Kontaktinis alergenas – metilizotiazolinonas

2016-10-23 | Ligos.lt

Įvadas

Metilizotiazolinonas naudojamas kaip kon­servantas tiek pramoniniuose gaminiuose, tiek ir kosmetikoje. Pirmieji metilizotiazolinono sukelto alerginio kontaktinio dermatito (AKD), kaip pro­fesinės ligos, atvejai aprašyti 2004 ir 2006 metais (1, 2), o 2010-aisiais patvirtinti pirmieji atvejai, susiję su metilizotiazolinono naudojimu kosme­tikos produktuose (3).

Istorinė apžvalga

Metilizotiazolinonas su metilchloroizotia­zolinonu (santykiu 1:3) įvairiuose gaminiuose naudojamas nuo 1980 metų pradžios. Tai vienas dažniausių konservantų, naudojamų kosmetiko­je ir pramoniniuose produktuose (4, 5). Dėl daž­no naudojimo šios medžiagos yra ir vienas daž­niausių alergenų tarp konservantų, sukeliančių AKD (6–8). Atliktuose klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis ir gyvūnais nustatyta, kad metilchlo­roizotiazolinonas ir metilizotiazolinonas gali su­kelti kontaktinę alergiją, nors metilchloroizotia­zolinonas yra stipresnis alergenas nei metilizotia­zolinonas (9, 10). Šiuo metu Europos Sąjungoje maksimali leidžiama metilchloroizotiazolinono ir metilizotiazolinono koncentracija kosmetiko­je yra 0,0015 proc.

Metilizotiazolinonas kaip atskiras konservan­tas pradėtas naudoti pramonėje 2000 metais, o nuo 2005-ųjų jo naudojimas leidžiamas ir kosme­tikos produktuose bei ūkinėse prekėse. Europos mokslinio vartotojų saugumo komiteto (angl. Eu­ropean Scientific Commitee on Consumer Safety) ir JAV Kosmetikos ingredientų apžvalgos (angl. Cosmetic Ingredient Review) duomenimis, saugi metilizotiazolinono koncentracija kosmetikoje yra 0,01 proc. (11, 12). Iki to laiko maksimali leidžia­ma metilizotiazolinono koncentracija kosmetiko je buvo 0,00037 proc. (junginyje su metilchloroi­zotiazolinonu) – taigi nuo 2005 metų metilizotia­zolinono koncentracija kosmetikos produktuose padidėjo daugiau nei 25 kartus. Rohmo ir Haaso atliktame tyrime nustatyta, kad įsijautrinimo ne­sukelianti metilizotiazolinono koncentracija yra iki 0,06 proc. (12).

Metilizotiazolinono sukeltas AKD

Pirmieji pranešimai Europoje apie kontaktinę alergiją metilchloroizotiazolinonui / metilizotia­zolinonui pasirodė 1980 metais, tačiau sensibili­zacijos jiems, ypač metilizotiazolinonui, atvejų vis daugėja. Dažniausiai AKD pasireiškia mo­terims plaštakose ar veide. Veide dermatitas pa­prastai išsidėsto lopais arba pažeidžia tik akių vokus, nepaisant to, kad kosmetikos vartota ant viso veido. Aprašyta ir netipiška AKD morfolo­gija, pavyzdžiui, panaši į seborėjinį dermatitą, fotodermatitą, raudonąją vilkligę arba pseudo­limfomą. Metilchloroizotiazolinonas / metilizo­tiazolinonas, esantis drėgnose servetėlėse, gali sukelti tarpvietės ar sėdmenų dermatitą. Kiti ne­tikėti metilchloroizotiazolinono / metilizotiazo­linono šaltiniai gali būti kilimų šampūnai ir au­dinių minkštikliai. Aprašyti keli atvejai, kai me­tilchloroizotiazolinonas / metilizotiazolinonas, esantys patalpų dažuose, sukėlė lakiųjų medžiagų (angl. airborne) dermatitą (3, 13, 14). Dermati­tas išnyko apdorojus sienas natrio bisulfitu, kuris inaktyvino metilchloroizotiazolinoną / metilizo­tiazolinoną, arba kai šių alergenų koncentracija patalpų ore po 25 dienų buvo nebeišmatuojama. Žinoma daug AKD atvejų, kai ant įvairių kūno dalių odos patekdavo koncentruoto metilchlo­roizotiazolinono / metilizotiazolinono skysčio. Po cheminio nudegimo išsivysto sensibilizacija metilchloroizotiazolinonui / metilizotiazolino­nui ir pasireiškia AKD. Pirmuosius alergijos vien tik metilizotiazo­linonui atvejus 2004 metais aprašė Isaksson su bendraautoriais (1) ir 2006 metais Thyssenas su bendraautoriais (2). Pacientams diagnozuota pro­fesinė liga – metilizotiazolinono sukeltas AKD po kontakto su tapetų klijais ir dažais. 2010 me­tais paskelbti pirmieji su metilizotiazolinono nau­dojimu kosmetikoje susiję AKD atvejai (3). Iš 7 aprašytų pacientų 6 pasireiškė perianalinis der­matitas po drėgno tualetinio popieriaus naudoji­mo, 1 pacientui – akių vokų dermatitas nuo ma­kiažo valiklio.

Metilizotiazolinonas produktuose

Metilizotiazolinonas naudojamas įvairiuose kosmetikos produktuose – plaukų priežiūros prie­monėse (šampūnai, kondicionieriai, plaukų lakas), įvairiuose kremuose, aliejuose, muile, vonios pu­tose, makiažo priemonėse (akių tušas, makiažo va­liklis, veido pudra), plaukų dažuose, nagų prie­žiūros produktuose, dezodorantuose, skutimosi priemonėse, taip pat ir kūdikiams skirtuose pro­duktuose. Plačiausiai metilizotiazolinonas naudo­jamas nuplaunamosiose kosmetikos priemonėse (15), o vienas dažnesnių įsijautrinimo jam šalti­nių yra drėgnos servetėlės. Taip pat pastebėtas di­dėjantis metilizotiazolinono naudojimas kosmeti­koje, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijo­se 2007–2010 metais metilizotiazolinono, kaip konservanto, naudojimas beveik padidėjo perpus.

Darbo aplinkoje su metilizotiazolinonu su­siduriama naudojant dažus, klijus, laką, glazūrą ir kitus pramonės produktus. Dažniausiai pro­fesiniu AKD nuo metilizotiazolinono suserga dažytojai – jie sudaro beveik 50 proc. su pro­fesija susijusio AKD atvejų (15). Iš namų apy­vokos gaminių metilizotiazolinono galima ap­tikti indų plovikliuose, muile, skalbikliuose, dėmių valikliuose, skalbinių minkštikliuose, stiklo valikliuose ir kitose įvairios paskirties valymo priemonėse.

Metilizotiazolinono sukelto AKD paplitimas

Europoje atliktuose 3 klinikiniuose tyrimuo­se nustatytas kontaktinės alergijos metilizotia­zolinonui paplitimas svyruoja nuo 1,4 proc. iki 1,54 proc. 2006–2010 metais Danijoje atliktame tyrime metilizotiazolinonas įvertintas kaip 4 daž­niausias alergenas tarp konservantų (8, 15). Vie­nas pirmųjų tyrimų, kuriame nustatytas augantis alergijos metilizotiazolinonui paplitimas, atliktas 2006–2008 metais Suomijoje. Nustatyta, kad 2006 metais alergiškų metilizotiazolinonui pacientų buvo 0,9 proc., o 2008-aisiais – 1,8 proc. (16). Vėliau ir kitose šalyse pastebėtas drastiškas įsi­jautrinimo metilizotiazolinonui augimas bei kal­bama apie kontaktinės alergijos šiam konservan­tui epidemiją (17). Europos kosmetikos gaminto­jų organizacija Cosmetics Europe rekomenduoja savo nariams nenaudoti metilizotiazolinono ne­nuplaunamuose produktuose, o nuplaunamuose naudoti tik 0,0015 proc.

 Padėtis Lietuvoje

2014 metais atliktame tyrime nustatyta, kad metilizotiazolinonas ir metilchloroizotia­zolinonas / metilizotiazolinonas yra dažniau­siai naudojami konservantai Lietuvoje paga­mintoje kosmetikoje (18). Metilchloroizotia­zolinonas / metilizotiazolinonas buvo dekla­ruojami 20 (48 proc.), o metilizotiazolinonas 7 (16,8 proc.) tirtuose kosmetikos produktuo­se, iš kurių 6 buvo kremai.

Alergijos atvejų metilizotiazolinonui ir me­tilchloroizotiazolinonui Lietuvoje taip pat daugė­ja. 2005–2006 metais atliktuose tyrimuose įsijau­trinimas metilchloroizotiazolinonui / metilizotia­zolinonui stebėtas 1,9 proc. tirtų dermatitu sergan­čių asmenų, o 2010–2012 metais – jau 10,3 proc. (19, 20). Vilniaus universiteto ligoninės Santariš­kių klinikų Alerginių ir imuninių ligų diagnosti­kos ir gydymo dienos stacionare 2014–2016 me­tais atlikus lopo testus 412 pacientų, kontaktinė alergija metilizotiazolinonui nustatyta 14,3 proc. ir metilchloroizotiazolinonui / metilizotiazolino­nui – 10,9 proc. pacientų.

Klinikinis atvejis

32 metų pacientė kreipėsi dėl recidyvuojančio pažastų dermatito.  Dermatitas ypač iš­reikštas apie pažasties duobę ir praktiškai nepa­žeidęs plaukuotosios dalies. Atlikus odos lopo tes­tus su Europos bazine kontaktinių alergenų serija ir pacientės naudojamu antiperspirantu (gamin­tojas – kompanija Garnier), gautos teigiamos re­akcijos tiek į metilizotiazolinoną ir metilchloroi­zotiazolinoną / metilizotiazolinoną, tiek ir į anti­perspirantą. Jo sudėtyje buvo nurodytas metilizotiazolinonas. Pacientei suteikta informaci­ja, kur galima dar rasti šių konservantų. Paaiškė­jo, kad jų įeina ir į naudojamos dušo želė bei šam­pūnų sudėtį. Pakeitus kūno priežiūros priemones, dermatitas nebepasikartojo.

Apibendrinimas

Metilizotiazolinonas ir metilchloroizotiazoli­nonas žmonėms yra stiprūs alergenai. Deja, bet jų vis dar galima rasti kosmetikos gaminiuose, net ir skirtuose mažų vaikų kūno priežiūrai. Eu­ropos Komisija jau svarsto galimybę uždrausti ar gerokai sumažinti leidžiamos naudoti šių kon­servantų koncentracijos ribą, kai kurie gaminto­jai savanoriškai jų atsisako, tačiau vis dar išlieka didelė tikimybė kasdieniame gyvenime susidurti su šiais alergenais.

Šaltinis: "Internistas" Nr.5, 2016m.