Meniu

Kliūtys naudoti efektyvias kontraceptines priemones

2016-07-07

Kliūtys naudoti efektyvias kontraceptines priemones

Įvadas

Šiandienos tendencijos rodo, kad lytinio gyvenimo pradžia yra gerokai ankstesnė negu anksčiau, tačiau vai­kus moterys gimdo sulaukusios vy­resnio amžiaus. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomeni­mis, 2016 metų pradžioje Lietuvo­je buvo 567 380 reprodukcinio (15– 45 metų) amžiaus moterų (1 pav.) (1). 2014 metais tarp 20–39 metų moterų stebėtas didžiausias gims­tamumo rodiklis (2 pav.), vidutinis gimdančių moterų amžius – 29,4 metų. Nors kontraceptinės priemonės yra prieinamos kiekvienai moteriai, tačiau su neplanuotu nėštumu susiduriama gana dažnai. Vadinasi, nors patikimos kontraceptinės priemonės ir yra prieinamos, tačiau jomis naudo­jamasi per retai.

Kontraceptinių priemonių naudojimo paplitimas

Kontraceptinių priemonių naudojimas padeda poroms ir asmenims laisvai ir atsakingai nuspręs­ti, kada ir kiek ir ar visai susilaukti vaikų. Kontra­ceptines priemones pasaulyje naudoja vis daugiau žmonių. Tai daro įtaką ne tik su sveikata susijusiems padariniams, tokiems kaip gimdyvių ir naujagimių mirštamumas (2, 3), bet ir ekonomikai, išsilavini­mui, ypač kalbant apie moteris (4).

Pasaulyje 2015 metais 64 proc. reprodukcinio amžiaus moterų naudojo kontraceptines priemones, tarp vedusiųjų ar turinčių pastovų lytinį partnerį – net 90 proc., iš jų 57 proc. naudojosi modernio­mis kontraceptinėmis priemonėmis (kontraceptinis pleistras, žiedas, kt.) (5). 13 Europos šalių kontra­ceptines priemones naudojo daugiau kaip 70 proc. moterų (3 pav.). Pasaulyje 2015 metais 19 proc. su­situokusių ar įsipareigojusių moterų pasirinko ste­rilizaciją, o 14 proc. – intrauterinę spiralę. Trum­palaikiai metodai pasaulyje paplitę kiek mažiau, pavyzdžiui, 9 proc. moterų vartojo kontraceptines tabletes, 8 proc. naudojo prezervatyvus (5). Reikia pabrėžti, kad šie duomenys atskiruose žemynuose smarkiai kinta. Pavyzdžiui, Europoje ir Afrikoje daugiau paplitę trumpalaikiai kontracepcijos me­todai, o Azijoje ir Šiaurės Amerikoje – steriliza­cija ir intrauterinės spiralės. Jungtinių Tautų duo­menimis, Lietuva yra viena mažiausiai modernias kontraceptines priemones naudojanti šalis Euro­poje. Tarp 15–49 metų moterų moderniomis kon­traceptinėmis priemonėmis naudojosi 30,5 proc., t. y. 2 kartus mažesnis rezultatas, palyginti su ki­tomis Vakarų Europos valstybėmis (6). Bene daž­niausiai naudojama kontraceptinė priemonė Lietu­voje yra prezervatyvai.

Kontraceptinių priemonių pasirinkimas

Kontraceptinių prie­monių pasirinkimas priklauso nuo dauge­lio veiksnių. Tyrimų duomenimis, renkantis kontraceptinę priemo­nę svarbiausi veiksniai yra jos veiksmingumas ir nepageidaujamo po­veikio baimė (7), taip pat vartojimo dažnumas bei patogumas. Sukurta daug priemonių, kurios veiksmingos, tačiau pa­sižymi kitokiu vartojimo būdu bei dažnumu, pavyzdžiui, sudėtinės kontra­ceptinės tabletės geriamos kas dieną, pleistrai kli­juojami ant odos kartą per savaitę, kartą per mėne­sį į makštį įdedamas žiedas ar 5 metus veiksmin­ga intrauterinė spiralė. Kontraceptiko pasirinkimas taip pat priklauso ir nuo moters amžiaus.

Atlikti tyrimai rodo, kad moterys iki 20 metų labiau ren­kasi prezervatyvus, tai galima paaiškinti neregu­liariais lytiniais santykiais, nes tokio amžiaus mo­terys dažnai neturi nuolatinio partnerio. Lietuvoje atlikto mokslinio tyrimo duomenimis, moterys, pa­sirenkančios kontraceptinį žiedą, spiralę ar pleis­trą, pirmenybę šiems būdams teikia dėl mažesnės vartojimo pamiršimo tikimybės (8). Minėtame ty­rime nustatyta, kad net 21,3 proc. tyrimuose daly­vavusių moterų teigė vartojančios sudėtines kon­traceptines tabletes, nes jas vartoja draugė (8). Kai kurios kontraceptinės priemonės rečiau pasirenka­mos dėl nepatogaus ir kai kurioms moterims ne­priimtino naudojimo būdo. Atliekant tyrimą mote­rys teigė nenorinčios naudoti kontraceptinio žiedo dėl baimės jausti svetimkūnį (34,5 proc.), nepriim­to vaginalinio naudojimo būdo (39,8 proc.) ir bai­mės, kad žiedas iškris (34,9 proc.) (8), tačiau jau besinaudojančios 80 proc. moterų šia kontraceptine priemone yra patenkintos. Šį metodą išbandžiusiųjų ir 95 proc. naudojusiųjų jį 4 ciklus rekomenduotų šią priemonę kitoms (8). Gimdos spiralės yra ge­rai žinomos, tačiau jų populiarumas sparčiai mažė­ja. Jas dažniausiai renkasi moterys, kurios jau turi vaikų, nuolatinį partnerį ir siekia efektyvios ilga­laikės kontracepcijos.

2015 metais atliktos 16 Europos šalių Baro­metro apklausos Šiuolaikinės kontracepcijos pa­siekiamumas moterims, inicijuotos organizacijos The International Planned Parenthood Federa­tion European Network, duomenimis, visuome­nės žinių lygis apie kontraceptines priemones iš­lieka žemas. Visuomenėje tvyro daug mitų apie kontracepcijos metodus. Efektyvių kontracep­tinių priemonių vengiama dėl galimos vėžio ri­zikos, svorio augimo, galimybės likti nevaisin­ga. Tokie teiginiai plinta ne tik iš lūpų į lūpas, bet ir informacinėje erdvėje. Tyrimais įrodyta, kad šiuolaikinės kontraceptinės tabletės dides­nio svorio pokyčių nesukelia, o kontraceptinių tablečių vartojimas sumažina vėžio ligų, tokių kaip endometriumo, kiaušidžių vėžys, riziką, ta­čiau šiek tiek padidina krūties, gimdos kaklelio vėžinio išsivystymo riziką (14). Nustatyta, kad siekiant informuoti apie kontraceptines priemo­nes, jų vartojimą, efektyvumą, saugumą, tikslin­ga plėsti lytinio švietimo ir sveikatos priežiūros specialistų edukacijos programas, kaip informuoti merginas ir moteris apie galimas kontraceptines priemones. Atlikus apklausą nustatyta, kad klai­dingą nuomonę apie ilgalaikius kontraceptinių priemonių naudojimo pavojus Lietuvos moterys susidarė skaitydamos nepatvirtinto turinio šalti­nius internete (38,4 proc.), tokiu pat būdu ją su­žinojo ir latvės (39,1 proc.) bei estės (32,2 proc.). Tik mažą dalį Lietuvos moterų (10,1 proc.) infor­macija apie ilgalaikes kontraceptines priemones yra pasiekusi iš gydytojų.

Sveikatos priežiūros specialistai turi supažindinti pacientes su kiekvienu kontracepcijos metodu, pa­dėti išsirinkti tinkamiausią būdą, atsižvelgiant į mo­ters gyvenimo būdą, planuojamus susilaukti vaikus ir laiką, kada norėtų jų susilaukti. Svarbu įvertinti moters sveikatą, kontraindikacijas, paklausti, kaip dažnai turi lytinius santykius, ar turi nuolatinį ly­tinį partnerį, ar nori turėti vaikų. Jei moters lytinis gyvenimas nepastovus, nėra nuolatinio partnerio, svarbu parinkti kontraceptines priemones, kurios ne tik apsaugotų nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių ligų. Tuo tarpu jei moteris jau turi vaikų, pastovų lytinį partnerį ir artimiausiu metu nėštumo neplanuoja, rekomenduojama išban­dyti ilgalaikį kontracepcijos metodą, pavyzdžiui, intrauterinę spiralę.

Galimi kontracepcijos būdai:

● sudėtinė hormoninė kontracepcija – tabletės, kontraceptinis pleistras, žiedas;
● progestino preparatai (tabletės, implantai, kt.);
● intrauterinė kontracepcija (gimdos spiralės su levonorgestreliu ar variu);
● barjeriniai metodai – moteriški, vyriški prezer­vatyvai, diafragma, kempinėlė;
● spermicidai;
● vaisingų dienų stebėjimas;
● vyro sterilizacija (vazektomija), moters sterili­zacija;
● skubi kontracepcija.

Vienas iš ypač efektyvių kontraceptinių prie­monių yra gimdos spiralė su levonorgestreliu. Gimdos spiralės su levonorgestreliu sutiršti­na gimdos kaklelio išskiriamas gleives, slopina spermatozoidų aktyvumą ir funkciją (11). Taip pat naudojant šias spirales sumažėja kas mėnesį vykstantis gimdos gleivinės vešėjimas, išskyrų gausa menstruacijų metu. Intrauterinės spiralės su levonorgestreliu yra veiksmingos jau 7 dieną po įvedimo ir veikia 3–5 metus.

Apibendrinimas

Remiantis pasaulyje atliktais klinikiniais ty­rimais, nustatyta, kad vienos ar kitos kontracep­tinės priemonės pasirinkimui daugiausiai įtakos daro gydytojo rekomendacija (9). Ne tik gineko­logai, bet ir bendrosios praktikos gydytojai turėtų informuoti moteris apie kontraceptinių priemonių privalumus, padėti išsirinkti lūkesčius pateisinan­tį ir veiksmingiausią metodą. Dauguma moterų į gydymo įstaigą atvyksta jau apsisprendusios, ko­kią kontracepcijos priemonę norėtų naudoti, kaip nustatyta, dažniausiai remdamosi internete ras­ta informacija ar draugių patarimais. Gydytojo suteikta konsultacija galėtų pakeisti šį sprendi­mą ir padėti moteriai pasirinkti tinkamiausią jai metodą. Kiekviena moteris yra individuali, taigi ir veiksmingiausias kontracepcijos metodas kie­kvienai moteriai yra kitas. Renkantis kontracep­tines priemones, svarbu atsižvelgti į lytinę mo­ters gyvenseną (10). Prieinama kontracepcija ir tinkamas moterų konsultavimas bei priežiūra yra būtinos sąlygos, norint saugoti moterų seksuali­nę ir reprodukcinę sveikatą.

Šaltinis: "Internistas" Nr.6, 2016m.

Rašyti komentarą

Captcha