Meniu

Kalis ir magnis užtikrina geresnę arterinės hipertenzijos kontrolę

2016-01-26

Kalis ir magnis užtikrina geresnę arterinės hipertenzijos kontrolę

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka dažniausia mirties priežastis visame pasaulyje. Nors mirtingumas visose šalyse po truputį mažėja, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pagrindinė priežastis, sąlygojanti apie 4 milijonų žmonių mirtį, t. y. beveik pusę visų mirčių Europoje. Moterys dažniau miršta nuo ŠKL (51 proc.) nei vyrai (42 proc.) [1]. Arterinio kraujospūdžio normalizavimas gali reikšmingai sumažinti įvairių ligos komplikacijų dažnį bei mirštamumo dėl ŠKL riziką.

Greta gyvensenos įpročių pokyčių, medikamentinio gydymo išlieka svarbūs mikroelementai. Vien magnis/1590">magnis teigiamai veikia visas širdies raumens funkcijas: slopina trigerinį automatizmą, mažina ląstelių membranų dirglumą, gerina vainikinę kraujotaką, netrumpina repoliarizacijos, neleidžia išsivystyti kalio trūkumui ląstelėje. Dažnai hipomagenezemiją lydi ir hipokalemija/1125">hipokalemija, QT intervalo ilgėjimas registruojamas elektrokardiogramoje – šie veiksniai didina skilvelių ritmo sutrikimo išsivystymo riziką.

Padidėjęs kraujo spaudimas ir širdies ir kraujagyslių ligos

Dažniausi rizikos veiksniai, sąlygojantys mirštamumą nuo ŠKL, yra šie: didelis kraujo spaudimas (13 proc. visų mirčių pasaulyje), rūkymas (9 proc.), didelė gliukozės koncentracija kraujyje (6 proc.), mažas fizinis aktyvumas (6 proc.) ir nutukimas/4355">nutukimas/1964">nutukimas bei antsvoris (5 proc.) [2]. Rizikos veiksnių koregavimas mažina mirštamumą nuo ŠKL daugiau kaip 50 proc., 40 proc. sumažėja koregavus gydymą. Taigi, siekiant mažinti mirštamumą nuo ŠKL, rekomenduojama: užtikrinti kraujospūdžio valdymą, mesti rūkyti, sveikai maitintis, būti fiziškai aktyvesniems, mažinti kūno masės indeksą, cholesterolio koncentraciją, koreguoti hiperglikemiją, jei reikia, vartoti antikoaguliantus. Kaip jau minėta, hipertenzija yra pagrindinis rizikos veiksnys pasauliniu mastu, sąlygojantis ŠKL vystymąsi [3]. Arterinė hipertenzija sąlygoja sergamumą ir mirštamumą nuo smegenų išemijos komplikacijų, širdies ir inkstų funkcijos nepakankamumo. Padidėjusį arterinį kraujo spaudimą turi daugiau kaip 72 milijonai amerikiečių, t. y. vienas iš trijų suaugusiųjų, bet jį koreguoti bando tik 35 proc. [4]. Beveik 70 milijonų suaugusiųjų gresia hipertenzijos išsivystymas, tikėtina, jog net 90 proc. asmenų hipertenzija gali pasireikšti iki 65 metų amžiaus, ypač sistolinė hipertenzija [5].

Magnio ir kalio poveikis patvirtintas klinikiniais tyrimais

Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad mityba, papildyta magniu (mažiausiai 500–1000 mg/d.), mažina kraujospūdį [6–8]. Rekomenduojamas per dieną su maistu gaunamo magnio kiekis vyrams yra 350 mg, moterims – 280 mg. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu (355 mg per dieną). Magnio ir kalio trūkumo požymiai pateikiami lentelėje. Moksliniame tyrime, kuriame buvo tiriama 60 pacientų, sergančių hipertenzija, buvo tiriamas magnio oksido poveikis, pacientams buvo duodama 20 mmol/d. aštuonias savaites. Tyrimo rezultatai parodė, kad matuojančių ambulatoriškai bei stacionaro sąlygomis pacientų arterinis kraujospūdis reikšmingai sumažėjo [9].

Tikrinant ligoninėse, arterinis kraujospūdis sumažėjo 3,7/1,7 mm Hg, visą parą stebint ambulatoriškai – 2,5/1,4 mm Hg, ambulatoriškai – 2,0/1,4 mm Hg. Magnio kiekis kraujo serume ir šlapime koreliavo su kraujospūdžio sumažėjimu. Pacientai, kurių arterinis kraujospūdis tyrimo pradžioje buvo didžiausias, kraujospūdis sumažėjo labiausiai. Wittemanas ir bendr. [10] pademonstravo ženklų arterinio kraujospūdžio sumažėjimą dvigubai aklame placebu kontroliuojamajame tyrime, kuriame buvo tiriama 91 įvairaus amžiaus moteris, kurioms buvo nustatyta lengva ar vidutinio sunkumo hipertenzija bei kurios vartojo magnio aspartato (20 mmol/d. ar 485 mg magnio) šešis mėnesius. Stebėtas ženklus sistolinio (2,7 mm Hg) ir diastolinio (3,4 mm Hg) kraujospūdžio sumažėjimas. Kitame klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 48 pacientai, sergantys lengva, nekomplikuota hipertenzija, buvo tirtas magnio poveikis arterinio kraujo spaudimo mažinimui kartu su gyvensenos pokyčiais.

Viena tiriamųjų grupė gavo kasdien 600 mg magnio ir pakeitė gyvensenos įpročius, kita grupė – tik pakeitė gyvensenos įpročius. Stebėtas ženklus arterinio kraujospūdžio sumažėjimas pirmojoje tiriamųjų grupėje sekant tiriamuosius 24 valandas, dienos ir nakties metu kraujospūdis sumažėjo 5,6/2,8 mm Hg, lyginant su 1,3/1,8 mm Hg nevartojusiųjų magnio preparatų. Taip pat nustatyta padidėjusi serumo ir viduląstelinio magnio koncentracija, padidėjusi magnio ekskrecija su šlapimu bei sumažėjusi viduląstelinio kalcio koncentracija [11]. Kitame klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 17 pacientų, kuriems negydyta lengva ar vidutinio sunkumo hipertenzija, tiriamiesiems buvo duodama 1,0 g/d. magnio oksido dvi savaites. Vidutiniškai paros kraujospūdis nakties ir dienos metu sumažėjo nuo 104,3 mm Hg iki 99,5 mm Hg, tuo tarpu kontrolinėje grupėje kraujospūdžio pokyčių nenustatyta.

Plazmos renino aktyvumas buvo ženkliai didesnis tarp vartojusių magnio preparatus bei didesnių kraujospūdžio pokyčių sulaukusių asmenų. magnis/1590">Magnis slopina Na+K+ATPazės inhibitorių aktyvumą, taip mažindamas kraujagyslių tonusą ir kraujospūdį. magnis/1590">Magnis yra efektyvus mažinant kraujospūdį sergantiesiems I° arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir nėštumo metu, kartu skiriant antihipertenzinį gydymą angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais (AKFI), angiotenzino receptorių blokatoriais, kalcio kanalų blokatoriais, diuretikais, beta adrenoblokatoriais, metildopa ir kt. [14–17].

44 mokslinių tyrimų analizė parodė, jog magnio papildų vartojimas kartu su anihipertenziniu gydymu stiprina antihipertenzinių vaistų veikimą [15]. Magnio vartojimas koreliuoja su ŠKL, smegenų kraujagyslių ligų, atsparumo insulinui, cukrinio diabeto, hipercholesterolemijos, metabolinio sindromo ir kairiojo skilvelio hipertrofijos rizikos sumažinimu daugelyje klinikinių tyrimų [18–22], tačiau ne visuose [23]. Tyrime, kuriame dalyvavo 34 670 moterų, vartojančių magnio ir kalio preparatus, nustatytas sumažėjęs insulto dažnis [18]. Aterosklerozės rizikos visuomenėje tyrime nustatyta, jog didesnė magnio koncentracija kraujo serume ir gausiau vartojamas magnis/1590">magnis buvo susijęs su mažesne hipertenzijos, cukrinio diabeto bei smegenų išemijos komplikacijų rizika tarp vyrų ir moterų [20].

magnis/1590">Magnis, veikdamas kaip natūralus kalcio kanalų blokatorius, mažina kraujospūdį. magnis/1590">Magnis konkuruoja su natriu, jungdamasis prie lygiųjų kraujagyslių raumenų ląstelių, didina prostaglandino E koncentraciją, jungiasi su kaliu bei sukelia nuo endotelio priklausančią vazodilataciją, taip mažindamas endotelio disfunkciją hipertenzija ir cukriniu diabetu sergantiems asmenims, sumažina viduląstelinio kalcio ir natrio koncentraciją bei kraujospūdį [24–26]. magnis/1590">Magnis yra veiksmingesnis, kai vartojamas su kaliu ar/ir kalciu [27]. Mažas magnio kiekis sąlygoja nepakankamą prostaglandino E1 kiekį, o tai sukelia vazokonstrikciją ir didina kraujospūdį [28–30].

Nustatyta, jog magnio preparatai labiau mažina kraujospūdį, kai kartu suvartojama daugiau kalio bei mažiau natrio [12, 13]. Optimalus magnio ir kalio jonų kiekis audiniuose yra svarbus palaikyti miokardo struktūrai ir funkcijai. Moksliniuose tyrimuose nustatyta, jog asmenys, mirštantys nuo staigios išeminės širdies ligos, turėjo ženkliai mažesnį kalio ir magnio kiekį miokarde, lyginant su kontroline grupe (mirusiais nuo traumos) [38]. Klinikiniame tyrime, kuriame buvo vertinama kalio įtaka magnio veiksmingumui mažinant arterinį kraujospūdį, nustatyta, jog kompleksinis gydymas magnio ir kalio preparatais reikšmingai (p < 0,01) sumažino kraujospūdį.

Rekomenduojama esant širdies nepakankamumui, aritmijoms bei hipertenzijai, palaikyti kalio koncentraciją kraujyje ≥4,0 mmol/l. Tačiau, įvertinant didelę hipokalemijos riziką, galbūt šiems pacientams optimali kalio kon centracija būtų 4,5–5,0 mmol/l, jei nėra inkstų funkcijos nepakankamumo [36].

Trijų mokslinių tyrimų metaanalizė parodė, jog padidėjęs kalio suvartojimas sumažina kraujospūdį ir sergantiems, ir nesergantiems arterine hipertenzija asmenims [31–33]. Taip pat yra nustatyti galimi kalio veikimo mechanizmai mažinant kraujospūdį [34]. Natrio ir kalio homeostazė turi svarbią reikšmę vazodilatacijai. Natrio susilaikymas mažina azoto oksido sintezę (arteriolių vazodilatatoriaus gaminamo endotelio ląstelėse) bei didina dimetil l-arginino kiekį plazmoje, kuris veikia kaip endogeninis azoto oksido inhibitorius. Didesnis kalio suvartojimas sukelia nuo endotelio priklausomą vazodilataciją, nes stimuliuoja natrio siurblį bei atidaro kalio kanalus. Dėl to vyksta endotelio ląstelių hiperpoliarizacija, kuri yra perduodama į kraujagyslių lygiuosius raumenis, o tai sąlygoja sumažėjusį kalcio kiekį bei skatina vazodilataciją [35].

Kalio teigiamas kraujospūdį mažinantis poveikis yra nustatytas ir per kitus veikimo mechanizmus. Kai kurie tyrimai teigia, jog kalis, skatindamas diurezę bei taip sumažindamas tarpląstelinio skysčio kiekį, kartu pasižymi ir kraujospūdį mažinančiomis savybėmis. Taip pat nustatyta, jog kalis sąlygoja renino-angiotenzino sistemos aktyvumą ir mažina angiotenzino daromą įtaką kraujagyslių, antinksčių bei inkstų ląstelių receptoriams. Kitas kraujospūdžio mažinimo mechanizmas, manoma, vyksta kaliui veikiant centrinę ir periferinę nervų sistemą. Taigi gausesnė kalio mityba ar papildomai vartojamas kalis gali sumažinti kraujospūdį, atpalaiduodamas kraujagyslių lygiuosius raumenis ir mažindamas periferinį kraujagyslių pasipriešinimą. Optimalus per dieną suvartojamas kalio kiekis yra 3–4 gramai (75–100 mmol). Didesnis kalio ir magnio suvartojimas, kartu mažiau vartojant natrio, yra efektyvesnis, mažinant padidėjusį kraujospūdį, nei atskirų mineralų vartojimas ir dažnai yra toks pat efektyvus, kaip ir gydymas vienu iš antihipertenzinių vaistų [37].

Apibendrinimas

Klinikinių tyrimų, vertinusių insulto, staigios širdinės mirties riziką magnio ir kalio stokojantiems asmenims, rezultatai pabrėžia šių mikroelementų svarbą. Todėl svarbu užtikrinti pakankamą magnio ir kalio patekimą į organizmą valgant magnio ir kalio gausių maisto produktų ar vartojant visaverčius magnio papildus. Vienas iš gerai Lietuvoje žinomų mineralų preparatų yra Panangin. Šio preparato sudėtyje yra prie aspartato prisijungusio kalio ir magnio. Asparagino rūgštis, kaip endogeninė medžiaga, perneša jonus. Ji panaši įląstelės junginius. Šios rūgšties ir jonų druskos yra patvarios,todėl jonai kompleksinių junginių pavidalu lengvai patenka į ląsteles. Nustatyta, kad magnio ir kalio aspartatas širdies raumenyje skatina medžiagų apykaitą, todėl ląstelės geriau pasisavina deguonį, sintetina daugiau fosforo junginių. Panangin ne tik padeda esant magnio ir kalio trūkumui (lentelė), esant nepakankamam jų suvartojimui ar padidėjusiam netekimui, pvz., ilgai vartojant diuretikų, vidurių laisvinamųjų vaistų, viduriuojant ar kt., tačiau kartu mažina kraujospūdį, taip sumažindamas sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Paprastai skiriama po 2 plėvele dengtas tabletes 3 kartus per dieną, sunkiais atvejais – po 3 plėvele dengtas tabletes 3 kartus per dieną vieną savaitę. Po to dozę galima sumažinti iki vienos plėvele dengtos tabletės 2–3 kartus per dieną. Esant nedideliam kalio trūkumui jo skirtina po vieną tabletę 3 kartus per dieną.

Parengė gyd. J. Bazevičienė

Rašyti komentarą

Captcha