Meniu

Maisto papildų keliami pavojai: KADA PRAREGĖSIME

2014-11-10

Maisto papildų keliami pavojai: KADA PRAREGĖSIME

Pastaruoju metu visuomenėje stebimas nesveikas entuziazmas dėl augalinių maisto papildų vartojimo. Neretai ir rimtai sergantys pacientai atsisako gydytis cheminiais vaistais ir reikalauja „natūralių preparatų“: antibiotikų, mažinančių kraujospūdį, gerinančių virškinimą ir pan. Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai draudžia reklamuojant maisto papildus teigti apie jų (ar jų sudėtyje esančių sudedamųjų dalių) gydomąsias ar profilaktines savybes, išskyrus tuos atvejus, kai tokius teiginius patvirtina Europos Komisija. Deja, dar pasitaiko atvejų, kai maisto papildai pristatomi kaip vaistai, todėl augalinių maisto papildų vartotojų gretos tik auga, o specialistų keliamas pavojaus signalas dėl maisto papildų vartojimo gydymosi tikslais lieka neišgirstas.

 

Maisto papildas – ne vaistas

Dėl maisto technologijų pažangos rinkoje sparčiai daugėja įvairiomis aktyviomis medžiagomis, kaip antai vitaminais, bakterijomis, mineralais, aminorūgštimis, žoliniais komponentais, papildytų produktų, kurie vartotojams pristatomi kaip maisto papildai. Tai produktai, kuriems taikomos maisto saugą reguliuojančios teisės normos ir jie teisiniu požiūriu vertinami visiškai kitaip nei produktai, kuriems taikytinos vaistinius preparatus reglamentuojančios teisės nuostatos. Maisto papildas – tai maisto produktas skirtas papildyti įprastam maisto racionui ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maisto ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis: kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis. Pagal Europos Sąjungoje ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus, tiesiogiai ar netiesiogiai teigti ar užsiminti, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos – t. y. vartoti sveikatinimo teiginius (pvz., „gerina virškinimą“, „stiprina imunitetą“ ir kt.) leidžiama tiems gamintojams, kurie turi savo šalių kompetentingų institucijų patvirtinimus ir yra pateikę paraiškas Europos maisto saugos tarnybai dėl sveikatinimo teiginių įteisinimo. Neleidžiama vartoti teiginių, kuriais daroma užuomina, kad sveikatai gali būti padarytas poveikis dėl to maisto produkto nevartojimo; teiginių, nurodančių, kiek ir kaip greitai galima numesti svorio; teiginių, darančių nuorodą į atskirų gydytojų ar sveikatos srities specialistų rekomendacijas. Teiginiai apie sveikatingumą turi būti pagrindžiami ir įrodomi visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais. Maisto papildo reklamos davėjas turi turėti pakankamai jo teiginių apie sveikatinančias produkto savybes teisingumą patvirtinančių įrodymų. Produktas priskirtinas vaistams, kai jame esanti vaistinė medžiaga ar jų derinys atitinka bent vieną šių kriterijų:

1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai;

2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologinėms funkcijoms arba diagnozuoti žmogaus ligoms. Produkto pateikimo formos požymio svarba teisiniame vaisto ir maisto papildų atskyrime menksta, nes anksčiau tik vaistams būdingi pateikimo formos elementai (kapsulės, pastilės, piliulės, tabletės ir kt.) vartotojų patogumui ir praktiniais sumetimais tapo visiškai įprasti maisto papildų rinkoje. Taigi dažnai dėl maisto papildų formos panašumo į vaistus ir jiems priskiriamų sveikatinamųjų savybių maisto papildai neretai reklamuojami ir (arba) vartotojų įsitikinimu įsigyjami ir vartojami kaip vaistai, o tai klaidina. Tai ne tik nepateisina žmonių lūkesčių, bet ir gali kelti pavojų jų sveikatai.

Skiriamos keturių tipų nepageidaujamos augalinių preparatų sukeliamos reakcijos:

• A tipo – farmakologiškai numa numatomos, nuo dozės priklausomos reakcijos, kurių galima išvengti mažinant dozes;

• B tipo – idiosinkrazinės, farmakologiškai neprognozuojamos, toksinės, nekoreliuojančios su doze, dažnai sunkios ir potencialiai mirtinos;

• C tipo – išsivysto po ilgo vartojimo, gerai žinomos, bet gali būti netikėtos;

• D tipo – uždelsto poveikio (kancerogeniškos,  teratogeniškos).

Augaliniai preparatai taip pat gali sukelti: alergines, toksines, mutagenines reakcijas; nepageidaujamus reiškinius, susijusius su farmakologiniu poveikiu; sąveika su vaistais. Neretai šie preparatai būna užteršti įvairiomis toksinėmis medžiagomis, juose pasitaiko netinkamų vartoti augalų. Maisto papildų rinka net ir priėmus daug ES ir nacionalinių teisės aktų yra tinkamai nesureguliuota ir nepakankamai suderinta: nenustatyti maksimalių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai maisto papilduose; nėra ir kitų medžiagų, kaip antai augalinių ekstraktų, aminorūgščių ir kt., galimų naudoti maisto papildų gamybai, baigtinių sąrašų. Nenustatyti ir kai kurių medžiagų (pvz., augalinių ekstraktų), galimų naudoti maisto papildų gamybai, baigtiniai sąrašai ES teisėje. Itin susirūpinimą kelia tie maisto papildai, apie kuriuose naudojamų augalų saugą ir poveikį žmogaus organizmui nėra pakankamai informacijos – tai dažniausiai papildai iš Kinijos, ajurvedinėje medicinoje vartojami papildai.

Auga augalinių maisto papildų vartotojų gretos: ar tai saugu

Stabilus rinkos augimas

Pastaruoju metu mokslininkai pastebi, kad augalinių maisto papildų vartotojų daugėja, mažėja pasitikėjimas

tradiciniu gydymu. Pasaulio sveikatos organizacija pateikia duomenų, kad iš augalinės žaliavos pagamintų papildų vartojimas per paskutinį dešimtmetį išaugo 3 proc., ši tendencija stebima visame pasaulyje. Antai JAV augaliniams

maisto papildams kasmet išleidžiama 60 mlrd. JAV dolerių, Afrikoje jie sudaro iki 80 proc. vartojamų priemonių pirminėje sveikatos priežiūroje. Nuostata, kad tik „natūralios priemonės gali padėti ir yra saugios“ baugina. Juolab, kad tarp augalinių maisto papildų vartotojų atsiduria labiausiai pažeidžiamų pacientų grupės – vaikai, pagyvenusieji ir sergantys sunkiomis ligomis žmonės. Nerimą kelia ir tai, kad kai kurie pacientai, ypač sergantys sunkiomis ligomis (cukriniu diabetu, širdies ligomis, astma, vėžiu, išsėtine skleroze, hepatitu C ir kt.), labiau pasitiki alternatyviąja medicina, nes įprastinis gydymas nepateisina jų lūkesčių.

 

Augaliniuose maisto papilduose – ir Mendelejevo lentelės „sunkioji artilerija“

 

Tradicinėje kinų medicinoje naudojami ir egzotiškose pasaulio šalyse pagaminti augaliniai preparatai plinta visame pasaulyje. Antai psichikos ligomis sergantys pacientai nutraukia įprastinį gydymą ir pradeda vartoti ajurvedinius maisto papildus, kuriuose apstu sunkiųjų metalų ir kitų toksinių elementų (arseno, gyvsidabrio ir pan.), todėl didėja intoksikacijos rizika. Sunkiųjų metalų gausu ir „liekninamuose“ preparatuose. Ištyrus 247 tradicinėje kinų medicinoje vartojamus preparatus, nustatyta, kad užterštumas arsenu siekia 5–15 proc., švinu – 5 proc., gyvsidabriu – 65 proc. Ištyrus 6712 dvidešimtmečių ir vyresnių moterų, vartojusių augalinius maisto papildus, paaiškėjo, kad jų serumo švino koncentracija buvo 10 proc. didesnė nei nevartojusių papildų. Kitame tyrime nustatyta, kad serumo švino koncentracija 24 proc. buvo didesnė tarp vartojusių ajurvedinius maisto papildus ar tradicinės kinų medicinos žoles. Augalinių žaliavų užterštumas mefenamino rūgštimi ir kadmiu gali sukelti ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą, o maisto papilduose esants fenilbutazonas ir dipironas – agranulocitozę.

 

Ar tikrai etiketė atspindi maisto papildo sudėtį

Augalinio preparato kokybės kontrolę lemia veikliosios medžiagos tapatybė – nomenklatūra (augalinio vaistinio preparato botaninis šaltinis), grynumas (taršos įvertinimas), cheminių junginių kiekybinis įvertinimas ir galutinio pagaminto augalinio preparato kokybinės bei kiekybinės sudėties ir taršos (sunkiųjų metalų, pesticidų, radioaktyvių junginių bei mikrobinės taršos) įvertinimas.

 

Dažniausiai registruojant augalinį maisto papildą neįvertinamas žaliavos ir veikliųjų junginių stabilumas, nepateikiama išsami informacija apie atskiras gamybos proceso grandis (nuo žaliavos surinkimo, apdorojimo, preparato gamybos). Dėl pažeidimų gamybos proceso metu kai kurie augaliniai maisto papildai gali būti pavojingi ar net toksiški, sukelti kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumą, sąveikauti su vaistais ir iškreipti jų veikimą, sukelti alergines, anafilaksines reakcijas. Antai iš grybelių gaminami maisto papildai gali sukelti kryžmines alergines reakcijas pacientams, alergiškiems penicilino grupės preparatams. Augalinių maisto papildų toksiškumą lemia keletas veiksnių: neidentifikuotų augalų vartojimas, pasirinkta netinkama augalo dalis, netinkamas augalinės žaliavos saugojimas, augalinės žaliavos užteršimas mikroorganizmais, chemikalais, sunkiaisiais metalais, maisto papildų falsifikavimas ir netinkamas galutinio produkto ženklinimas, kai maisto papildo turinys neatitinka informacijos ant etiketės arba nenurodomas veikliosios medžiagos kiekis. Maisto papilduose gali būti draudžiamų medžiagų, pvz., hormoninių preparatų – šie papildai itin mėgstami sportininkų. Tiriant augalinių maisto papildų sudėtį, juose rasta varfarino, dietilstilbestrolio, indometacino, kofeino, acetominofeno, hidrochlortiazido, efedrino, chlorfeniramino, metiltestosterono, prednizolono, fenacetino.

 

Kepenų pažeidimo atvejų daugėja

Tyrimai rodo, kad dėl augalinių maisto papildų vartojimo daugėja kepenų pažeidimo atvejų. Antai hepatotoksiškumu pasižymi augalai, turintys pirolizidino alkaloidų (Crotalaria – barškūnis, Senecio – žilė, Heliotropium – heliotropas, Symphytum officinale – vaistinė taukė), taip pat Teucrium chamaedrys – vaistinis berutis, Larrea tridentata – geltonasis keimaris, Cassia augustifolia (Senna) – siauralapė velniapupė, kininės žolės, Jin Bu Huan. Manoma, kad gali būti hepatotoksiški: Viscum album – amalas, Scutellaria – šlikė, Valeriana officinalis – vaistinis valerijonas, Teucrium polium – žilasis berutis, Mentha pulegium – taškuotoji mėta, Berberis vulgaris – paprastasis raugerškis, Hedeoma pulegioides – amerikinė bitžolė, Azadirachza indica – indinis nimbamedis, Sassafras albidum – balkšvasis sasafras.

 

Sąveika su receptiniais vaistais

Augaliniai maisto papildai gali sąveikauti su receptiniais vaistais ir iškreipti jų veikimą. Tokių augalų sąraše yra jonažolės, ginkmedžiai, česnakai, ženšeniai, valerijonai, efedros. Šie augalai gali pabloginti ir operuotų pacientų pooperacinio periodo eigą, sukeldami įvairių komplikacijų: sutrikdyti normalų krešėjimą (česnakai, ginkmedžiai, ženšeniai), širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą (efedros), sukelti hipoglikemiją (ženšeniai), taip pat iškreipti anestetikų veikimą (valerijonai).

 

Už reklamą mokama sveikata

Neatsakingi gamintojai ar reklamuotojai maisto papildams gali priskirti tokių gydomųjų savybių, kurių iš tiesų nėra. Puikus pavyzdys istorija, kai internete buvo pardavinėjami kininių žolelių pagrindu pagaminti maisto papildai, skirti lieknėjimui. Juose buvo dviguba dozė sibutramino – vaisto, kuris mažina apetitą. Natūralu, kad vieniems šis preparatas padėjo sulieknėti, kitiems – pakenkė kepenims. Taigi itin pavojingi maisto papildai, kurių sudėtyje yra egzotiškose valstybėse augančių vaistažolių – tai dažniausiai maisto papildai lieknėjimui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė L. Misiūnaitė teigia, kad Lietuvos vaistinėse galima rasti daugiau nei 50 skirtingų pavadinimų maisto papildų, skirtų lieknėjimui, šiek tiek mažiau jų galima įsigyti internetinėse parduotuvėse Pasak toksikologų, preparatuose lieknėjimui gali būti ne tik žolelių, bet ir toksiškų cheminių medžiagų, kurių dozės viršija leistinas ribas. Pacientai kreipiasi į gydytojus dėl įvairių nusiskundimų: pradeda svaigti galva, atsiranda pykinimas, vėmimas, kai kuriems pacientams tai gali sukelti žaibinį kepenų ar kitų organų nepakankamumą ir kainuoti gyvybę.

 

Pataikauti pacientui ar užtikrinti gydymo saugumą

Šiandien atsakomybė už maisto papildo saugumą apsiriboja tik gamintoj arba tiekėju, tad kyla abejonių, ar Lietuvoje išlaikoma protinga pusiausvyra tarp verslo ir žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugos interesų. Kelerių metų tendencija rodo, kad dažniausiai Reklamos įstatymas pažeidžiamas reklamuojant maisto papildus, kada jiems priskiriamos gydomosios ar nuo ligų saugančios savybės. Pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės: „Maisto papildų reklamos tendencijos neramina, ypač turint omenyje, kad dažnai įstatymo nuostatos pažeidžiamos tendencingai, o ne dėl informacijos trūkumo ar nežinojimo. Norėtųsi priminti, kad neteisėta ar klaidinanti reklama ne tik užtraukia administracinę atsakomybę, bet ir teršia įmonės gerą vardą, mažina vartotojų pasitikėjimą ir produktu, ir jo pardavėju. Todėl teisinga reklama apie maisto papildus turėtų būti ne tik VMVT rūpestis, bet pirmiausia – pačių verslininkų siekis. Žinoma, yra ir atsakingų, savo reputacija ir klientu besirūpinančių įmonių, kurios dažnai konsultuojasi su mūsų specialistais, kad maisto papildo reklama būtų  teisiškai pagrįsta ir tiksli“. Vaistų efektyvumas, nauda ir šalutinis poveikis yra nuosekliai tiriami daugiapakopiuose klinikiniuose tyrimuose, o maisto papildams šie kriterijai nėra taikomi, todėl maisto papildų gamyba ir pardavimas turi būti griežtai reguliuojami. Taigi, kai pacientas prašo „ko nors natūralaus, pagaminto iš augalų“, sveikatos priežiūros specialistai neturėtų pataikauti pacientui, o gydyti jį tik saugiais, mokslo ir klinikinės praktikos patikrintais vaistais. Dėl sąveikos atsargiai rekomenduoti augalinius preparatus arba jų visai neskirti, jei vartojami:

• anestetikai;

• opioidiniai analgetikai;

• vaistai cukriniam diabetui gydyti;

• nuo traukulių;

• antihipertenziniai;

• benzodiazepinai;

• gliukokortikoidai;

• imunosupresoriai;

• digoksinas;

• diuretikai;

varfarinas/2759">varfarinas, mažinantieji trombocitų

agregaciją;

• NVNU;

• protonų siurblio inhibitoriai;

• vidurių laisvinamieji vaistai;

• geriamieji kontraceptikai;

• antibiotikai.

Netradicinių augalinių vaistinių preparatų saugumui patvirtinti būtini klinikiniai tyrimai, kuriais įvertinamas šalutinio poveikio intensyvumas ir dažnumas, preparatų vartojimo saugumas didesnės rizikos grupės vartotojams, pvz.: nėščiosioms, žindyvėms, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms. Dažniausiai augaliniams maisto papildams (bet ne augaliniams vaistams!) netaikomi tokie patys reikalavimai kaip cheminiams sintetiniams preparatams ar augaliniams vaistams. Todėl reikėtų atsargiai iš augalinių žaliavų pagamintus maisto papildus skirti vaikams, nėščioms ar žindančioms moterims, alergiją turintiems ir pagyvenusiems pacientams, taip pat esant inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumui, prieš numatomą operaciją. Itin pavojinga augalinius maisto papildus skirti vartojant daug vaistų. Maisto papildai neturėtų būti gelbėjimo ratu nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams – jiems reikėtų labiau pasikliauti tradicine medicina. Šiandien mokslininkai aktyviai svarsto dėl augalinių preparatų naudojimo maisto papildų gamyboje. Teiginys, kad tai, kas natūralu – saugu ir sveika, šiuo atveju negali būti taikomas. „Žmonės įsivaizduoja, kad jų organizmas yra tarsi augalas, kurį užpylus trąšomis – šiuo atveju geriant maisto papildus, jis gražiai ir greitai augs ir žydės. Prisiminkite, kad maisto papildai – tai ne trąšos, naudojamos augalininkystėje, ir stebuklų jie nedaro“ (prof. L. Kupčinskas).

 

Literatūra

1. Anastasi JK, Chang M, Capili B. Herbal supplements: Talking with your patients. Journal for Nurse Practitioners. In eMedicine. 2011. Available

at http://www.medscape. com/viewarticle/735530.

2. Barnes PM, Bloom B, Nahin RL. Complementary and Alternative Medicine Use Among Adults and Children: United States, 2007. National Health Statistics Reports. Number 12, December 10, 2008. Available at http:// www.cdc.gov/nchs/ data/nhsr/nhsr012.pdf.

3. Barrueto F. Jr. Herb Poisoning. h t t p : / / e m e d i c i n e . m e d s c a p e . c o m / article/817427-overview.

4. Baxter K, Driver S, Williamson E. Stockley’s herbal medicines interactions. London, Pharmaceutical Press.2009.

5. Boullata JI, Nace AM. Safety issues with herbal medicine. Pharmacotherapy. In eMedicine.2000. Available at http://www.medscape. com/

viewarticle/409518. 6. Buettner C, Mukamal KJ, Gardiner P, Davis RB, Phillips RS, Mittleman MA. Herbal supplement use and blood lead levels of United States adults. J Gen Intern Med. Nov 2009;24(11):1175-82.

7. Centers for Disease Control and Prevention. Hepatitis temporally associated with an herbal supplement containing artemisinin - Washington, 2008. MMWR Morb Mortal Wkly Rep. Aug 14 2009;58(31):854-6.

8. Centers for Disease Control and Prevention. Self-treatment with herbal and other plant-derived remedies--rural Mississippi, 1993. MMWR Morb Mortal Wkly Rep. Mar 24 1995;44(11):204

9. Falloon J.The effect of garlic supplements on the pharmacokinetics of saquinavir. Clin Infect Dis. 2002 Aug 1;35(3):343.

10. Fetrow CW, Avila JR. Professional’s handbook of complementary and alternative medicines. 3r ded. Philadelphia (PA),Lippincott Williams & Wilkins. 2004.

11. Fox S. Chinese Herb Remains Health Threat Despite Widespread Bans. Medscape Medical News, March 18, 2013. Available at http:// www. medscape.com/viewarticle/780947.

 

Straipsnis iš žurnalo „Farmacija ir laikas“

LT/Mez/2014/09

Rašyti komentarą

Captcha