Meniu

Mažylis karščiuoja: kaip elgtis tėveliams

2013-10-19

Mažylis karščiuoja: kaip elgtis tėveliams

Mažųjų savo pacientų sveikata besirūpinantys specialistai gali patvirtinti, jog vienas pirmųjų ligos simptomų, kurį įvardija pagalbos ieškantys ligoniukų tėvai – karščiavimas. Paprastai karščiavimas yra dažnas infekcinių ligų, kuriomis serga mūsų mažyliai, palydovas bei svarbi priežastis, dėl kurios kreipiamasi į gydytoją. Tačiau būtina prisiminti, jog karščiavimas nėra savarankiška liga, o tik pagrindinės ligos simptomas/2379">simptomas, kitaip tariant, organizmo atsakas į prasidėjusią infekciją. Šio organizmo atsako metu, tai yra, kai nuo karščio žūva virusai/2799">virusai ir bakterijos, gaminasi antikūnai ir interferonas/1232">interferonas, kurie padeda organizmui kovoti su infekcija/1207">infekcija. Visgi padidėjusi kūno temperatūra sukelia daug nerimo tėvams ir labai vargina mažąjį ligonėlį: sutrikdo normalią vaiko širdies, kraujagyslių, nervų sistemos, virškinimo ir kvėpavimo organų veiklą. Tačiau kol karščiuojantis vaikas jaučiasi pakankamai gerai, jos mažinti nereikėtų: manoma, kad tokiu būdu organizmas/2004">organizmas kovoja su infekcija/1207">infekcija. Deja, kiekvieno vaiko organizmas/2004">organizmas individualiai reaguoja į temperatūros padidėjimą. Vienas sergantis mažylis ir karščiuodamas neblogai jaučiasi, noriai žaidžia, bendrauja, nepraranda apetito, kitas – tampa apatiškas, irzlus ir nelaimingas, atsisako maisto ir įprastos veiklos. Itin atidžiai reikia stebėti, jei karščiuoja vaikas, sergantis lėtinėmis širdies (širdies ydos, ritmo sutrikimai ir kt.), plaučių (astma, lėtinis bronchitas ir kt.) ar centrinės nervų sistemos (epilepsija/4456">epilepsija/705">epilepsija/705">epilepsija, encefalopatija ir kt.) ligomis. Kūno temperatūrai neleisti pakilti virš 38,9OC rekomenduojama ir vaikams, kurie patyrę karštinius traukulius, nors ir nėra tiesioginio ryšio tarp temperatūros pokyčio laipsnio ir traukulių rizikos. Pagal visuotinai priimtą vertinimą, normalia vaiko kūno temperatūra laikoma, kai temperatūra pažastyje nesiekia 37,2OC, matuojant tiesiojoje žarnoje 38OC, o burnoje 37,4OC. Taip pat nereikėtų užmiršti, kad paros bėgyje vaikučio kūno temperatūra gali svyruoti 0,8-1OC. O kūno temperatūros pakilimas virš normos vadinamas karščiavimu, kurį esant reikalui tenka malšinti. Tuomet tėveliams ir specialistams tenka parinkti pačias optimaliausias karščiavimo mažinimo priemones.

Kaip sumažinti karščiuojančio vaiko kūno temperatūrą?

Kalbant apie kūdikių ir vaikų karščiavimą, vienintelis patikimas būdas temperatūrai mažinti – vaistai. Visos kitos karščiavimą mažinančios priemonės (pvz., karščiuojančio mažylio vėsinimas) gali būti naudojamos kaip pagalbinės. Beje, vėsinti irgi reikia mo9 kėti: mažylį reiktų aptrinti tik vos vos vėsesniu vandeniu nei jo kūno temperatūra. Jokiu būdu nerekomeduojama įtrynimams naudoti spirito ar degtinės. Fizinėmis priemonėmis mažinant karščiavimą, rekomenduojama stambiųjų kraujagyslių srityje (kirkšnyse, pažastyse, kakliuko šonuose) dėti šaltu vandeniu sudrėkintus vystyklus. Nereikia karščiuojančio mažylio prirengti ir apkamšyti šilta antklode, pakanka jį užkloti plona antklodėle. Patartina, kad karščiuojantis ligoniukas būtų vėsesnėse patalpose, kurių temperatūrą yra apie 18OC. Labai svarbu, kad karščiuojantis mažylis vartotų pakankamai skysčių, nes jų trūkumas vaiko organizme gali palaikyti karščiavimą. Todėl sergančiam vaikui reikia laikas nuo laiko pasiūlyti atsigerti vėsių jo mėgiamų gėrimų. Taip pat reikėtų riboti vaikučio fizinį aktyvumą, nes judėjimas ir aktyvus raumenų darbas didina šilumos gamybą organizme. Jei sergančio vaiko kūno temperatūra pakyla aukščiau 39OC, ją būtina nedelsiant ir efektyviai mažinti. Kūdikių ir vaikų karščiavimo gydymui šiuo metu rekomenduojama naudoti paracetamolį arba ibuprofeną. Ibuprofenui būdingas trejopas poveikis: slopina karščiavimą, malšina skausmą bei uždegimą. Tai labai aktualu, kuomet gydomas „tradicinėmis“ infekcinėmis ligomis sergantis mažylis, kuriam be padidėjusios kūno temperatūros atsiranda ir kitų simptomų: paraudusi gerklytė, ausų, raumenų ar sąnarių skausmas/2405">skausmas/2405">skausmas. ibuprofenas/1159">Ibuprofenas pradeda veikti greitai: išgėrus, poveikis pasireiškia po 15-30 minučių. Taip pat labai svarbu, jog šis poveikis išlieka 6-8 valandas. Rekomenduojama ibuprofeno dozė 7-10 mg/kg – efektyviai mažina karščiavimą. Nemažiau svarbu, jog kūdikiai ir jaunesniojo amžiaus vaikai jį gana gerai toleruoja. Jis laikomas vienu iš pirmojo pasirinkimo vaistų karščiavimui, skausmui ir uždegimui gydyti, skiriamų vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus arba sveriantiems ne mažiau kaip 5 kilogramus.

Svarbu teisingai dozuoti

Siekiant maksimalaus karščiavimą mažinančio ibuprofeno poveikio ir saugumo mažajam ligoniui, labai svarbu jį teisingai dozuoti. Per maža dozė gali neduoti laukiamo efekto, o per didelę vaistų dozę vartoti tiesiog neracionalu: šalutinio poveikio galimybė gali padidėti, tačiau norimas efektas išlieka toks pat. Daugumai mažylių vaistai skiriami arbatinio šaukštelio ribose – pusė, visas ar pusantro. Kadangi visuose namuose arbatiniai šaukšteliai, tikėtina, skirtingi, gerai, jog dauguma vaistų turi ir gamintojo pridedamą matavimo šaukštelį. Visgi tiksliausiai (ir lengviausiai) vaisto dozę nustatyti specialaus dozatoriaus pagalba, kurį įstačius į buteliuko kaklelį, įtraukiamas reikiamas vaisto kiekis. Šiuo metu vaistinėse galima įsigyti Ibustar suspensijos, kuri būtent taip ir dozuojama: vaisto pakuotės komplekte yra specialus švirkštas. Atsukus buteliuko kamštelį, lengvu sukamuoju judesiu švirkštas įstatomas į buteliuko kaklelį ir, jį apvertus, įtraukiamas reikalingas vaisto kiekis. Su tuo pačiu švirkštu Ibustar suspensiją galima sušvirkšti tiesiai į burnytę. Ibustar suspensija/2506">suspensija dozuojama atsižvelgiant į vaiko amžių ir kūno svorį: rekomenduojama vienkartinė dozė 7-10 mg/kg. Pavyzdžiui, dešimt kilogramų sveriančiam vienų metų amžiaus mažyliui turėtume sugirdyti 100 mg ibuprofeno, tai yra 5 ml Ibustar suspensijos, nes pakuotės komplekte esantis švirkštas sugraduotas 0,5 ml padalomis, o 0,5 ml suspensijos yra 10 mg ibuprofeno. Tarp šių vienkartinių dozių būtina išlaikyti šešių valandų intervalą bei neviršyti maksimalios – 30 mg/kg – paros dozės. Nevartoti ilgiau kaip 3 paras.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei tėveliai nerimauja, visada geriau pasikonsultuoti su specialistais. Negalima delsti, jei pasitaiko viena iš paminėtų situacijų: • vaikas vemia, viduriuoja, atsisako gerti; • gydymas antipiretinias vaistais nesumažina temperatūros ir vaiko būklė negerėja; • temperatūra aukštesnė nei 39-40OC; • jeigu ligos simptomai sunkėja arba vaisto reikia vartoti ilgiau kaip 3 dienas; • vaiko būklė negerėja per 2 paras po kreipimosi į gydymo įstaigą. Nedelsiant reiktų kreitis į gydymo įstaigą, jei vaikui prasidėjo traukuliai ar atsirado neblykštantis odos bėrimas. Taip pat negalima delsti, jei karščiuoja jaunesnis nei trejų mėnesių amžiaus kūdikis, taip pat trejų-šešių mėnesių amžiaus mažylio temperatūra pasiekia 39OC, jei vaikas serga gretutine širdies arba plaučių liga. LT/Ibu/2013/07 Mindaugas Papečkys

Susijusios ligos

Rašyti komentarą

Captcha