Meniu

Izoliuoti šlapimo pokyčiai

2016-04-30

Izoliuoti šlapimo pokyčiai

Izoliuoti šlapimo pokyčiai – tai hematurija, proteinurija, leukociturija, gliukozurija, nesant kitų ligų požymių (karščiavimo, bendrųjų negalavimo požymių, uždegimui būdingų kraujo pokyčių, bėrimų odoje, patinimų, padidėjusio kraujospūdžio). 

Šlapimo mėginio paėmimo būdai

Prieš imant šlapimo mėginį tirti, būtina apiplauti išorinius lyties organus tekančiu vandeniu su muilu. Šlapimo mėginys imamas iš šlapimo srovės vidurio į specialų indelį. Tiksliau ir greičiau šlapimo mėginį galima paimti kateteriu. Kūdikiams šlapimą galima rinkti į sterilų tam skirtą maišelį. Jeigu, renkant šlapimą į maišelį, vaikas nepasišlapina per 1 val., maišelis turi būti keičiamas nauju. Negalima šlapimo mėginio imti iš sauskelnių, vystyklų arba puoduko, netgi švariai jį išplovus. Reikia prisiminti, kad seksualinis aktyvumas vienai parai gali padidinti baltymo ir ląstelių kiekį šlapime. Šlapimo mėginio negalima imti esant mėnesinėms, taip pat 2–3 dienas joms pasibaigus (prireikus – naudoti vagininius tamponus).

Hematurija

Hematurija: terminas, reiškiantis, kad šlapime yra eritrocitų. Sveikų vaikų šlapime taip pat gali būti eritrocitų. Tiriant sveikų 6–15 metų vaikų šlapimą juosteliniu analizatoriumi, eritrocitų nustatoma 3–4 proc. Vertinant rezultatus, būtina atsižvelgti į galbūt klaidingai teigiamą atsakymą, jei šlapimas užterštas oksidantais, jei jo pH >9 arba yra didelė bakteriurija. Juosteliniu analizatoriumi nustatyta hematurija turi būti patvirtinta mikroskopuojant šviežio centrifuguoto šlapimo nuosėdas. Hematurija laikoma nenormalia, kai eritrocitų yra daugiau nei 5/μl. Jei vaiko šlapime nustatomas nenormalus kiekis eritrocitų, rekomenduojama pamatuoti kraujospūdį ir šlapimo mėginį kartoti kartą per savaitę, 2–3 savaites. Kartojant šlapimo mėginius, būtina riboti fizinį krūvį, nedalyvauti sporto varžybose. Hematurija gali būti makroskopinė (pakinta šlapimo spalva) arba mikroskopinė, kuri dažniausiai nustatoma vykdant profilaktinę patikrą arba susijusi su kitomis ligomis. Pagal kilmę hematurija gali būti inkstinė (įvairios glomerulonefrito formos, sisteminės ligos, įgimtos nefropatijos, navikai) ir ne inkstinė (infekcijos, akmenligė, hiperkalciurija, traumos, kraujagyslių pokyčiai). Inkstinę hematuriją galima įtarti, kai:

„. šlapime randama eritrocitinių cilindrų;
„. jei, nesant makrohematurijos, per parą šlapime randama >100 mg/m2 baltymo;
„. pakitusių (dismorfinių) eritrocitų kiekis šlapime >30 proc., akantocitų >5 proc. Jei hematurija nustatoma nuolat, toliau vaikas stebimas taip, kaip pateikiama 1 paveiksle.

 

Proteinurija

Sveikų vaikų šlapime baltymo gali būti

 

Baltymą šlapime galima ištirti keliais būdais:

1. Juosteliniu šlapimo analizatoriumi pusiau kiekybiniu būdu nustatomas tik albuminas. Jei šlapimo pH >9, jame yra rentgenokontrastinių medžiagų arba antiseptikų (chlorheksidino), makrohematurija, šlapimas užterštas gleivėmis, galima klaidingai teigiama reakcija.

2. Tiksliau baltymo kiekį šlapime galima įvertinti renkant šlapimą 24 val. Proteinurija yra patologinė, jei baltymo vaiko paros šlapime yra daugiau nei 100 mg/m2. 3. Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurių paros šlapimą surinkti sunku, turi būti nustatomas baltymo ir kreatinino santykis rytiniame šlapimo mėginyje. Normalus santykis yra <0,2 mg baltymo/mg kreatinino (arba

 

Baltymų kiekis vaiko šlapime gali padidėti dėl:

1. Inkstų kamuolėlių pažeidimo (mažųjų pokyčių nefropatija) ar padidėjusios baltymų filtracijos per nepažeistus kamuolėlius (karščiavimas, fizinis krūvis, ortostatinė proteinurija).

2. Inkstų kanalėlių pažeidimo, sutrikus mažos molekulinės masės baltymų reabsorbcijai juose. Dažnai kartu nustatoma gliukozurija, fosfaturija, inkstų proksimaliųjų kanalėlių acidozė.

3. Padidėjusios mažos molekulinės masės baltymų ekskrecijos esant suintensyvėjusiai jų gamybai (perpildymo proteinurija). Perpildymo proteinurija dažniausiai nustatoma suaugusiesiems (mielominė liga). Jei tiriant vaiko šlapimo mėginį juosteliniu analizatoriumi randama baltymo, rekomenduojama kartoti rytinį šlapimo mėginį ir tolesnį tyrimą planuoti, kaip parodyta 2 paveiksle. Esant nuolatinei proteinurijai, būtina surinkti išsamią anamnezę, pamatuoti arterinį kraujo spaudimą, atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima vertinti inkstų funkcijos rodiklius (šlapalo, kreatinino), kraujo serume ištirti elektrolitus, bendrojo baltymo, albumino, cholesterolio kiekį. Įvertinti inkstus ultragarsu. Nustačius pokyčius, remiantis atliktais tyrimais arba esant neaiškiai proteinurijos priežasčiai, pacientą reikia siųsti konsultuoti vaikų nefrologui.

Leukociturija

Leukocituriją galima vertinti keliais būdais:

1. Juosteliniu šlapimo analizatoriumi nustatomas leukocitų esterazės aktyvumas. Tai pusiau kiekybinis tyrimas, kurio jautrumas – 4 proc. Tačiau galimas klaidingai neigiamas (didelė proteinurija, gliukozurija arba oksalaturija) arba klaidingai teigiamas (Kavasakio liga) leukocitų esterazės testas.

2. Šlapimo mikroskopiniu tyrimu nustatytas leukocitų kiekis turi būti <10/μl. Leukociturija laikoma reikšminga, jei mikroskopuojant yra >10 leukocitų/μl. Visada svarbu įsitikinti, ar leukociturija yra dėl šlapimo organų infekcijos (kartu gali būti saiki proteinurija, teigiamas NIT testas) ar jos priežastys yra kitos: netaisyklingai paimtas šlapimo mėginys, inkstų intersticinio audinio ligos, akmenligė. Šlapimo organų infekcijai galutinai patvirtinti turi būti atliktas šlapimo pasėlis.

Gliukozurija

Tiriant šlapimą juosteliniu analizatoriumi, gliukozės nerandama tol, kol jos kiekis kraujo plazmoje neviršija gliukozės reabsorbcijos slenksčio inkstuose (10 mmol/l). Proksimaliųjų inkstų kanalėlių pažeidimą galima įtarti tada, kai gliukozurija nustatoma esant normaliam gliukozės kiekiui kraujo plazmoje. Šis pažeidimas gali būti izoliuotas (inkstinė gliukozurija) arba nustatomas kartu su fosfaturija, inkstų tubuline acidoze, aminoacidurija, būdingas ir pirminiam, ir antriniam Fankonio sindromui.

Rekomendacijos esant izoliuotiems pokyčiams šlapime:

„. Vertinant pokyčius šlapime būtina įsitikinti, jog šlapimo mėginys ištirti paimtas tinkamai. Jei kyla abejonių, rekomenduojama šlapimo tyrimą kartoti.

„. Epizodinė mikroskopinė hematurija arba proteinurija yra gerybinės būklės, dažniausiai praeinančios savaime ir nereikalingos papildomo tyrimo.

„. Jei mikroskopinė hematurija nustatoma nuolat arba kartu ir proteinurija, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, vaiko šeimoje yra sergančiųjų inkstų ligomis arba pakinta šlapimo spalva, būtina vaikų nefrologo konsultacija.

„. Jei tiriant šlapimo mėginius juosteliniu analizatoriumi nuolat randama baltymo, rekomenduojama įvertinti jo kiekį kiekybiškai. Nustačius patologinį baltymo kiekį šlapime (100 mg/m2 per parą) arba „nefrozinio“ tipo proteinuriją (≥1 000 mg/m2 ar >3 g per parą), būtina vaikų nefrologo konsultacija.

Dr. Jūratė Masalskienė LSMU MA Vaikų ligų klinika

Šaltinis: „Lietuvos gydytojo žurnalas“,Nr 1, 2016m.

Rašyti komentarą

Captcha