Meniu

Gamybos technologijos reikšmė vitaminų ir mineralų pasisavinimui, jų veiksmingumui

2016-01-18

Gamybos technologijos reikšmė vitaminų ir mineralų pasisavinimui, jų veiksmingumui

Vitamino terminą 1912 metais pirmasis pavartojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas (Kazimierz Funk). vitaminai/2808">Vitaminai (lot. vita – gyvybė, gyvenimas, aminum – aminas) – nedidelės molekulinės masės biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini normaliai organizmo medžiagų apykaitai bei gyvybinei veiklai. Jie atlieka kofermentinę, antioksidacinę, hormoninę funkcijas, reguliuoja organizmo energinius procesus. Paprastai organizmas vitamino molekulių negamina visiškai arba gamina pernelyg mažai, todėl jų turi būti gaunama su maistu ar specialių vitaminų preparatų forma. Žmonėms reikalingi įvairūs vitaminai/2808">vitaminai – tiek vandenyje, tiek riebaluose tirpūs. Organizmui jie yra būtini, nes be jų negalėtų vykti daugelis gyvybiškai svarbių reakcijų.

Šiuolaikinė problema – hipovitaminozė

Šiuolaikiniam žmogui, ypač pramoninių šalių gyventojui, sunku gauti pakankamą kiekį mitybos požiūriu visaverčių produktų, nes jie brangūs arba retai aptinkami masinėje prekyboje. JAV atsitiktinės atrankos būdu atliktas masinis tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus. Nustatyta, kad žmonės su maistu gauna:

„. 25–50 proc. mažiau vitamino A nei referencinės maistinės vertės (RMV);
„. 25 proc. mažiau vitamino C nei RMV;
„. 80–90 proc. mažiau vitamino E nei RMV;
„. 25 proc. mažiau folio rūgšties nei RMV;
„. 50 proc. mažiau kalcio nei RMV ir t. t.

 

Be abejo, svarbiausias maisto medžiagų šaltinis yra kasdienis mūsų maistas/1591">maistas. Tačiau ar šiandien galime būti tikri, kad su maistu gauname visų būtinų medžiagų? Rafinuotas, technologiškai perdirbtas maistas/1591">maistas, nors skanus ir atrodo estetiškai, dažnai nėra visavertis, stokoja reikalingų maisto medžiagų, būtinų sveiko organizmo raidai ir fiziologinių funkcijų palaikymui. Pasikeitus produktų sudėčiai ir sumažėjus maisto medžiagų kiekiui, neretam pasireiškia organizme vitaminų trūkumas – hipovitaminozė. Jai esant pacientai pradeda jausti silpnumą, mažėjantį apetitą, žmogus tampa nervingas, susilpnėja organizmo atsparumas ligoms. Kiek organizmui reikia vitaminų, priklauso nuo šiuolaikinio gyvenimo tempo, mitybos pobūdžio, klimato sąlygų, kitų vidinių ir išorinių veiksnių (1 lentelė).

Tinkamas vitaminų pasirinkimas priklauso nuo gamybos technologijos

Kalbant apie vitaminų ir mineralų papildus, būtina atsiminti esminius dalykus:

„. vitaminai/2808">Vitaminai ir mineralai reikalingi, vertingi ir duoda naudos tik tada, kai jų organizmui stinga (1 lentelė).

„. Jei vitaminų ir mineralų organizmui pakanka, papildomas jų vartojimas neduoda jokios naudos ar net gali būti žalingas. Tačiau hipervitaminozės atvejų realiame gyvenime, taigi ir klinikinėje praktikoje beveik nepasitaiko.

„. Labai gausus vitaminų ir mineralų vartojimas gali pakenkti sveikatai, todėl rekomenduojami tokie maisto papildai, kurių sudėtis artima rekomenduojamai paros normai.

„. Pripažinus ir nusprendus, kad vitaminų ir mineralų papildų reikia vartoti, naujausių tyrimų duomenimis, svarbiausia pasirinkti tokį, kuris garantuotų fiziologinį jų poveikį, veiksmingumą ir maksimalų pasisavinimą.

Vaistinėse galima įsigyti įvairių maisto papildų, sudarytų iš vitaminų, mikro- ar makroelementų, tačiau jų maistinė ir fiziologinė vertė nėra vienoda. Naujausių tyrimų duomenimis, pagal klasikines technologijas pagaminti maisto papildai, kuriuose mikro-ir makroelementai yra susimaišę viename sudėtiniame preparate, nėra racionalūs fiziologiniu požiūriu, nes jų sudedamosios dalys skrandyje iš tabletės išsiskiria vienu metu. Skrandžio terpėje jos gali nepalankiai sąveikauti, sudaryti netirpius ar sunkiai rezorbuojamus junginius arba netgi slopinti vieni kitų aktyvumą.

Pavyzdžiui, pagal klasikinę technologiją „sumaišyti“ geležis ir magnis/1590">magnis absorbcijos metu slopina vienas kito poveikį, netgi veikia antagonistiškai. Dėl nevisiškos rezorbcijos ar netirpių junginių sudarymo tokie preparatai gali dirginti virškinimo trakto gleivinę, sukelti dispepsiją, pilvo diskomfortą. Siekiant padidinti vitaminų ir mineralų preparatų veiksmingumą, pagerinti jų pasisavinimą ir fiziologinį aktyvumą, buvo pasiūlyta įvairių gamybos būdų ir technologijų. Tyrimai rodo, kad labiausiai prie fiziologinio veikimo ir jų veiksmingumo priartėjo EC (enteric coating) technologijos (1 pav.). Šia technologija apdoroti vitaminai/2808">vitaminai ir mineralai atsparūs skrandžio rūgštinei terpei, net 60–80 proc. sudedamųjų dalių išsiskiria žarnyno terpėje. Tuo tarpu vitaminai/2808">vitaminai ir mineralai, pagaminti ne pagal EC technologiją, yra ardomi skrandžio rūgščių, dėl to vitaminų ir mineralų veiksmingumas mažėja. Tokiu atveju tik apie 20 proc. sudedamųjų dalių išlieka ir pasiekia žarnyno terpę.

Parengė R. Jasiukevičiūtė

Šaltinis: "Lietuvos gydytojo žurnalas"

Rašyti komentarą

Captcha