Kontaktinis alergenas – metilizotiazolinonas
Įvadas
Metilizotiazolinonas naudojamas kaip konservantas tiek pramoniniuose gaminiuose, tiek ir kosmetikoje. Pirmieji metilizotiazolinono sukelto alerginio kontaktinio dermatito (AKD), kaip profesinės ligos, atvejai aprašyti 2004 ir 2006 metais (1, 2), o 2010-aisiais patvirtinti pirmieji atvejai, susiję su metilizotiazolinono naudojimu kosmetikos produktuose (3).
Istorinė apžvalga
Metilizotiazolinonas su metilchloroizotiazolinonu (santykiu 1:3) įvairiuose gaminiuose naudojamas nuo 1980 metų pradžios. Tai vienas dažniausių konservantų, naudojamų kosmetikoje ir pramoniniuose produktuose (4, 5). Dėl dažno naudojimo šios medžiagos yra ir vienas dažniausių alergenų tarp konservantų, sukeliančių AKD (6–8). Atliktuose klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis ir gyvūnais nustatyta, kad metilchloroizotiazolinonas ir metilizotiazolinonas gali sukelti kontaktinę alergiją, nors metilchloroizotiazolinonas yra stipresnis alergenas nei metilizotiazolinonas (9, 10). Šiuo metu Europos Sąjungoje maksimali leidžiama metilchloroizotiazolinono ir metilizotiazolinono koncentracija kosmetikoje yra 0,0015 proc.
Metilizotiazolinonas kaip atskiras konservantas pradėtas naudoti pramonėje 2000 metais, o nuo 2005-ųjų jo naudojimas leidžiamas ir kosmetikos produktuose bei ūkinėse prekėse. Europos mokslinio vartotojų saugumo komiteto (angl. European Scientific Commitee on Consumer Safety) ir JAV Kosmetikos ingredientų apžvalgos (angl. Cosmetic Ingredient Review) duomenimis, saugi metilizotiazolinono koncentracija kosmetikoje yra 0,01 proc. (11, 12). Iki to laiko maksimali leidžiama metilizotiazolinono koncentracija kosmetiko je buvo 0,00037 proc. (junginyje su metilchloroizotiazolinonu) – taigi nuo 2005 metų metilizotiazolinono koncentracija kosmetikos produktuose padidėjo daugiau nei 25 kartus. Rohmo ir Haaso atliktame tyrime nustatyta, kad įsijautrinimo nesukelianti metilizotiazolinono koncentracija yra iki 0,06 proc. (12).
Metilizotiazolinono sukeltas AKD
Pirmieji pranešimai Europoje apie kontaktinę alergiją metilchloroizotiazolinonui / metilizotiazolinonui pasirodė 1980 metais, tačiau sensibilizacijos jiems, ypač metilizotiazolinonui, atvejų vis daugėja. Dažniausiai AKD pasireiškia moterims plaštakose ar veide. Veide dermatitas paprastai išsidėsto lopais arba pažeidžia tik akių vokus, nepaisant to, kad kosmetikos vartota ant viso veido. Aprašyta ir netipiška AKD morfologija, pavyzdžiui, panaši į seborėjinį dermatitą, fotodermatitą, raudonąją vilkligę arba pseudolimfomą. Metilchloroizotiazolinonas / metilizotiazolinonas, esantis drėgnose servetėlėse, gali sukelti tarpvietės ar sėdmenų dermatitą. Kiti netikėti metilchloroizotiazolinono / metilizotiazolinono šaltiniai gali būti kilimų šampūnai ir audinių minkštikliai. Aprašyti keli atvejai, kai metilchloroizotiazolinonas / metilizotiazolinonas, esantys patalpų dažuose, sukėlė lakiųjų medžiagų (angl. airborne) dermatitą (3, 13, 14). Dermatitas išnyko apdorojus sienas natrio bisulfitu, kuris inaktyvino metilchloroizotiazolinoną / metilizotiazolinoną, arba kai šių alergenų koncentracija patalpų ore po 25 dienų buvo nebeišmatuojama. Žinoma daug AKD atvejų, kai ant įvairių kūno dalių odos patekdavo koncentruoto metilchloroizotiazolinono / metilizotiazolinono skysčio. Po cheminio nudegimo išsivysto sensibilizacija metilchloroizotiazolinonui / metilizotiazolinonui ir pasireiškia AKD. Pirmuosius alergijos vien tik metilizotiazolinonui atvejus 2004 metais aprašė Isaksson su bendraautoriais (1) ir 2006 metais Thyssenas su bendraautoriais (2). Pacientams diagnozuota profesinė liga – metilizotiazolinono sukeltas AKD po kontakto su tapetų klijais ir dažais. 2010 metais paskelbti pirmieji su metilizotiazolinono naudojimu kosmetikoje susiję AKD atvejai (3). Iš 7 aprašytų pacientų 6 pasireiškė perianalinis dermatitas po drėgno tualetinio popieriaus naudojimo, 1 pacientui – akių vokų dermatitas nuo makiažo valiklio.
Metilizotiazolinonas produktuose
Metilizotiazolinonas naudojamas įvairiuose kosmetikos produktuose – plaukų priežiūros priemonėse (šampūnai, kondicionieriai, plaukų lakas), įvairiuose kremuose, aliejuose, muile, vonios putose, makiažo priemonėse (akių tušas, makiažo valiklis, veido pudra), plaukų dažuose, nagų priežiūros produktuose, dezodorantuose, skutimosi priemonėse, taip pat ir kūdikiams skirtuose produktuose. Plačiausiai metilizotiazolinonas naudojamas nuplaunamosiose kosmetikos priemonėse (15), o vienas dažnesnių įsijautrinimo jam šaltinių yra drėgnos servetėlės. Taip pat pastebėtas didėjantis metilizotiazolinono naudojimas kosmetikoje, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose 2007–2010 metais metilizotiazolinono, kaip konservanto, naudojimas beveik padidėjo perpus.
Darbo aplinkoje su metilizotiazolinonu susiduriama naudojant dažus, klijus, laką, glazūrą ir kitus pramonės produktus. Dažniausiai profesiniu AKD nuo metilizotiazolinono suserga dažytojai – jie sudaro beveik 50 proc. su profesija susijusio AKD atvejų (15). Iš namų apyvokos gaminių metilizotiazolinono galima aptikti indų plovikliuose, muile, skalbikliuose, dėmių valikliuose, skalbinių minkštikliuose, stiklo valikliuose ir kitose įvairios paskirties valymo priemonėse.
Metilizotiazolinono sukelto AKD paplitimas
Europoje atliktuose 3 klinikiniuose tyrimuose nustatytas kontaktinės alergijos metilizotiazolinonui paplitimas svyruoja nuo 1,4 proc. iki 1,54 proc. 2006–2010 metais Danijoje atliktame tyrime metilizotiazolinonas įvertintas kaip 4 dažniausias alergenas tarp konservantų (8, 15). Vienas pirmųjų tyrimų, kuriame nustatytas augantis alergijos metilizotiazolinonui paplitimas, atliktas 2006–2008 metais Suomijoje. Nustatyta, kad 2006 metais alergiškų metilizotiazolinonui pacientų buvo 0,9 proc., o 2008-aisiais – 1,8 proc. (16). Vėliau ir kitose šalyse pastebėtas drastiškas įsijautrinimo metilizotiazolinonui augimas bei kalbama apie kontaktinės alergijos šiam konservantui epidemiją (17). Europos kosmetikos gamintojų organizacija Cosmetics Europe rekomenduoja savo nariams nenaudoti metilizotiazolinono nenuplaunamuose produktuose, o nuplaunamuose naudoti tik 0,0015 proc.
Padėtis Lietuvoje
2014 metais atliktame tyrime nustatyta, kad metilizotiazolinonas ir metilchloroizotiazolinonas / metilizotiazolinonas yra dažniausiai naudojami konservantai Lietuvoje pagamintoje kosmetikoje (18). Metilchloroizotiazolinonas / metilizotiazolinonas buvo deklaruojami 20 (48 proc.), o metilizotiazolinonas 7 (16,8 proc.) tirtuose kosmetikos produktuose, iš kurių 6 buvo kremai.
Alergijos atvejų metilizotiazolinonui ir metilchloroizotiazolinonui Lietuvoje taip pat daugėja. 2005–2006 metais atliktuose tyrimuose įsijautrinimas metilchloroizotiazolinonui / metilizotiazolinonui stebėtas 1,9 proc. tirtų dermatitu sergančių asmenų, o 2010–2012 metais – jau 10,3 proc. (19, 20). Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Alerginių ir imuninių ligų diagnostikos ir gydymo dienos stacionare 2014–2016 metais atlikus lopo testus 412 pacientų, kontaktinė alergija metilizotiazolinonui nustatyta 14,3 proc. ir metilchloroizotiazolinonui / metilizotiazolinonui – 10,9 proc. pacientų.
Klinikinis atvejis
32 metų pacientė kreipėsi dėl recidyvuojančio pažastų dermatito. Dermatitas ypač išreikštas apie pažasties duobę ir praktiškai nepažeidęs plaukuotosios dalies. Atlikus odos lopo testus su Europos bazine kontaktinių alergenų serija ir pacientės naudojamu antiperspirantu (gamintojas – kompanija Garnier), gautos teigiamos reakcijos tiek į metilizotiazolinoną ir metilchloroizotiazolinoną / metilizotiazolinoną, tiek ir į antiperspirantą. Jo sudėtyje buvo nurodytas metilizotiazolinonas. Pacientei suteikta informacija, kur galima dar rasti šių konservantų. Paaiškėjo, kad jų įeina ir į naudojamos dušo želė bei šampūnų sudėtį. Pakeitus kūno priežiūros priemones, dermatitas nebepasikartojo.
Apibendrinimas
Metilizotiazolinonas ir metilchloroizotiazolinonas žmonėms yra stiprūs alergenai. Deja, bet jų vis dar galima rasti kosmetikos gaminiuose, net ir skirtuose mažų vaikų kūno priežiūrai. Europos Komisija jau svarsto galimybę uždrausti ar gerokai sumažinti leidžiamos naudoti šių konservantų koncentracijos ribą, kai kurie gamintojai savanoriškai jų atsisako, tačiau vis dar išlieka didelė tikimybė kasdieniame gyvenime susidurti su šiais alergenais.
Šaltinis: "Internistas" Nr.5, 2016m.