Fizinė mankšta ir natūralūs polifenoliai slopina vėžio progresavimą ir mažina nepageidaujamą gydymo poveikį

2017-02-15 | Ligos.lt

Tarptautinės vėžio palaikomojo gydymo asociacijos metinėje konferencijoje (angl. MSCC), kuri šią vasarą vyko Adelaidėje (Australija), Kembridžo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai pristatė Bedfordo studiją. Joje nagrinė- ta, kokio sunkumo vėlyvąjį nepageidaujamą poveikį patiria pacientai po krūties ir prostatos vėžio gydymo ir kuo jie patys stengiasi malšinti simptomus, ypač ar vartoja ir kokiu tikslu vartoja nereceptinių priemonių – maisto papildų. Tyrimo rezultatai mokslininkus ne tik nustebino, bet ir privertė iš naujo įvertinti hormonų terapijos vėlyvąjį nepageidaujamą poveikį bei onkologinių ligo- nių vartojamų maisto papildų realią naudą.

Bedfordo studija

Kodėl mokslininkams buvo taip svarbu tiksliai išsiaiš- kinti poveikio, kurį patiria nuo vėžio gydyti pacientai, sun- kumą ir pobūdį? Pirmiausia todėl, kad gydytojas, kalbėdamas su pacientu apie papildomo gydymo privalumus, galėtų patarti, kiek iš vienos ar kitos priemonės gali būti naudos ir kiek tai pacientui kainuotų. Kita svarbi priežastis – šviesti ir mokyti bendrosios praktikos ir šeimos gydytojus, nes būtent jiems patikėta onkologinių pacientų stebėsena.

Bedfordo tyrimu mokslininkai siekė dar vieno tikslo – nustatyti, ar gydymo būdas ir vaistų nuo vėžio sukeltų šalutinių ligų sunkumas turi įtakos maisto papildų pasirinkimui, taip pat kuriuos papildus ir kuriam tikslui žmonės vartoja. Dideli atsitiktinės imties kontroliuojamieji tyrimai dažniausiai atliekami su jaunesnio amžiaus pacientais, kurie, pavyzdžiui, nėra gydyti nuo kitų piktybinių navikų, neserga daugybe gretutinių ligų, nedalyvauja kituose tyrimuose, tarp jų mažiau etninių skirtumų. Tokių tyrimų duomenys gali būti šiek tiek šališki ir skirtis nuo realioje aplinkoje atliktų tyrimų. Bedfordo studija iš esmės skyrėsi nuo atsitiktinės imties studijų, nes buvo tiriama reali vidaus populiacija: visi 830 tyrimo dalyvių buvo vienos ligoninės pacientai, sergantys krūties (350 moterų) ar prostatos (480 vyrų) vėžiu; jie buvo skirtingo amžiaus (nuo 36 iki 87 metų), kilę iš skirtingų etninių grupių, kai kurie jau buvo gydyti nuo piktybinių navikų, per ilgus metus prisikaupę visokių ligų.

Žodžiu, tai buvo tikrieji Anglijos gyventojai su visais įsisenėjusiais ir naujai išsivysčiusiais negalavimais. Ne veltui mokslininkai šią studiją pavadino Bedfordo realaus gyvenimo studija. Tyrimas vyko Kembridžo universitetui priklausančioje Bedfordo ligoninėje. Jam vadovavo žymus Didžiosios Bri- tanijos onkologas profesorius Robertas Thomas. Pacientų chirurginis gydymas, chemoterapija ar spindu- linė terapija buvo pasibaigusi prieš pusmetį ar dar anksčiau, 53 proc. pacientų taikyta hormonų terapija. Tyrimas vyko pacientų stebėsenos laikotarpiu ir truko 6 mėnesius.

Mokslininkus daugiausia domino, kiek ir kurių nepageidaujamų simptomų šiuo laikotarpiu pasireiškia pacientams. Pagal Bedfordo klinikinių tyrimų plėtros komiteto parengtą specialų klausimyną kiekvieno atvykusio pasitikrinti sveikatos paciento kaskart buvo prašoma nurodyti po gydymo prasidėjusius negalavimus, įvertinti juos pagal sunkumą ir dažnį. Be to, paciento buvo klausiama, ar jis vartoja mais to papildų ir kuriam tikslui, ar vartoja specialių papildų, kad palengvintų kurį nors iš nurodytų simptomų. Pasibaigus tyrimui, užpildyti klausimynai buvo perduoti Koventrio universitetui, kuris atliko duomenų statistinę analizę.

Tyrimo rezultatai nustebino

Iš tyrimo rezultatų paaiškėjo, kad 47 proc. pacientų chemoterapija, spindulinė terapija ar chirurginis krūties ar pros- tatos vėžio gydymas sukėlė daugiau negu po 1 nepageidau- jamą simptomą, 45 proc. – po 2 ir daugiau, o net 38 proc. skundėsi daugiau negu 3 varginančiais reiškiniais. Taigi faktiškai beveik pusė tyrime dalyvaujančių pacientų skundėsi gydymo sukeltu vėlyvuoju nepageidaujamu poveikiu. Tačiau mokslininkus labiausiai nustebino hormoninių vaistų nepageidaujamo poveikio mastas. Pasirodo, kad gydymas hormonų preparatais net 70 proc. pacientų sukė- lė nepageidaujamą poveikį. Kitų gydymo būdų sukeltais simptomais skundėsi tik 22 proc. apklaustųjų. Šie skaičiai statistiškai labai reikšmingi, o tyrimo išvada tokia: pacientui taikant hormonų terapiją, yra 70 proc. tikimybė, kad pasi- reikš vėlyvasis toksinis poveikis. Pacientų apklausos aiškiai parodė, kad hormonai nėra jau tokie nekalti, jų toksinis poveikis per ilgesnį laiką pažeidžia didžiąją dalį pacientų.

Ligos.lt

Kuo dažniausiai skundėsi Bedfordo pacientai

Ir vyrus, ir moteris dažniausiai vargino karščio pylimas (≥61 proc.) ir nuovargis (42 proc.), moterys dar skundėsi nuotaikų kaita (29 proc.) ir svorio didėjimu (28 proc.), o vyrai – erekcijos sutrikimais (25 proc.). Tyrėjai atkreipė dėmesį į vieną ypač dažną simptomą – net 55 proc. moterų ir beveik 40 proc. vyrų pradėjo skaudėti sąnarius, kitaip sakant išsivystė artritas. Šie procentai drastiškai skyrėsi nuo ofi cialių institucijų teiginių apie hormonų terapijos nepageidaujamą poveikį.

Pavyzdžiui, vaistų informaciniuose lapeliuose rašoma, kad gydant anastrozoliu sąnarių skausmas gali pasireikšti apie 15 proc. žmonių, vartojant tamoksifeną tikimybė dar mažesnė – tik apie 11 proc., o štai prie LHRH analogų, kuriais gydomas prostatos vėžys, apie sąnarių skausmus visai neuž- simenama. Pristatydamas Bedfordo studiją Adelaidės konferencijoje, prof. R. Thomas sakė: Mūsų tyrimas parodė, kad nuo anastrozolio ir tamoksifeno sąnarių skausmą kenčia apie 50 proc. pacientų, o LHRH analogai sukelia artritą beveik 40 proc. vyrų. Ir ne vien hormonai dėl to kalti. Sąnarių skausmą gali sukelti ir herceptinas, taksoteras, ir daugelis naujausių vaistų, kad ir tirozino kinazės inhibitoriai. Iš pa- tirties galiu pasakyti, kad artritas minimas vis dažniau.

Artritas ir fizinė mankšta

Sąnarių sąstingis ir skausmas – pagrindiniai artrito simptomai, kuriais dažniausiai skundžiasi ligoniai. Paradoksalu, bet nuolat ir aktyviai mankštinantis artrito skausmas palengva atlėgsta. Kembridžo universiteto mokslininkų kartu su Bedfordo ligonine prieš keletą metų atliktas tyrimas parodė, kad baigę gydytis nuo vėžio, per savaitę bent po 3 val. fizinei mankštai skyrė tik 11 proc. ligonių, o net 62 proc. visai nesimankš- tino. Nors gydytojai jiems nuolat primindavo, kaip svarbu judėti ir neleisti sąnariams sustingti, tačiau beveik trečdaliui pacientų mankštintis trukdė būtent artritas.

Britanijos gydytojų žurnale British Journal of Medical Practitioners paskelbtų mokslinių tyrimų metaanalizė paro- dė, kad žmonėms, kurie po vėžio gydymo aktyviai mankš- tinosi, ypač pagal specialias programas ir prižiūrimi specialistų, gerokai sumažėjo nuovargis, pagerėjo nuotaika ir apskritai gyvenimo kokybė. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kas savaitę bent po 2–4 val. skiriant fiziniams pratimams, gali net iki 30 proc. sumažėti ligos atkryčio tikimybė, mažiau varginti karščio pylimas, periferinė neuropatija, nustoti augti ar net pradėti kristi svoris. Ypač įdomus 2014 metais Niujorke atliktas HOPE tyrimas.

Jo esmė tokia: jeigu nori išsivaduoti nuo artrito – kasdien intensyviai mankštinkis. Šiame tyrime 120 pacientų 12 savaičių kolektyviai darė specialius aerobikos pratimus. Tiems pacientams, kurie aktyviai mankštinosi iki programos pabaigos, raumenų sąstingis ir artritas sumažėjo net 30 proc. Bet svarbiausia – jie buvo pajėgūs mankštintis ir toliau, pagal intensyvesnę programą. Prof. R. Thomas šią situaciją vaizdžiai palygino su vištos ir kiaušinio dilema: vėžio gydymas daugiau negu 50 proc. ligonių sukelia artritą, artritas tampa barjeru mankštintis, tačiau būtent fizinė mankšta geriausiai padeda nuo artrito. Pacientai, kurie vengia fi zinių pratimų, rizikuoja sulaukti sunkesnio nepageidaujamo poveikio bei blogesnių pasekmių.

Ligos.lt

Kuo labiau skauda, tuo daugiau papildų žmonės vartoja

Labai dažnai tiek vyrai, tiek moterys, gydomi nuo vėžio ar jau sveikstantys, patys intensyviai domisi ir ieško įvai- rių būdų, kaip palengvinti gydymo sukeltą vėlyvąjį toksinį poveikį. Mokslininkai yra nustatę, kad net iki 65 proc. sergančiųjų vėžiu vartoja įvairių maisto papildų. Neretai net ne po vieną, o po kelis maisto papildus savo nuožiūra ar pagal gydytojų rekomendacijas renkasi ir tie asmenys, kurių arti- mi giminaičiai sirgo ar serga onkologinėmis ligomis. Bedfordo tyrimu mokslininkai siekė ne tik įvertinti gy- dymo sukelto vėlyvojo toksinio poveikio simptomus, bet ir kaip jų sunkumas yra susijęs su maisto papildų vartoji- mu. Tyrimas parodė, kad reguliariai maisto papildų vartojo 64 proc. vyrų ir 54 proc. moterų, kas atitiko viešai skelbiamą informaciją. Tačiau paaiškėjo vienas itin svarbus faktas – iš visų maisto papildus vartojančių pacientų net 80 proc. su- darė tie žmonės, kuriuos vargino įvairūs simptomai, ir tik 20 proc. – niekuo nesiskundžiantieji. Todėl galima sakyti, kad būtent simptomai privertė žmones ieškoti papildomų nereceptinių priemonių ir patiems gelbėtis nuo skausmo.

Tyrimo anketose moterys ir vyrai ne tik išvardijo dažniausiai vartojamus maisto papildus, bet ir pažymėjo, ar šie jiems padeda. Moterys tarp dažniausiai vartojamų nereceptinių preparatų nurodė nakvišų ir (arba) septynikių aliejų, gliukozami- ną ir chondroitiną, žuvų taukus, multivitaminus, augalinių polifenolių gausias kapsules (brokolių, granatų, dažinių ciberžolių ir žaliosios arbatos koncentruotą sausąjį mišinį), jonažoles ir vynuogių sėklų ekstraktą. Net 85 proc. moterų pripažino, kad joms padeda maisto papildas, kuriame gau- su augalinių polifenolių, 50 proc. – multivitaminai, daugiau kaip po 45 proc. moterų pažymėjo, kad padeda žuvų taukai ir nakvišų ar miškinių septynikių aliejus, tik 30 proc. – gliukozaminas ir chondroitinas. Vyrams labiausiai paveikus pasirodė maisto papildas, sudarytas iš brokolių, granatų, dažinių ciberžolių ir žalio- sios arbatos koncentrato, šias kapsules pažymėjo vartojan- tys beveik 80 proc. tiriamųjų; 18 proc. vyrų prisipažino, kad vartoja prieš kurį laiką labai populiarų gulsčiųjų sere- nojų (sabalpalmių) vaisių ekstraktą, 15 proc. – likopeną, 14 proc. – seleną ir (ar) cinką, 8 proc. – dažines ciberžoles. Daugelį maisto papildų žmonės vartojo konkrečiu tikslu, pavyzdžiui, nakvišų ar miškinių septynikių aliejumi slopino karščio bangas, gliukozaminu ir chondroitinu apie 40 proc. pacientų dažniausiai stengėsi gelbėtis nuo artrito, nors tik 30 proc. apklaustųjų nurodė, kad šie papildai padėjo.

Ligos.lt

Padeda – nepadeda

Pranešime prof. R. Thomas atkreipė dėmesį į tai, kad ne visada žmonių įsitikinimai atitinka tikrovę ir nėra pagrįstų mokslinių įrodymų apie jų vartojamų papildų efektyvumą. O kartais gali nutikti net atvirkščiai.

● Jungtinės Karalystės artrito tyrimų organizacijos (angl. Arthritis Research UK) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad net 13 atsitiktinės imties kontroliuojamųjų tyrimų, kuriais buvo siekiama nustatyti gliuko- zamino naudą, taip pat 22 tyrimai, skirti chon- droitino ir 17 – žuvų taukų poveikiui, atskleidė, kad šių papildų nauda sąnariams abejotina. Tiesa, tyrimai parodė, kad žuvų taukai turėjo povei- kio reumatoidiniam artritui, bet ne osteoartritui.

● Iš klinikinio SELECT tyrimo rezultatų paaiškė- jo, kad vyrams, ilgą laiką vartojantiems vitamino E su selenu, didėja prostatos vėžio rizika.

● Sveikatos priežiūros specialistų stebėjimo studijos parodė, kad ilgalaikis cinko papildų vartojimas didesnėmis nei 100 mg/d. dozėmis taip pat didina prostatos vėžio riziką, todėl šio papildo vyrams geriau nerekomenduoti, nebent būtų nustatytas cinko trūkumas.

● Dar keletas didesnių atsitiktinės imties studijų, kurioms vadovavo Nacionalinis vėžio institutas, tyrė ge- nisteino, daidzeino ar kitų izofl avonų poveikį prostatos gerybinei hiperplazijai ar prostatos vėžiui, tačiau jokios šių papildų naudos nei prostatos specifi nio antigeno (PSA) dinamikai, nei sveikatai nenustatė.

● VITAL studija tyrė gulsčiųjų serenojų (sabalpalmių) vaisių ekstrakto, genisteino ir likopeno poveikį prostatos vėžiu sergantiems vyrams, tačiau šių medžiagų poveikio prostatos vėžiui ar gerybiniam prostatos išvešėjimui taip pat nenustatė.

● Panašiai nutiko ir su likopenu: du atsitiktinės imties kontroliuojamieji prostatos vėžio tyrimai nenustatė likopeno pranašumo prieš placebą. Bedfordo tyrime dalyvaujantys vyrai ir moterys nebuvo išimtis. Kaip ir daugelis Anglijos, Lietuvos ar kitos kurios šalies gyventojų, jie leido pinigus papildams, kurie vargu ar padėjo.

Polifenoliai slopina sąnarių skausmą

Ar yra papildų, kurie pagerintų pacientų sveikatą ir palen- gvintų vaistų nuo vėžio nepageidaujamą poveikį? Jungtinės Karalystės artrito tyrimų organizacijos ataskaitoje rašoma, kad tokių savybių gali turėti augaliniai maisto produktai, kuriuose gausu polifenolių. Polifenoliai yra viena didžiausių ir geriausiai žinomų fitocheminių medžiagų grupių. Jie suteikia augalams, o kartu ir mūsų maistui, spalvą, skonį ir kvapą. Be šių malonių savybių, polifenoliai labai naudingi žmogaus sveikatai, ypač sąnariams. Augalinės kilmės maisto produktai, kuriuose gausu polifenolių, pasižymi uždegimo slopinamosiomis savybėmis, todėl gali slopinti uždegimą ir kartu malšinti sąnarių skausmą. Polifenoliai gali padėti pašalinti iš organizmo laisvuosius radikalus, kol šie dar nepateko į sąnarį ir nepa- žeidė kremzlės ląstelių.

Tyrimai su gyvūnais ir ląstelėmis parodė, kad polifenoliai pasižymi apoptozės slopinamosio- mis savybėmis, todėl gali lėtinti chondrocitų apoptozę ir apsaugoti traumuotas ar toksinų pažeistas ląsteles nuo žūties. Kai kurie polifenoliai gali tiesiogiai modeliuoti fermentus metaloproteinus. Šie fermentai atsakingi už sąnario remodeliavimą, dažniausiai žalingą sąnariui ir sukeliantį artritą. Žmonėms, kuriuos vargina sąnarių skausmas, reikėtų ieškoti ne bet kurių maisto papildų, o būtent tų, kuriuose gausu augalinių polifenolių. Prof. R. Thomo nuomone, jie turėtų padėti.

Polifenoliai stabdo prostatos vėžio progresavimą

Bedfordo tyrime dalyvaujantys vyrai buvo paskirstyti į 2 grupes. Vienai prostatos vėžiu sergančių vyrų grupei jau buvo taikyta hormonų terapija, kita gana didelė grupė buvo tik aktyviai stebima ir hormonų nevartojo, todėl tyrėjai gydymo vėlyvojo toksinio poveikio šioje grupėje neanalizavo. Įdomu tai, kad maisto papildų labai panašiai vartojo abiejų grupių vyrai, iš viso net 64 proc. Kodėl palyginti daug maisto papildų vartojo aktyviai stebimi vyrai? Kaip ir daugelis ligonių, jie savarankiškai domėjosi įvairiose šalyse atliktais tyrimais, tarėsi su savo onkologais, bendravo su kitais ligoniais palaikymo grupėse, todėl žinojo – yra nemažai moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, kad sveika gyvensena, mityba ir tam tikri maisto papildai gali slopinti prostatos vėžio progresavimą. Vienas tokių papildų, kurį rinkosi 78 proc. vyrų, o 85 proc. moterų anketose pažymėjo padeda, buvo augalinės kapsulės, sudarytos iš skirtingų rūšių augalų – vaisiaus, daržovės, prieskonio ir arbatmedžio lapų.

Augalinio maisto papildo formulę specialiai nacionaliniam, atsitiktinės imties, dvigubai aklam, placebu kontroliuo- jamam II fazės klinikiniam tyrimui sukūrė Didžiosios Brita- nijos mokslininkų ir gydytojų komanda, bendradarbiaudama su Kembridžo universitetu, Nacionaliniu vėžio tyrimų tinklu (angl. NCRN) ir Nacionaliniu vėžio tyrimų institutu (angl. NCRI). Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti polifenolių ir kitų fitocheminių medžiagų sinerginį poveikį PSA progresavimui neišplitusiu prostatos vėžiu sergantiems vyrams. Tyrimui su- kurtas maisto papildas buvo sudarytas iš 4 augalinių produktų – granatų, dažinių ciberžolių, brokolių ir žaliosios arbatos, kuriuose gausu polifenolių ir kitų biologiškai aktyvių fi toche- minių medžiagų. Iš ankstesnių įvairiose šalyse atliktų tyrimų jau buvo žinoma, kad būtent šių produktų fi tocheminės me- džiagos pasižymi antioksidaciniu ir antivėžiniu poveikiu.

Tyrimas parodė, kad po 6 mėnesių augalines kapsu- les vartojusių vyrų grupės PSA augimas buvo vidutiniš- kai 63,8 proc. mažesnis nei placebo grupės (1 pav.) ir net 46 proc. vyrų PSA sumažėjo arba nekito, palyginti tik su 14 proc. placebo grupėje (2 pav.). Taigi beveik pusei pa- pildą vartojusių vyrų prostatos vėžys nustojo augti ar net regresavo. Be to, tik 8,2 proc. maisto papildą vartojusios grupės vyrų, kuriems prieš tyrimą buvo taikoma aktyvaus stebėjimo arba budraus laukimo taktika, prireikė agresyvesnio gydymo, o ir PSA koncentracija jiems didėjo lėčiau nei placebo grupei, kurioje pereiti prie agresyvesnio gydymo turėjo net 27,7 proc. vyrų (3 pav.).

Kitaip tariant, 4 maisto produktuose esantys polifenoliai vyrams padėjo išvengti invazinių, skausmingų ir brangių procedūrų arba jas atito- linti. Dar vienas svarbus faktas – naujasis maisto papildas pasirodė ne tik veiksmingas, bet ir saugus: vyrams jis nesu- kėlė reikšmingo šalutinio poveikio, nebent dujų kaupimąsi (3,6 proc.), pilvo pūtimą (3 proc.) ar šiek tiek laisvesnius vidurius (7,5 proc.). Bet labai panašius simptomus jautė ir placebą vartojantys vyrai. Didžiojoje Britanijoje atlikto mokslinio tyrimo rezultatai 2013 metais buvo pristatyti Amerikos klinikinės onkologi- jos draugijos (angl. ASCO) metinėje konferencijoje Čika- goje ir publikuoti medicinos žurnale Prostate Cancer and Prostatic Diseases. Didžiosios Britanijos mokslininkai naujojo maisto papil- do efektyvumą ir poveikį ne tik PSA, bet ir prostatos vėžiui 2015 metais dar kartą patikrino magnetinio rezonanso tomografi jos (MRT) tyrimais (4 pav.).

Palyginę PSA kraujo tyrimus su MRT nuotraukose mato- mais navikų vaizdais, mokslininkai priėjo prie išvados, kad PSA dinamika yra glaudžiai susijus su prostatos naviko pokyčiais, taigi naujasis augalinis papildas veikia ne tik PSA, bet ir prostatos vėžį. Tyrimas taip pat atskleidė, kad navikas sparčiau traukėsi arba ilgiau išliko stabilus tiems vyrams, kurie vartojo šį polifenolių gausų papildą, sudarytą iš granatų, dažinių ciberžolių, brokolių ir žaliosios arbatos, kasdien mankštinosi ir laikėsi sveikos gyvensenos nuostatų.

Mokslininkų nuomone, polifenolių antinavikinis ir uždegimo slopinamasis veikimas universalus, todėl polifenolių gausūs maisto produktai ir iš tokių produktų pagaminti maisto papildai, ypač dėl juose esančių medžiagų sinerginio poveikio, gali padėti išvengti įvairių onkologinių ar kitų lėtinių ligų, padėti jas gydyti ir silpninti cheminių ar hormoninių vaistų vėlyvąjį toksinį poveikį.

Kembridžo mokslininkai rengiasi naujam tyrimui

Kembridžo tyrėjų komanda, vadovaujama prof. R. Tho- mo, jau rengiasi naujam atsitiktinės imties, dvigubai aklam, placebu kontroliuojamam tyrimui, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar polifenolių gausi mityba ir fizinė mankšta ligoniams, kuriems krūties ar prostatos vėžys gydomas hormoniniais vaistais, gali padėti išvengti artrito. Tyrimas turėtų prasidėti vienu metu su hormonų terapija, nes artritas paprastai išsivysto apie 4–5 mėnesį. Viena dalis pacientų prevenciškai vartos polifenolių gausų maisto papildą, kita – placebą ir visi pacientai aktyviai mankštinsis. Mokslininkai po 6 mėnesių palygins, kiek abiejose grupėse pacientų susirgo artritu ir kokio sunkumo artritas išsivystė.

Žurnalo INTERNISTAS priedas ONKOLOGIJA, 2016 / 2 (19)