Meniu

Gerybinė prostatos hiperplazija ir jos gydymas fitopreparatais

2015-08-12

Gerybinė prostatos hiperplazija ir jos gydymas fitopreparatais

Marius Markevičius

Respublikinė Klaipėdos ligoninė

Gerybinė prostatos hiperplazija – tai vyresnių nei 40 metų amžiaus vyrų liga. Iki šiol nėra aiški šios ligos priežastis. Ši liga pasižymi šlapinimosi sutrikimais: padažnėjusiu šlapinimusi dieną, naktiniu šlapinimusi, sustiprėjusia šlapimo srove, strangurija. Urologinėje praktikoje yra gausus medikamentinio gydymo pasirinkimas, kuris skiriamas atsižvelgiant į vyraujančius simptomus, prostatos dydį, tarptautinės prostatos simptomų skalės balų sumą, erektilinę funkciją ir paciento pageidaujamus. Nedidelę, tačiau pacientams svarbią dalį prostatos hiperplazijos gydyme užima fitopreparatai. Šios apžvalgos tikslas – supažindinti su pasaulyje ir Lietuvoje esamais fitopreparatais, kurie turi įtakos šlapinimosi skundams. Dalies tyrimų duomenimis, fitopreparatai tokie pat veiksmingi kaip ir tradiciniai vaistai.

 

Įvadas

Gerybinė prostatos (priešinės liaukos) hiperplazija (GPH) – tai patologinė būklė, pasireiškianti vyresniems nei 40 metų amžiaus vyrams apatinių šlapimo takų simptomais (AŠTS). Apatinių šlapimo takų simptomai: imperatyvus noras šlapintis, šlapimo nelaikymas, silpna šlapinimosi srovė, dažnas šlapinimasis ir šlapimo takų infekcijos (pav.). Gerybinė prostatos hiperplazija – tai histologinė diagnozė, kada liaukoje, prostatos perišlaplinėje zonoje padaugėja epitelio ir stromos ląstelių. Žinant natūralią ligos eigą, galima suprasti, kokios ligos stadijos pacientas kreipiasi į urologą ir kokį gydymą šiuo metu skirti.

 

Epidemiologija

Gerybinė prostatos hiperplazija labai paveikia vyrų gyvenimo kokybę. Kas trečias vyresnis nei 50 metų vyras turi skundų dėl apatinių šlapimo takų simptomų, susijusių su GPH (AŠTS/GPH). GPH histologiškai būna 90 proc. vyresnių nei 85 metų vyrų [2]. Įvertinus epidemiologiškai religinius, socioekonominius, seksualinius, alkoholio vartojimo, padidėjusio arterinio kraujo spaudimo ir kitus veiksnius, įrodyta tik minimali šių veiksnių įtaka ligos eigai ar progresavimui. Rūkymo žala vienuose tyrimuose vertinama kaip neigiamas ligos eigos ir progresavimo veiksnys, kituose to įrodyti nepavyko, tačiau neabejotinai kenksmingi veiksniai GPH išsivystyti ir ligai progresuoti yra nutukimas/4355">nutukimas/1964">nutukimas ir didelis kūno masės indeksas (KMI) [3] (lentelė).

 

Konservatyvus gydymas

Konservatyvus gydymas visada turėtų būti pradėtas įvertinus paciento AŠTS/GPH sunkumo laipsnį. AŠTS/GPH sunkumo laipsnis nustatomas atsakant į Tarptautinės prostatos simptomų skalės (TPSS) klausimyno klausimus. Papildomai reikėtų aptarti ir įvertinti labiausiai pacientą varginančius simptomus, atlikti tyrimus diagnozei patvirtinti (šlapimo tyrimą, PSA, echoskopiją, urodinaminius tyrimus), aptarti galimus ir alternatyvius AŠTS/GPH gydymo būdus. Pacientus, sergančius lengvais ir vidutinio sunkumo AŠTS/GPH, galima stebėti ir skirti gydymą, jei konservatyvios – nemedikamentinės priemonės neefektyvios. Pacientui būtina suprantamai paaiškinti veiksnius, galinčius pabloginti jo ligos eigą, suteikti informacijos apie priemones, galinčias pagerinti paciento būklę [1, 4, 5, 6, 7]. Nemedikamentinės priemonės, galinčios pagelbėti besiskundžiantiems dėl AŠTS/GPH [1, 4, 5, 6, 7]:

„. suvartojamų skysčių kiekio sumažinimas specifiniu laiku, kai pacientas jaučia didžiausius varginančius skundus (nikturijos metu nevartoti skysčių 2–3 valandas iki miego, nevartoti skysčių prieš ilgesnę kelionę ar ruošiantis svarbiam susitikimui);

„. vengti arba sumažinti kofeino turinčių produktų arba alkoholio vartojimą, nes šios medžiagos didina šlapimo išsiskyrimą bei dirgina šlapimo pūslę, dėl to padažnėja varginantis dažnas šlapinimasis, dirglumas ir naktinis šlapinimasis;

„. šlapinantis atsipalaiduoti ir neįsitempti arba naudoti dvigubo pasišlapinimo metodą (po nevisiško pasišlapinimo pailsėti bei atsipalaiduoti penkias minutes ir dar kartą pasišlapinti);

„. naudoti dėmesio atitraukimo pratimus, kaip antai: varpos suspaudimą, gilų kvėpavimą, tarpvietės spaudimą ar psichologinius pratimus, padedančius negalvoti apie norą šlapintis (tinka vyraujant šlapimo pūslės dirglumo simptomams);

„. šlapimo pūslės treniravimas, stengiantis sulaikyti šlapinimąsi šlapimo pūslės dirglumo momentu, taip padidinant šlapimo pūslės talpą; švaros sumetimais, jei matote, kad šlapimo srovė purškia į šalis ir aptaško grindis ir tualeto dangtį, – šlapinkitės atsisėdę;

„. aktyviai gydyti vidurių užkietėjimą tinkamomis natūraliomis ar medicininėmis priemonėmis;

„. mankštintis bent 2–3 kartus per savaitę; fizinio krūvio trūkumas neigiamai veikia šlapinimąsi ir gali sąlygoti ūminio šlapimo susilaikymo išsivystymą. Medikamentinis gydymas skiriamas pacientams, besiskundžiantiems vidutinio sunkumo AŠTS/GPH simptomais.

Pagrindiniai vaistai, skiriami AŠTS/GPH palengvinti:
1) α adrenoreceptorių blokatoriai (tamsulozinas, doksazosinas, alfuzosinas);
2) 5 α reduktazės inhibitoriai (finasteridas, dutasteridas);
3) muskarininių receptorių antagonistai (oksibutininas, tolterodinas, solifenacinas);
4) 5 fosfodiesterazės inhibitoriai (tik tadalafilis 5 mg);
5) fitopreparatai;
6) vazopresino analogai;
7) kompleksinis gydymas. Esant sunkiems AŠTS/GPH indikuotinas operacinis gydymas.

Operuoti taip pat rekomenduojama esant šioms būklėms:
1) besikartojantis šlapimo susilaikymas,
2) šlapimo pūslės perpildymo šlapimo nelaikymas,
3) besikartojančios šlapimo takų infekcijos,
4) šlapimo pūslės akmenys ar divertikulai,
5) besikartojanti hematurija dėl GPH/ AŠTS,
6) viršutinių šlapimo takų dilatacija su ar be inkstų funkcijos nepakankamumo,
7) nepakankamas simptomų palengvėjimas po konservatyvaus gydymo,
8) liekamasis šlapimas po konservatyvaus gydymo.

Augaliniai preparatai: fitoterapija

Augaliniai preparatai yra gaminami iš augalų šaknų, lapų, sėklų, žiedadulkių, žievės ar vaisių. Rinkoje esti preparatų, į kurių sudėtį įeina viena arba kelios augalinės sudedamosios medžiagos. Dažniausiai augalinės kilmės preparatuose, skirtuose GPH gydyti, būna: sabalpalmių, arba gulsčiųjų serenojų (Serenoa repens), moliūgų sėklų, afrikinių bulvių (Hypoxis rooperi), afrikinių slyvų (Pygeum africanum), sėjamųjų rugių (Secale cereale), didžiųjų dilgėlių (Urtica dioica) ekstraktų [1]. Fitopreparatai pasižymi įvairiapusiu poveikiu. Augalai savo sudėtyje turi daug biologiškai veikliųjų riebalų rūgščių, fenolių, antioksidantų. Dėl šių savybių augalų ekstraktai, veikdami kokią nors specifinę problemą, greta gali pagerinti ir kitus organizmo patiriamus negalavimus (pvz.: pagerinti virškinimą, palengvinti nemigos sukeliamus reiškinius ir kt.). Nemaža dalis dabar skiriamų vaistų yra susintetinti iš specifinių augalų medžiagų, kurias išgryninus, pagaminti selektyviai veikiantys preparatai. Fitopreparatai– tai gamtos mums duotas maistas/1591">maistas ir dovana, kurie suteikia mums jėgų, padeda gydyti ligas, suteikia energijos ir žvalumo. Plačiausiai literatūroje minimi fitopreparatai yra sabalpalmės, didžiosios dilgėlės, afrikinės slyvos, moliūgų sėklos. Lietuvoje arbatų mišiniuose, kurių galima rasti vaistinėse arba įsigyti pas žolininkus, dažniausiai vyrauja: didžiosios dilgėlės, dirviniai asiūkliai, jonažolės ir gulsčiųjų serenojų vaisiai.

 

Neseniai atliktame Lukacs ir bendraautorių tyrime Prancūzijoje nustatyta, kad pradiniam GPH gydymui iki 92 proc. atvejų skiriama monoterapija vienu preparatu. Dažniausiai skiriami preparatai monoterapijai yra α1 adrenoblokatoriai (60,9 proc.), augaliniai preparatai (26 proc.) ir 5 α reduktazės inhibitoriai (13,1 proc.) [8]. Europos urologų draugijos rekomendacijose augalinių preparatų specialiųjų skyrimo indikacijų GPH gydyti nėra. Augaliniai vaistiniai preparatai skiriami įvertinus gydytojui pagal vyraujančius simptomus. Galima būtų teigti, kad augalinius preparatus galima būtų skirti vyrams, kuriems yra lengvo laipsnio AŠTS/GPH sutrikimai, arba kaip papildomas preparatas prie vaisto, skiriamo AŠTS/GPH gydyti. Pagano ir bendraautorių atliktoje apžvalgoje fitopreparatai skiriami į dvi grupes: 1) augaliniai vaistai; 2) maisto papildai [9].

 

Maisto papildai

Maisto papildai, galimai veikiantys apatinius šlapimo takus, yra likopenas, selenas ir β sitosterolis. Likopenas yra karotinoidas, riebaluose tirpus pigmentas, kurio galima rasti vaisiuose ir daržovėse. Daugiausia likopeno yra pomidoruose, taip pat jo gana gausu arbūzuose, papajose, raudonuosiuose greipfrutuose ir rožinėse guajavose [9]. Likopenas kaupiasi prostatos audinyje, tačiau kaip ir kodėl jis patenką į prostatą, nežinoma. Kaip likopenas lėtina GPH progresavimą, taip pat nėra iki galo aišku. Likopenas iš visų karotinoidų pasižymi labai stipriu antioksidaciniu veikimu. Nustatyta, kad likopenas slopina ląstelių augimą normaliose prostatos ląstelėse ir padeda vykti apoptozei. Kai kurie tyrimai teigia, kad likopenas ir pomidorai gali padėti išvengti GPH ir prostatos vėžio [9]. Selenas yra mineralinė medžiaga ir įeina į antioksidanto gliutationo peroksidazės sudėtį. Daugiausia jo randama bertoletijų riešutuose, žuvyje, visadaliuose grūduose, kviečių daiguose, sojų pupelėse ir saulėgrąžose. Ikiklinikinių tyrimų duomenimis, selenas gali sulėtinti prostatos vėžio augimą ir atsiradimą, stimuliuodamas prostatos ląstelių apoptozę [9]. Β sitosterolio yra randama afrikinėse bulvėse, pajūrinėse pušyse, afrikinėse slyvose. Tai fitosterolio ir glikozido junginys. Β sitosterolis, manoma, lengvina AŠTS ir gerina urodinaminius rodiklius (šlapimo srovės greitį ir liekamojo šlapimo kiekį) [9].

 

Augaliniai preparatai

Gulsčiosios serenojos (sabalpalmės, Serenoa repens)

Su šiais fitopreparatais atlikta daugiausia klinikinių tyrimų. Gulsčiųjų serenojų vaisiai tradicinėje medicinoje naudojami nuo 1800 metų. XX amžiuje Šiaurės Amerikoje gulsčiųjų serenojų ekstraktas pateko į 10 perkamiausių vaistų sąrašą. Jų sudėtyje randama ilgų grandinių alkoholių, riebalų rūgščių, gliceridų, fitosterolių, flavonoidų [9]. Fitosteroliai ir riebalų rūgštys, manoma, yra svarbiausios farmakologiškai aktyvios molekulės. Preparatų veikimo mechanizmas labai įvairiapusis: slopina 5 α reduktazės 1 ir 2 izoformas, stabdo dihidrotestosterono jungimąsi prie androgenų receptorių prostatos ląstelėse, slopina prostatos augimą, blokuodami prolaktino prisijungimą prie specifinių receptorių prostatoje ir/ar signalo perdavimą, mažina GPH sukeltą uždegimą, slopindami 5 lipooksigenazės metabolitų ir arachidono rūgšties derivatų gamybą, slopina žmogaus neutrofilų gaminamus laisvuosius radikalus, augimo veiksnių sukeltą prostatos epitelinių ląstelių proliferaciją. Nustatytas statistiškai reikšmingai sumažėję epidermio augimo veiksniai prostatos audinyje (po 3 mėnesių vaistų vartojimo), antiedeminis poveikis (nustatytas įvairiuose eksperimentuose su gyvūnais), antiestrogeninis veikimas prostatos audinyje, spazmolitinis poveikis šlapimo pūslei dėl kalcio kanalų blokavimo, dėl aktyvuojamų Na+/Ca2+ perdavimo kanalų. Didelėmis dozėmis vartojamas gulsčiųjų serenojų ekstraktas aktyvina prostatos ląstelių apoptozę. Ekstraktą derinant su kitais fitopreparatais, farmokologinis efektyvumas stiprėja. Vartojant gulsčiųjų serenojų ekstraktą su selenu ir likopenu nustatytas daug stipresnis uždegimą slopinantis antiproliferacinis poveikis [10]. Gulsčiųjų serenojų ekstraktas yra skirtas gydyti lengvo ir vidutinio sunkumo AŠTS, sukeltiems GPH. Atliktoje 18 klinikinių tyrimų metaanalizėje nustatytas didesnis efektyvumas nei placebo ir panašus į finasterido [15]: sumažėjo

 

TPSS balų suma, pagerėjo šlapimo srovė, suretėjo nikturija ir dizurija. Kompleksinis gydymas su tamsulozinu statistiškai reikšmingai pagerino šlapinimosi parametrus, palyginti su tamsulozinu [16]. Guslčiųjų serenojų, seleno, likopeno ir tamsulozino derinys yra efektyvesnis nei monoterapija, siekiant sumažinti TPSS balų skaičių ir padidinant maksimalų šlapimo srovės greitį pacientams, turintiems AŠTS [17]. Taip pat gulsčiųjų serenojų ekstraktas yra vienintelis fitopreparatas, kurio poveikis tirtas ilgalaikio stebėjimo ir vartojimo tyrimuose. 2010 metais paskelbti 36 mėnesių vartojimo ir stebėjimo tyrimo rezultatai, kurie statistiškai reikšmingai patvirtino pagerėjusius šlapinimosi parametrus [18]. Geriausi gulsčiųjų serenojų tyrimo rezultatai, publikuoti 2013 metais, gauti 10 metų vartojimo ir stebėjimo tyrime: AŠTS nepablogėjo nė vienam iš pacientų, stebėjimo metu pagerėjo gyvenimo kokybė (p <0,001), pagerėjo Q max ir Q wave parametrai (p <0,001), padidėjo šlapinimosi tūris (p = 0,004), sumažėjo liekamojo šlapimo kiekis (p = 0,001), o ligos stabilumo rodmuo, rodantis GPH neprogresavimą, stabilus PSA (p = 0,02) [19]. Aprašomi nepageidaujami reiškiniai reti, dažniausi yra galvos skausmas/2405">skausmas, sumažėjęs libido, seksualinė disfunkcija, ejakuliacijos sutrikimai. Nepageidaujamų reiškinių dažnis siekia iki 2 proc. Tačiau kitame tyrime, lyginant nepageidaujamas reakcijas, statistiškai reikšmingų duomenų, lyginant su placebu, negauta [10].

 

Afrikinės slyvos (Pygeum africanum)

Afrikinėse slyvose randama daug fitosterolių (tarp jų β sitosterolio), triterpenoidų pentaciklinių rūgščių, alkoholių ir riebalų rūgščių. Afrikos čiabuviai nuo senų laikų geria afrikinių slyvų arbatas šlapinimosi sutrikimams gydyti. Afrikinės slyvos slopina 5 α reduktazės fermentą, prostatos fibroblastų proliferaciją, malšina uždegimą, blokuoja cholesterolio kaupimąsi prostatoje per prolaktino gamybos slopinimą. Afrikinės slyvos taip pat saugo šlapimo pūslę nuo laisvųjų radikalų ir degraduojančiai veikiančių baltymų [9]. Slopina androgenų ir progesterono receptorius, taip pat androgeninio PSA gamybą ir prostatos vėžio ląstelių augimą [10]. Atliktoje 18 atsitiktinių imčių tyrimų, kuriuose dalyvavo 1562 vyrai, metaanalizėje nustatyta, kad afrikinės slyvos pagerino urologinius simptomus ir urodinaminius parametrus (19 proc. sumažino nikturija ir 23 proc. pagerino šlapimo srovę) [9], taip pat spermos kokybę, sumažėjo TPSS balų suma ir pagerėjo gyvenimo kokybė. Preparatas buvo gerai toleruojamas [10]. Tačiau visi atlikti tyrimai buvo mažos imties, trumpos stebėjimo trukmės. Taip pat teigiama, kad afrikinės slyvos, palyginti su aktyviu stebėjimu, ženkliai pagerina urologiniu simptomus ir gali būti tiek pat efektyvios kaip ir gulsčiųjų serenojų ekstraktas [11].

 

Afrikinių slyvų in vivo atliktais tyrimais nustatyta, kad tarp tiriamųjų reikšmingai sumažėjo prostatos vėžio atvejų. Preliminariai manoma, kad afrikinių slyvų preparatą tikslinga skirti didelės prostatos vėžio išsivystymo rizikos pacientams [12]. Sėjamųjų rugių veiklioji medžiaga nėra aiški. Jie pasižymi 5 α reduktazės fermento slopinimu, α adrenoblokatorių savybėmis, malšina uždegimą [9]. Tyrimų, įrodančių minėto preparato efektyvumą, yra mažai. Didžiausias atliktas tyrimas nustatė urologinių simptomų palengvėjimą (vidutiniškai pagerina nikturiją), tačiau nepagerina šlapimo srovės, neveikia prostatos dydžio ir liekamojo šlapimo kiekio, lyginant su placebu. Viename tyrime, kuriame dalyvavo 240 pacientų, buvo skiriama dvigubai didesnė 750 mg dozė pirmus metus, vėliau ateinančius trejus metus – 375 mg dozė. Po pirmų metų prostatos tūris, šlapimo susilaikymo tikimybė bei operacinio gydymo poreikis sumažėjo. Tačiau pagerėję urodinaminiai rodikliai registruoti tik po 4 metų stebėjimo. Vaistas yra saugus vartoti, nesukelia sunkių nepageidaujamų reiškinių. Jo taip pat rekomenduojama vartoti sergant ūminiu ar lėtiniu prostatitu ar nustačius lėtinio dubens skausmo sindromą [10].

Moliūgų sėklos

Moliūgų sėklose randama daug sterolių, riebalų rūgščių, α tokoferolių (vit. E), cinko. Tradicinėje medicinoje moliūgų sėklos vartojamos dėl jų uždegimą slopinančio ir antioksidacinio veikimo. Aktyvi veiklioji medžiaga nėra nustatyta. Moliūgų sėklos, manoma, GPH veikia slopindamos 5 α sumažina TPSS balus ir pagerina gyvenimo kokybę. Geresni rezultatai tų klinikinių tyrimų, kuriuose moliūgų sėklos buvo kartu vartojamos su gulsčiųjų serenojų ekstraktu, taip pat su ožkarožėmis, likopenu, afrikinėmis slyvomis ir gulsčiosiomis serenojomis. Šiuose tyrimuose nustatytas sumažėję TPSS balai, suretėjęs šlapinimasis, sumažėjusi PSA koncentracija ir liekamojo šlapimo kiekis. Tai saugus preparatas, nepasižymintis sunkiais nepageidaujamais reiškiniais [10].

 

Didžiosios dilgėlės (Urtica dioica)

Didžiosios dilgėlės – visame pasaulyje augantis augalas. Farmakologiniu veikimu pasižymi lapai. Daugelį šimtmečių dilgėlių lapai buvo vartojami sąnarių ligų gydymui. Istoriškai dilgėlės buvo vartojamos sergant veido spuogais, viduriuojant, sergant cukriniu diabetu. Jų sudėtyje randama fitosterolių, mineralų, taninų, rūgščių (salicilo, obuolių), histamino. Dilgėlės slopina prostatos ląstelių metabolizmą ir augimą, proteolizinių fermentų veikimą sergant šlapimo takų infekcija, taip pat pasižymi labai silpnu 5 α reduktazės fermento slopinimu [9]. Dviejų klinikinių tyrimų rezultatai yra prieštaringi: viename nustatytas sumažėjęs TPSS balas,

po 6 mėnesių vartojimo padidėjęs maksimalios šlapimo srovės greitis, kitame tyrime šio poveikio nenustatyta. Skiriant dilgėlių ir gulsčiųjų serenojų ekstrakto derinį reikšmingai sumažėjo obstrukciniai simptomai ir uždegimas, palyginti su placebu. Kituose tyrimuose dilgėlių efektyvumo gydant GPH nenustatyta. Dilgėlių preparatai saugūs vartoti, tačiau jie retai gali sukelti alergines reakcijas ar virškinimo sistemos sutrikimus [10].

 

Ožkarožės (Epilobium spp.)

Tai žolinis arba krūminis augalas. Gamtoje yra daugiau nei 200 augalo rūšių. Ožkarožėse gausu flavonoidų, dimerinių makrociklinių elagitaninų ir sterolių. Pagrindinis augalo komponentas, manoma, yra Oenoteinas B, kuris slopina DNR sintezę. Tikslus ožkarožių veikimo mechanizmas nėra aiškus. Eksperimentiniuose tyrimuose nustatytas antioksidacinis, uždegimą malšinantis, analgezinis, antiproliferacinis poveikis, hialuronidazės, peroksidazės, aromatazės ir 5 α reduktazės 2 tipo fermento slopinimas. Atliktas tik

vienas klinikinis tyrimas, vartojant derinį su gulsčiosiomis serenojomis. Tačiau klinikinių duomenų, skiriant ožkarožių preparatą vieną, nėra [10].

 

Pietų Afrikos praujanės (Hypoxis rooperi)

Jos dar vadinamos afrikinėmis bulvėmis ar geltonosiomis žvaigždėmis. Šie augalai liaudies medicinoje buvo naudojami gydant onkologines ligas, cukrinį diabetą, infekcijas, nervų sistemos sutrikimus, imunitetui stiprinti, esant širdies nepakankamumui ir šlapimo takų infekcijoms. Sudėtyje gausu sterolių, polisacharidų ir lignanų. Augalo veikimo mechanizmas nėra iki galo aiškus. Ikiklinikiniuose tyrimuose 5 α reduktazės fermento slopinimas nenustatytas. In vitro tyrimuose nustatytas uždegimą slopinantis veikimas dėl COX-1 ir COX-2 citokinų gamybos slopinimo, prostaglandinų sintezės slopinimas. Duomenų apie šių augalų efektyvumą ir saugumų nepakanka. Palyginamajame placebu kontroliuojamame tyrime, trukusiame 6 mėnesius, nustatytas pagerėjęs šlapimo srovės greitis, sumažėjęs liekamojo šlapimo kiekis, sumažėjusi TPSS balų suma. Nepageidaujami reiškiniai reti. Dažniausiai pasireiškia gastrointestininės sistemos sutrikimai [10].

 

Pomidorai (Lycopersicum esculentum)

Pomidorai yra maisto produktas, kurį valgydami gauname 85 proc. likopeno. Likusius 15 proc. suvalgome valgydami arbūzus, abrikosus, persikus, papajas ir raudonas uogas. Pomidoruose gausu glikoalkaloidų, salicilatų, flavonoidų, karotinoidų. Pagrindinė pomidoruose nustatyta veiklioji medžiaga yra likopenas [10]. Likopeno vartojimas susijęs su mažu sergamumu prostatos adenokarcinoma. Nuo 2003 metų jis įeina į daugelio multivitaminų sudėtį, kurie skirti 45–65 metų amžiaus vyrams [13–14]. Likopenas slopina augimo faktoriaus sukeliamą ląstelių proliferaciją, veikia 5 α reduktazės 1 tipą, proapoptozinis veikimas, antioksidacinis veikimas, androgenų receptorių sintezės slopinimas (dėl to mažėja PAS koncentracija). Pomidorų ekstraktas kancerogenezę veikia aktyviau nei likopenas, dėl to manoma, kad likopenas nėra pagrindinė pomidoruose esanti veiklioji medžiaga. Kliniškai pomidorų sultys ir likopenas mažina PSA koncentraciją ir oksidacinį DNR pažeidimą, didiną ląstelių apoptozę. Efektyvi dozė 15 mg/ parai 3–6 mėnesius. Geri klinikiniai rezultatai gauti derinant likopeną su gulsčiųjų serenojų ekstraktu [10].

 

Pajūrinės pūšys (Pinus pinaster)

Jose randama diterpenų, kumarinų, flavonoidų. Spygliuose gausu vitamino C ir flavonoidų. Pagrindinė veiklioji medžiaga yra β sitosterolis. Jis yra efektyvus ir saugus vartojant 130 mg per parą. Gydytiems pacientams nustatytas pagerėjęs gyvenimo būdas, sumažėjęs liekamojo šlapimo kiekis, sumažėjusi TPSS balų suma ir padidėjęs maksimalus šlapimo srovės greitis. Kitų autorių duomenimis, šie požymiai nebuvo patvirtinti [10].

 

Karališkosios roistonijos (Roystonia regia)

Šiuose vaisiuose nustatytas gausus kiekis laisvųjų riebalų rūgščių. Jie pasižymi antioksidaciniu poveikiu, taip pat konkurencijos principu slopina 5 α reduktazę. Roistonijos gali apsaugoti ir pagerinti GPH sukeltus AŠTS, stipriau slopina α adrenoreceptorius nei gulsčiosios serenojos, tačiau ženkliai silpniau nei tamsulozinas. Tačiau derinant su tamsulozinu efektas pasiektas geresnis nei skiriant vien tik tamsuloziną. Klinikiniai tyrimai atlikti su gyvūnais, dėl to vaisto saugumo vertinti negalima.

 

Išvados

Fitopreparatų rinka yra labai plati ir įvairi. Dėl farmakologinių preparatų heterogeniškumo, skirtingo veikliųjų medžiagų išgavimo būdų tikslių duomenų pateikti nepavyksta. Daugelis tyrimų patvirtina puikius dalies preparatų rezultatus, kiti – juos paneigia. Europos urologų ir Amerikos urologų draugijos teigia, kad dabar trūksta klinikinių duomenų apie atskirų fitopreparatų efektyvumą. Tačiau vis dažniau įvairių renginių metu pasigirsta kalbų apie konkrečių fitopreparatų įtraukimą į AŠTS gydymo rekomendacijas. Vertinant fitopreparatų prieinamumą ir populiarumą bei literatūros apžvalgą, galima daryti išvadą, kad dabar vienas efektyviausių fitopreparatų GPH gydyti yra gulsčiųjų serenojų (sabalpalmių, Serenoa repens) ekstraktas.

Labai populiarūs tarp žolininkų dilgėlių preparatai neturi daug mokslinių įrodymų, nors bendrai vertinant tiek Europos, tiek Amerikos urologų draugijos rekomendacijos, minimos gulsčiosios serenojos (sabalpalmės) ir didžiosios dilgėlės. Klinikinių tyrimų taip pat neblogai įvertinti, rečiau vartojami klinikinėje praktikoje yra afrikinių slyvų ir pomidorų preparatai. Trumpai mėginant apibendrinti ir pateikti rekomendacijas gydytojams, kaip siūlyti pacientams palaikyti savo prostatą sveiką, mano patarimai būtų tokie:

1) valgyti daugiau pomidorų ir gerti pomidorų sulčių; 2) kasdien suvalgyti 2/3 stiklinės moliūgų sėklų; 3) laikytis sveikos gyvensenos patarimų ir sveikai maitintis (vartoti daugiau lapinių augalų ir daržovių, riboti gyvulinės kilmės produktų, ypač mėsos, vengti druskos);

4) būti fiziškai aktyviems ir gerti daugiau nei 2 litrus vandens per dieną;

5) vyresni nei 40 metų vyrai turi pirmą kartą apsilankyti pas urologą, o vyresni nei 50 metų vyrai ir turintys šlapinimosi sutrikimų turėtų lankytis reguliariai, kad išvengtų galimų šios sunkios ir pavojingos ligos komplikacijų.

 

Šaltinis „Lietuvos gydytojo žurnalas“

Rašyti komentarą

Captcha