu maistu organizmas gaus tai, kas kompensuos gyvulinės kilmės produktų maistinę ver­tę. Būtina papildomai vartoti vitamino D ir vitamino B12. Kalbant apie maitinančias moteris, motinų vege­tarių piene yra mažiau dokozaheksaeno (DHR), lino­lo ir alfa linoleno rūgšties.

Mitybos problemos nėštumo metu

Aptariant nėštumą ir mitybą, verta atkreipti dėme­sį į porą svarbių mokslinių straipsnių. Pirmasis, pa­skelbtas 2008 metais žurnale Nutrition reviews, įver­tino 30 nėščių veganių moterų, kurioms išsivystė sun­kus vitamino B12 trūkumas ir labai pavojinga anemija. 60 proc. naujagimių patyrė sunkių lėto vystymosi for­mų, o 37 proc. jų nustatyta cerebrinė atrofija. Paskyrus vitaminų, simptomai praktiškai tuoj pat išnyko, tačiau 50 proc. naujagimių vystymasis vis tiek sulėtėjo, net ir papildomai vartojant vitamino B12. Žinoma, kad gali pasireikšti ir ilgalaikiai vitamino B12 trūkumo padari­niai. Svarbu bendradarbiauti su augaliniu maistu min­tančiomis nėščiosiomis ir užtikrinti, kad nėštumo metu jos vartotų pakankamai vitamino B12, geležies, cinko ir omega-3 riebalų rūgščių. 2015 metų British Journal of Obstetrics and Gyna­ecology žurnalo straipsnyje Piccoli su kolegomis pateikė mokslinių tyrimų apžvalgą. Autoriai aptarė 13 straips­nių, skirtų nėščių moterų ir naujagimių sveikatos klausimams, iš kurių devyniuose buvo vertinami mitybos trūkumai.

Pagrindinė šios apžvalgos išva­da – nėra atliktų atsitiktinės imties klinikinių tyrimų apie veganių ir vegetarių mitybą nėštumo metu, to­dėl sunkoka pateikti griežtas klinikines rekomenda­cijas. Epidemiologiniai duomenys gana prieštaringi, mokslininkai net pavadino juos menkais ir ribotais. Tai iš tikrųjų tiesa. Aiškių sąsajų su blogomis pa­sekmėmis nebuvo nustatyta. Viename platesniame besilaukiančių veganių ir vegetarių mitybos tyrime nustatyta padidėjusi naujagimių hipospadijos rizika.

Esminė problema ta, kad veganių ir vegetarių mi­tyba sukelia tam tikrų medžiagų nepakankamumą or­ganizme – vitamino B12 (veganėms ir net vegetarėms), geležies, cinko ir ilgųjų grandinių omega-3 riebalų rūgščių. Štai ilgųjų grandinių omega-3 riebalų rūgštys gaunamos tik vartojant riebią jūros žuvį ir jūros mais­tą, kur jie labiausiai susikoncentravę. Kai kurie duome­nys rodo, kad moterys, valgančios daugiau jūros žuvies ar vartojančios daugiau DHR, mažiau serga depresija po gimdymo. Žinoma, veganės ir vegetarės pagimdo daugybę sveikų kūdikių. Taigi atsižvelgiant į naudą, ku­rią pacientės gauna vartodamos ilgųjų grandinių ome­ga-3 riebalų rūgštis, verta pagalvoti apie tokių papildų rekomendavimą.

 

Vitamino B₁₂ trūkumo pavojai

Vitaminas B12 yra būtinas vaisiaus ir kūdikio vys­tymuisi. Mažas vitamino B12 kiekis serume neigiamai veikia pažinimo, motorinių funkcijų vystymąsi. Taip pat žinome, kad vitaminas B12 yra būtinas nukleino rūgščių, eritrocitų sintezei, mielinui, tad jo trūkumas gali sukelti įvairių simptomų, – kai kurie gali būti ne tik sunkūs, bet ir negrįžtami. Nurodoma, kad kobala­mino trūkumas gali būti susijęs su depresija suaugu­siesiems. Nėščios vegetarės ar veganės, taip pat ser­gančios Crohno liga, celiakija, kurioms buvo atlikta skrandžio šuntavimo operacija, turi padidėjusią vita­mino B12 trūkumo išsivystymo riziką. Kai kurie tyri­mai rodo, kad vitaminas B12, vartojamas papildomai, gali pagerinti vaikų vystymąsi, nors reikšmingoms iš­vadoms reikia daugiau mokslinių tyrimų šioje srityje. Reikia pasakyti, kad, nepaisant žinomos kobalamino svarbos, tikslūs jo poveikio mechanizmai vaisiaus vys­tymuisi dar nėra iki galo aiškūs.

2014 metais paskelbta apžvalga, kurioje vertin­tas vitamino B12 trūkumas organizme ir jo padari­niai vegetarams. Tyrėjai atliko sisteminę literatū­ros paiešką naudodamiesi keletu paieškos sistemų (įskaitant PubMed, Medline, CINAHL plius, Eric ir kt.). Įtraukimo kriterijai (juos atitiko 40 tyrimų): originalūs tyrimai, kuriuose vertintas vitamino B12 kiekis serume; tyrimai anglų kalba; tyrimai, kuriuo­se buvo nurodyti vitamino B12 trūkumo procentai. Tarp kūdikių vitamino B12 trūkumo paplitimas siekė 45 proc., tarp vaikų ir paauglių – 0–33,3 proc., tarp nėščiųjų – 17–39 proc. (priklausomai nuo trimestro). Suaugusiems ir senyviems žmonėms vitamino B12 trūkumas svyravo nuo 0 proc. iki 86,5 proc. Vega­nų organizme nustatytas didesnis vitamino B12 trū­kumas, palyginti su vegetarais. Taigi dauguma ap­žvelgtų tyrimų (su keliomis išimtimis) nurodė gana didelį vitamino B12 stokos paplitimą tarp vegetarų ir dar didesnį – tarp veganų. Tenka daryti išvadą, kad ir vegetarams, ir veganams būtina papildomai vartoti vitamino B12. Be to, tokiems asmenims reikia regu­liariai vertinti B12 koncentraciją kraujyje.

 

Vokietijos rekomendacijos

Vokietijos ginekologų, akušerių ir pediatrų pro­fesinės asociacijos ir mokslo draugijos, susirūpinu­sios, kad nėščiosios mityba, fizinis aktyvumas ir gy­venimo būdas turi įtakos motinos ir vaiko sveikatai, parengė ir 2012 metais paskelbė nėščių moterų mi­tybos rekomendacijos (2 lentelė). Palaikomos Vokie­tijos vyriausybės, jos tapo harmoningu nacionaliniu veiksmų planu, apimančiu visas įstaigas ir organiza­cijas, konsultuojančias besilaukiančius kūdikio tėvus.

2009–2011 metais autoritetinga Vokietijos mokslinin­kų taryba sistemingai rinko ir vertino atitinkamus lei­dinius, metaanalizes ir gaires, taip pat įvairių profesinių organizacijų, rengiančių pranešimus apie nėščių mote­rų mitybą, jų sveikatą ir alergijos prevenciją, rekomen­dacijas. Buvo atsižvelgta į daugybės atsakingų organi­zacijų rekomendacijas (tokių kaip Vokietijos gineko­logų asociacija, Vokietijos Federalinis rizikos vertini­mo institutas, Vokietijos Federalinis sveikatos švietimo centras, Cochrane Library, Vokiečių mitybos draugi­ja, Vokietijos akušerių ir ginekologų draugija, Vokieti­jos pediatrų ir paauglių sveikatos specialistų draugija, Vokietijos akušerių draugija, Europos Komisija, Euro­pos saugaus maisto biuras, Vaiko mitybos tyrimų ins­titutas, Medicinos institutas (angl. Institute of Medici­ne – IOM (Jungtinės Amerikos valstijos)); Naciona­linis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (Jungtinė Karalystė), Nacionalinė žindymo komisi­ja ir Pasaulio sveikatos organizacija). Rekomenda­cijos pirmiausia buvo grindžiamos esamomis gairė­mis, metaanalizėmis ir sisteminiais apibendrinimais.

Parengtose rekomendacijose teigiama, kad mo­ters organizmo energijos poreikis iki nėštumo pabai­gos padidėja tik apie 10 proc. (3 lentelė), o mikroele­mentų – gerokai daugiau. Moters svoris turėtų būti nor­malizuotas iki nėštumo. Mitybos rekomendacijos – to­kios pat, kaip ir bendrajai populiacijai. Folio rūgšties papildų (400 μg/p.) reikėtų pradėti vartoti iki nėštu­mo ir tęsti bent pirmąjį jo trimestrą. Rekomenduotinas jodo turintis maistas, joduota druska ir jodo papildai – 100–150 μg/p. Ilgųjų grandinių polinesočiosios rūgš­tys (omega-3) turėtų būti gaunamos valgant riebią jū­ros žuvį ≥1 kartą per savaitę arba, jei nepavyksta regu­liariai vartoti žuvies, reikėtų vartoti papildus su DHR. Patariama vartoti vitamino D, nebent nėščioji regulia­riai būna saulėje.

 

Mitybos rekomendacijos nėščioms vegetarėms

Laktoovovegetariškos dietos, tinkamai pasirinkus maistą, gali patenkinti bendruosius maistinių medžia­gų poreikius nėštumo metu, tačiau būtina papildomai vartoti vitamino D, folio rūgšties, jodo ir geležies, ku­rios vartojimo būtinumą / kiekį turi rekomenduoti gy­dytojas.

Nėščios vegetarės, nevalgančios žuvies, turėtų var­toti papildus su omega-3 DHR, nes alfa linoleno rūgš­ties kiekio iš kai kurių augalinės kilmės produktų or­ganizmui nepakanka.

Neriebus pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, ankš­tiniai ir grūdų produktai paprastai užtikrina pakankamą baltymų kiekį. Kiaušiniai, pupos, nesmulkintų grūdų produktai ir kai kurios daržovės gali užtikrinti reikia­mą geležies kiekį organizme. Tačiau geležies trūkumo rizika padidėjusi laktoovovegetarėms.

Tyrimai rodo, kad nėščiosios, kurios iki pastojimo ilgą laiką laikėsi vegetariškos dietos, turi padidėjusią vi­tamino B12 ir cinko trūkumo riziką. Todėl konsultuojant nėščiąsias vegetares, reikėtų apsvarstyti, ar papildomai joms reikia skirti mikroelementų.

 

Mitybos rekomendacijos nėščioms veganėms

Griežtai augaliniu pagrindu paremta mityba (vega­nų dieta) nėštumo metu neaprūpina organizmo energi­ja, baltymais, ilgųjų grandinių omega-3 riebalų rūgš­timis, geležimi, kalciu, jodu, cinku, vitaminu B2, vita­minu B12 ir vitaminu D. Tai gali kelti pavojų kūdikio ir nėščiosios sveikatai. Keleto metų veganinė dieta dėl išsivysčiusio vitamino B12 trūkumo gali sukelti sunkių ir ilgalaikių vaiko nervų sistemos sutrikimų. Moterys, kurios apsisprendžia laikytis veganų dietos prieš nėštu­mą ir jo metu, būtinai turi konsultuotis su kvalifikuotais mitybos specialistais. Veganėms reikia vartoti papildų, siekiant patenkinti būtinų maistinių medžiagų porei­kius motinai ir vaikui.

 

Apibendrinimas

Mokslinių įrodymų duomenys apie veganinio ir ve­getarinio maisto vartojimą nėštumo metu yra heteroge­niški ir nepakankami. Nepaisant to, įvairių šalių atsa­kingi medicinos autoritetai išsako savo poziciją, siūly­mus, kaip turėtų maitintis nėščiosios, kad nepakenktų nei savo, nei kūdikio sveikatai. Kai kurios šalys yra pa­rengusios rekomendacijas, kurios, deja, yra prieštarin­gos. Galbūt šiame straipsnyje pateikta informacija pa­dės lengviau rasti bendrą kalbą gydytojams ir nėščio­siomis ir suvokti, kaip galima išvengti galimos rizikos savo ir naujagimio sveikatai pasirinkus tinkamą mais­tą bei papildus.

Parengė gyd. Alvyda Pilkauskienė

Dainavos poliklinikos Psichikos dienos stacionaras

 

Šaltinis: "Internistas", 207m., Nr.1