Konsevartyvus šlapimtakių akmenligės gydymas

ĮVADAS

Šlapimo takų akmenligė išlieka viena dažniausių urologo sprendžiamų problemų. Remiantis naujausiais duomenimis, pa­saulyje šlapimo takų akmenligės dažnis yra 1–20 proc. Net to­kiose išsivysčiusiose šalyse, kaip Švedija, Kanada ar Jungtinės Amerikos Valstijos, akmenligės paplitimas viršija 10 proc. [1].

Akmenys sukelia problemų įvairiose šlapimo takų vietose: inks­tuose, šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje. Simptomus sukelianti šla­pimtakių akmenligė yra labai dažna. Iki 68 proc. šlapimtakių akmenų iki 5 mm dydžio pasišalina savaime, tačiau kartais užsitęsęs jų pasi­šalinimas sukelia pavojingų komplikacijų. Nesant indikacijų opera­ciniam šlapimtakių akmenligės gydymui, Europos urologų draugija rekomenduoja aktyviai stebėti pacientą ir kartu skirti medikamentus, sumažinančius skausmą bei pagreitinančius akmens pasišalinimą [2].

KONSERVATYVUS ŠLAPIMTAKIŲ  AKMENLIGĖS GYDYMAS

Daugybė veiksnių nulemia šlapimtakių akmenligės gydy­mo taktikos pasirinkimą: akmens dydis, lokalizacija ir jų skai­čius, infekcijos buvimas, ankstesnės urologinės manipuliacijos ir, žinoma, paties paciento nuomonė.

Šiuolaikinių technologijų pažanga urologijoje įgalino pasirinkti įvairius invazyvius gy­dymo metodus: endoskopines, laparoskopines ar atviras opera­cijas, ekstrakorporinę smūginių bangų litotripsiją (ESBL), bet galimų komplikacijų rizika dažnai priverčia pasirinkti konser­vatyvų gydymo būdą, ypač jei susiduriama su nekomplikuo­tais šlapimtakių akmenligės atvejais.

Kaip minėta, iki 68 proc. šlapimtakių akmenų iki 5 mm dydžio pasišalina savaime, ta­čiau užsitęsęs jų pasišalinimas gali sukelti pavojingų infekci­nių komplikacijų. Kiti autoriai teigia, kad net 95 proc. iki 4 mm dydžio šlapimtakių akmenų pasišalina savaime [2].

Remiantis naujausiomis rekomendacijomis, konservatyviam šlapimtakių akmenligės gydymui dažniausiai naudojami įvairūs analgetikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, alfa adrenorecep­toriai ar kalcio kanalų blokatoriai (KKB). Tiesa, vis labiau popu­liarėja kitos, mažiau nepageidaujamų poveikių turinčios augalinės priemonės, tokios kaip terpenų turintys preparatai, kurių efektyvu­mą pagrindė daugybė tyrimų.

Pacientai, kenčiantys dėl šlapimtakių akmenligės, gali greičiau pasveikti, patirti mažiau skausmo epizo­dų, jei jiems skiriami alfa adrenoreceptorius blokuojantys vaistai (tamsulozinas) ar KKB (nifedipinas) [3–4]. Abu šie preparatai gali būti naudojami, bet tamsulozinas yra gerokai efektyvesnis nei ni­fedipinas. Jis sumažina skausmo priepuolių dažnį, stiprumą ir pa­spartina akmens savaiminį pasišalinimą [5–6].

Vis populiarėjanti fitoterapija ir natūralesnės medicinos po­reikis privertė ieškoti alternatyvaus konservatyvaus gydymo metodo. Terpenų mišinys, Lietuvoje žinomas kaip Rowatinex®, turi antiuždegiminį, mažinantį raumenų spazmus, antibakterinį ir skausmą malšinantį poveikį. Pirmieji terpenų turintys prepa­ratai jau minimi nuo 1950 metų [7].

Per pastaruosius 20 metų pasirodė nemažai tyrimų, kuriuose tirtas terpenų mišinių po­veikis, efektyvumas gydant ne tik šlapimo takų akmenligę, bet ir šlapimo takų infekciją, lėtinį prostatitą [8]. Rowatinex® po­veikis yra labai įvairialypis, todėl šis preparatas naudojamas gydant šlapimo takų akmenligę. Terpenai slopina kalcio oksa­latų agregatų formavimąsi, o iš pastarųjų sudaryta didelė da­lis šlapimo takų akmenų. Antiuždegiminis ir skausmą malši­nantis poveikis naudingas akmenligės sukeliamam skausmui, uždegimui bei raumenų spazmui sumažinti. Taip pat skatina­ma šlapimo gamyba inkstuose, nes terpenų preparatai skatina inkstų kraujotaką. Visos šios savybės labai n

Vienoje naujesnių, didelės apimties metaanalizių, kurią atli­ko Michaelis Erlano Chua su kolegomis, analizuoti įvairūs kli­nikiniai tyrimai, susiję su terpenų preparatų naudojimu šlapimo takų akmenims pašalinti [9]. Iš 117 galimų šaltinių atmetę net 96, kurie, jų nuomone, buvo nepatikimi ir netinkami, tyrėjai at­skleidė, jog gydomi terpenų preparatais pacientai gerokai daž­niau pasveikdavo nuo šlapimtakių akmenligės, palyginti su pla­cebo grupės pacientais, kurie šių preparatų negavo. Iš viso buvo vertinami 344 pacientai.

Pogrupių analizė, kurioje lygintas terpe­nų efektyvumas ir alfa adrenoblokatorius, neparodė reikšmingo skirtumo tarp šių grupių. Terpenų poveikio efektyvumas išaugo didinant jų dozę. Nustatytas teigiamas ryšys tarp šių preparatų dozės ir akmenų pasišalinimo tikimybės. Taip pat pastebėta ten­dencija, kad terpenų preparatai sėkmingai sumažina analgetikų poreikį gydant akmenligę. Svarbu paminėti, kad dauguma akme­nų, skiriant konservatyvų gydymą, pasišalindavo per 2 savaites.

Po 14 dienų akmens savaiminio pasišalinimo galimybė aiškiai sumažėja. Tuo remdamiesi, autoriai pabrėžė, kad konservatyvus šlapimo takų akmenligės gydymas turėtų būti taikomas bent 2 savaites [9]. Europos urologų draugija rekomenduoja konserva­tyviai šlapimtakių akmenligę gydyti iki 30 dienų [2].

Ankstesniuose tyrimuose buvo tiriamas šlapimo takų akmenligės gydymo efektyvumas terpenais, bet pastaraisiais metais atsirado studijų, kuriose tirtas Rowatinex® poveikis po ESBL. Šis neinvazinis gydymo metodas nuo 1980 metų labai išpopuliarėjo dėl paprastumo.

Šiai procedūrai atlikti nereika­linga anestezija bei nebūtina ilgalaikė hospitalizacija. Metodo trūkumas – akmenų skeveldros dažniausiai pasišalina ne iš kar­to, o pamažu, apytiksliai, per 30 dienų, ir likę fragmentai gali sukelti skausmus, šlapimo takų obstrukciją, infekciją ar naujų akmenų formavimąsi [10].

Korėjoje atliktame tyrime analizuotas terpenų preparatų efektyvumas po ESBL. Tyrime dalyvavo 499 pacientai, ku­riems dėl šlapimtakių akmenligės (akmenys buvo didesni nei 4 mm) buvo atlikta ESBL ir po to 1 grupei buvo skiriami anal­getikai, tamsulozinas ir Rowatinex®, o kitai – tik analgetikai ir tamsulozinas. Paaiškėjo, kad po 2 savaičių akmenys pasišalino beveik vienodam skaičiui pacientų abiejose grupėse (37,4 proc. pirmoje ir 35,5 proc. antroje grupėse) (p=0,684), tačiau po 4 sa­vaičių gautas statistiškai reikšmingas skirtumas: pirmoje gru­pėje pasišalino net 72,2 proc. akmenų, palyginti su 61,1 proc. antroje grupėje (p=0,022) (1 pav.).

Gydymo trukmė, kompli­kacijų dažnis, atliktų ureteroskopijų poreikis tarp grupių buvo panašus (2 lentelė). Nepageidaujamo vaistų poveikio (diarėjos, pykinimo, vėmimo) tiriamiesiems nebuvo pastebėta. Šio tyrimo

rezultatai parodė, kad Rowatinex® padidina akmens pasišalini­mo galimybę po ESBL, ypač pagerina pasveikimo rezultatus, jei vaistas skiriamas bent 4s savaites. Pasišalina net 72,2 proc. akmenų ir nėra didesnės komplikacijų rizikos, todėl vaistas yra ne tik efektyvus, bet ir saugus [11].

Vengrijoje atliktame atsitiktinių imčių, dvigubai aklame ty­rime buvo tirti 222 pacientai, sergantys inkstų ar šlapimtakių akmenlige, po atliktos ESBL. Pacientai buvo gydomi ir stebi­mi 14 savaičių. Pirmai pacientų grupei buvo skiriamas Rowa­tinex® po 2 kapsules 3 k./d., o kitai grupei – placebas.

Po 14 savaičių 67,9 proc. pacientų pirmoje grupėje įvyko savaimi­nė liturezė, antroje – 50 proc. (p=0,009). Taip pat Rowatinex® grupėje savaiminė liturezė įvyko greičiau: pirmoje grupėje – vidutiniškai po 49,5 dienų, o antroje – po 85 dienų. Autoriai priėjo prie išvados, kad Rowatinex® yra veiksmingas, saugus ir gerai toleruojamas vaistas, palengvinantis akmenų pasišali­nimą po ESBL [12].

APIBENDRINIMAS

Įvairialypis terpenų turinčių preparatų (Rowatinex®) povei­kis (antiuždegiminis, skausmą malšinantis, raumenų spazmus mažinantis ir diurezę skatinantis) yra naudingas gydant šlapimo takų akmenligę. Šios grupės vaistai pagreitina akmenų pasišali­nimą, sumažina analgetikų poreikį. Rowatinex® galima naudoti ne tik kaip pirminį gydymo metodą šlapimo takų akmenligei, bet ir po ESBL procedūrų.

Skiriant terpenų preparatus po ESBL, ne tik padidėja akmenų savaiminio pasišalinimo tikimybė, bet ir sutrumpėja akmens pasišalinimo laikas, todėl kartu sutrum­pėja ir gydymo trukmė, paciento patiriamas diskomfortas. Pa­stebėta, kad Rowatinex® efektyvumas išauga skiriant didesnes vaisto dozes – iki 2 kapsulių 3 k./d. Vaisto efektyvumas ypač padidėja, jei jis vartojamas bent 4 savaites, o nepageidaujamo poveikio rizika išlieka maža.

ŽURNALO „INTERNISTAS“ PRIEDAS UROLOGIJA Nr. 1 (9),