Meniu

Dažniausios obstrukcinės plaučių ligos. Tinkamo inhaliatoriaus parinkimo svarba

2014-05-02

Dažniausios obstrukcinės plaučių ligos. Tinkamo inhaliatoriaus parinkimo svarba

Obstrukcinės plaučių ligos (OL) yra iš tiesų opi visuomenės problema. Didėjantis sergamumas šio­mis ligomis susijęs su didėjančia jas predisponuojan­čių veiksnių įtaka mūsų gyvenime – rūkymas tampa įprasta bendravimo norma/1956">norma, dirbdami ir poilsiaudami daug laiko praleidžiame urbanizuotose teritorijose, ak­tyvią pramonės veiklą vystančiuose miestuose (profe­sinės dulkės, aplinkos oro užterštumas jau seniai žino­mi kaip bloginantys plaučių funkciją rizikos veiksniai, skatinantys plaučių ligų išsivystymą. OL gydymas su­sideda iš keleto komponentų: reikia ne tik tinkamai parinkti vaistus, griežtai laikytis jų inhaliavimo reži­mo, bet svarbus ir paciento bei gydytojo bendradar­biavimas, nesudėtinga naudoti inhaliatoriaus techni­ka. Nuo seno žinomas inhaliuojamų vaistų teigiamas poveikis sergant plaučių ligomis, tačiau kokybiška inhaliavimo technika, inhaliatorių konstrukcijų de­talėmis, galinčiomis pabloginti jais įkvepiamo vaisto efektyvumą, susirūpinta visai neseniai. Šiuolaikinės farmakotechnikos galimybės atvėrė platų ne tik įkve­piamų vaistų, bet ir inhaliatorių pasirinkimo spektrą, todėl belieka tik išsirinkti. Kadangi visi žmonės yra skirtingi, geriausias gydymo inhaliuojamaisiais vais­tais efektas pasiekiamas tik tuomet, kai ne tik vaistai, bet ir inhaliatorius pritaikomas konkrečiam pacientui. O gydymo nesėkmių atvejai mažinami skiriant pakan­kamai laiko ir dėmesio pacientui mokyti tinkamai nau­dotis inhaliatoriumi.

Sergamumas obstrukcinėmis plaučių ligomis

Dažniausios OL pasaulyje yra astma ir LOPL. Sergančiųjų astma skaičiuojama daugiau nei 300 mln. (4). Manoma, kad Lietuvoje ja serga apie 4 proc. suaugusiųjų ir apie 2 proc. vaikų (2). LOPL pasaulyje serga apie 10 proc. vyresnių nei 40 metų asmenų (4). Šios ligos – tai našta ne tik sergančiajam, jo šeimai, bet ir visuomenei (didėja sveikatos priežiū­ros išlaidos, skiriamos jai gydyti, prarandamas ser­gančiojo produktyvumas, darbo našumas).

Tinkamai kontroliuojama astma, kaip ir sėkmin­gas LOPL gydymas, palaikant stabilią plaučių funkci­ją (kiek įmanoma ilgiau apsaugant nuo jos blogėjimo) paprastai neriboja paciento kasdienės veiklos, neblogi­na gyvenimo kokybės. Tačiau gydymo nesėkmės atve­jai sukelia daug nepatogumų: varginantys simptomai, kasdienės veiklos apribojimas, nuolat blogėjanti ser­gančiojo būklė, kai kuriais atvejais pasibaigianti mirti­mi. Stebėdamas blogėjančią sergančiojo plaučių funk­ciją dažnas mūsų pagalvoja, kad esamas gydymas yra neefektyvus ir jį reikia papildyti nauju vaistu ar keisti prieš tai skirtą gydymą. Dalis taip manančiųjų yra teisūs. Tiesa, literatūroje vis dažniau rašoma, kad ne taip jau retai gydymo nesėkmės priežastys – gydymo režimo nesilaikymas, netinkamas inhaliatoriaus naudojimas ar sudėtinga jo konstrukcija. Kaip to išvengti? Į šį klausi­mą galima atsakyti tik prisiminus dažniausius OL gydy­mo principus, inhaliuojamųjų vaistų svarbą, išnagrinė­jus esamų inhaliatorių tipus, jų trūkumus ir privalumus.

Astma ir LOPL: inhaliuojamųjų vaistų svarba

Astma – tai lėtinė kvėpavimo takų uždegimo liga, kuriai būdingas padidėjęs bronchų reaktyvumas įvai­riems dirgikliams ir stebima paprastai išnykstanti bronchų obstrukcija. Kliniškai būdingas švokštimo jausmas krūtinėje, dusulys, kosulys/56468">kosulys (paprastai epi­zodinis), gali būti krūtinės veržimo jausmas. Liga gali būti paveldima, tačiau egzistuoja nemažai išo­rinių astmos simptomus provokuojančių veiksnių – šaltas oras, fizinis krūvis, cigarečių dūmai, alergijos.

Šiuolaikiniai gydymo metodai daugeliui ligonių leidžia efektyviai kontroliuoti astmą. Astmos gydymo principai ilgus metus išlieka tie patys (1):

· pasiekti ir palaikyti simptomų kontrolę;

· užtikrinti normalią kasdienę veiklą ir fizinį akty­vumą;

· išlaikyti plaučių funkciją kuo artimesnę normaliai;

· apsaugoti nuo astmos paūmėjimų;

· vengti gydymo šalutinio poveikio;

· apsaugoti nuo astmos nulemtos mirties.

Medikamentinis astmos gydymas paremtas ilga­laikiu nuolatiniu (pakopiniu) ir astmos paūmėjimų gy­dymu. Gydant astmą, naudojami 2 pagrindinių grupių vaistai – prevenciniai ir simptomus malšinantys prepa­ratai. Moderniausias astmos gydymo metodas yra su­dėtiniai vaistai, kuriuos sudaro inhaliuojamųjų korti­kosteroidų ir ilgo poveikio bronchus plečiančių prepa­ratų derinys viename inhaliatoriuje. Pacientui jie daro dvejopą poveikį: slopina uždegimą ir plečia bronchus. Toks derinys užtikrina vaistų tarpusavio sąveiką, rei­kia mažesnių antiuždegiminio preparato dozių, pasie­kiama geresnių gydymo rezultatų. Be to, kombinuoti vaistai padeda geriau laikytis paskirto gydymo režimo.

LOPL – tai liga, pasireiškianti nevisiškai išnykstančia kvėpavimo takų obstrukcija, kuri įprastai progresuoja ir yra susijusi su nenormalia plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas. Liga pasireiškia ir kitų organų ar audinių pažeidimu, galinčiu kai kuriems ligoniams ją pasunkinti. Klinikiniai simptomai, leidžian­tys įtarti LOPL, yra dusulys, kuris palaipsniui progresuo­ja, epizodinis ar nuolatinis kosulys/56468">kosulys, skrepliavimas (3).

LOPL gydymo tikslai yra:

· mažinti ligos požymius;

· lėtinti ligos progresavimą;

· gerinti fizinio krūvio toleranciją;

· gerinti sveikatos būklę;

· mažinti mirštamumą;

· gydyti komplikacijas ir vykdyti jų prevenciją.

Medikamentinis gydymas paremtas trumpai ir ilgai veikiančiais bronchus plečiančiais inhaliuoja­maisiais vaistais, o FEV1 (forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę) esant

Tiek astmą, tiek LOPL sieja ne tik bronchų obs­trukcija, bet ir panašūs gydymo tikslai. Svarbiausias jų – pasiekti reikiamą vaisto koncentraciją patogene­ziškai reikalingiausioje vietoje, tuo pat metu kiek įma­noma labiau išvengiant šalutinio poveikio reiškinių. Todėl gydant tiek astmą, tiek LOPL, svarbiausi yra inhaliuojamieji vaistai, nes veikia organotopiškai, pa­deda pasiekti reikiamą vaisto koncentraciją reikiamo­je vietoje, turi mažą sisteminio poveikio komponen­tą, rečiau sukelia šalutinio poveikio reiškinių, pasižy­mi greitesne veikimo pradžia nei geriamieji vaistai.

Nuo ko priklauso vaisto klinikinis efektyvumas ir depozicija plaučiuose?

Klinikinis įkvepiamo vaisto efektyvumas pirmiau­sia priklauso nuo paciento pastangų laikytis vaistų įkvėpimo režimo, gebėjimo tinkamai įkvėpti vaistus ir naudotis inhaliatoriumi. Jei minėti veiksmai atliekami tinkamai, inhaliuojamojo vaisto nusėdimas plaučiuose priklauso nuo įkvepiamų vaisto dalelių dydžio, įkvėpi­mo technikos ir inhaliatoriaus tipo. Priklausomai nuo įkvepiamo vaisto dalelių dydžio, skiriasi vaisto depo­zicijos vieta plaučiuose. Tik mažesnės kaip 1 μm vais­to dalelės gali pasiekti periferinius bronchus, alveoles, 1–5 μm dydžio dalelės nusėda didesniuose ir pagrin­diniuose bronchuose, >5 μm – burnaryklėje (4). Ver­tinant tai, kad uždegimas apima visus apatinius kvė­pavimo takus (periferinius bronchus labiau nei pa­grindinius), ir norint gydyti labiausiai nutolusias plau­čių dalis, svarbu, kad inhaliatoriumi įkvepiamo vais­to dalelės būtų pakankamai mažos, t. y. mažiau kaip 1 μm (4). 1–5 μm skersmens dalelės tinkamos inha­liuoti kai kuriuos vaistus, pvz., gliukokortikosteroi­dus (4). Yra 3 skirtingi aerozolinių dalelių nusėdimo mechanizmai: inertinis įstrigimas, nusėdimas ir difu­zija (1 pav.). 1–10 μm skersmens dalelėms dominuoja inertinio įstrigimo ir gravitacinio nusėdimo mechaniz­mai. Trečiasis mechanizmas (Brauno judėjimas / difu­zija) naudojamas tik tada, kai aerozolio dalelių skers­muo mažesnis kaip 1 μm skersmens (4).

Vis dėlto daugybė atliktų klinikinių tyrimų rodo, kad dažniausia priežastis, dėl ko nepavyksta pasiek­ti laukiamo astmos, LOPL gydymo efekto, skiriant adekvatų gydymą, yra įkvėpimo klaidos (4).

Kaip parinkti tinkamą inhaliatorių?

Šiandienėje rinkoje yra daugybė prietaisų, skir­tų įkvepiamiems vaistams. Kiekvienas jų turi savo privalumų ir trūkumų, todėl prieš skiriant pacientui įkvepiamą vaistą, svarbu įvertinti trūkumus, kurie galėtų sutrukdyti tikėtinam gydymo efektui pasiek­ti (4). Svarbu, kad inhaliatorius atitiktų paciento fi­zines naudojimo galimybes ir būtų nesunkiai su­prantama jo naudojimosi instrukcija. Pacientą rei­kėtų pamokyti nuolat kontroliuoti įkvėpimo tech­niką. Globalinės astmos gydymo ir profilaktikos strategijos (angl. Global Strategy for Asthma Ma­nagement and Prevention – GINA) komitetas, glo­balinės LOPL iniciatyva (angl. Global Initiative for Chronic Obstructive Lung Disease – GOLD) ir Di­džiosios Britanijos krūtinės ląstos draugija (angl. British Thoracic Society) rekomenduoja paskyrus naujai ar keičiant seną inhaliatorių visuomet tinka­mai pamokyti pacientą, o vaistų įkvėpimo techniką tikrinti reguliariai (1, 4). Atlikta sisteminė klinikinių tyrimų apžvalga parodė, kad apie 25 proc. įkvepia­mų vaistų vartotojų nebuvo pamokyti, kaip tinka­mai įkvėpti vaisto (4). Tokiu atveju tikėtis gerų gy­dymo rezultatų neverta.

Rinkoje esantys plaučių ligoms gydyti naudoja­mi inhaliatoriai skirstomi į 4 grupes:

· suspausto oro dozuotas aerozolinis (angl. pressu­rized metered dose) inhaliatorius;

· sausų miltelių (angl. dry powder) inhaliatorius;

· suslėgtų fiksuotų dozių (angl. breath-actuated metered-dose) inhaliatorius;

· inhaliatorius, iš vaisto suformuojantis smulkią miglą (angl. soft mist inhaler).

Vieni dažniausiai Lietuvoje ir pasaulyje nau­dojamų inhaliatorių plaučių ligoms gydyti yra su­spausto oro dozuotas aerozolinis arba sausų milte­lių inhaliatorius.

Suspausto oro dozuoti aerozoliniai inhaliato­riai – bene dažniausiai naudojami prietaisai vais­tams įkvėpti, nes yra pigūs, jais galima inhaliuoti daugelį vaistų, skirtų astmai ir LOPL gydyti (4). Prie šių inhaliatorių gali būti tvirtinama tarpinė, į kurią patekus vaistui, sukuriamas aerozolis/54">aerozolis. Tai palengvina pacientui įkvėpimą, nes nereikia kon­troliuoti vaisto paspaudimo ir įkvėpimo veiks­mų (4). Įrodyta, kad tarpinės naudojimas pageri­na vaisto nusėdimą apatiniuose kvėpavimo takuo­se (4). Vaisto įkvėpimas per suspausto oro dozuo­tą aerozolinį inhaliatorių ir tarpinę sumažina šalu­tinio poveikio reiškinių riziką, ypač inhaliuojant dideles dozes gliukokortikosteroidų (4). Pacientai, kvėpuojantys vaistus per suspausto oro aerozoli­nius inhaliatorius, turi įkvėpti lėčiau, palyginti su sausų miltelių inhaliatoriais (4). Sukurti naujos technologijos suspausto oro dozuoti aerozoliniai inhaliatoriai vaisto išpurškimo metu patys sufor­muoja labai smulkių dalelių aerozolį. Tokio tipo inhaliatoriumi įkvepiamų vaistų efektyvumas iš­liko toks pat, išskyrus inhaliuojamuosius gliuko­korkikosteroidus, kurių ekvivalentinė dozė suma­žėjo (4). Ši inhaliatoriaus technika sumažina vais­to efektyvumo priklausomybę nuo vaisto inhalia­vimo technikos, palyginti su senesniais suspausto oro dozuotais aerozoliniais inhaliatoriais dėl ilges­nės aerozolio emisijos (4) ir mažesnės įtakos vais­to nusėdimui kvėpavimo takuose nuo įkvepiamos srovės (4) ir proceso koordinavimo (vaisto įpurš­kimo ir įkvėpimo suderinimo) (4). Suspausto oro aerozolinio inhaliatoriaus trūkumas – vadinama­sis šalto freono poveikis. Kai kurie naujesni su­spausto oro aerozoliniai inhaliatoriai pripildyti hi­drofluoralkano (HFA), todėl sudaro švelnesnes ir šiltesnes aerozolio bangas.

Inhaliuojamųjų sausų miltelių vaistų dozė pri­klauso nuo žmogaus pastangų juos įkvėpti (4, 5). Sergantiesiems LOPL ir astma įkvėpti yra sunkiau, todėl manoma, kad ribojamas ir efektyvus vaisto per sausų miltelių inhaliatorių įkvėpimas (4). Ši nuomo­nė grindžiama tariamai mažo įkvėpimo srautu. Tie­sa, literatūros apžvalga šį teiginį paneigia. Apžval­gos duomenimis, ir LOPL sergantys pacientai gali įkvėpti pakankamai stipriai, kad būtų pastebimas geras vaisto klinikinis efektas. Sausų miltelių inha­liatorių rinka yra gana plati. Kai kuriais šių inhalia­torių skiriama vienkartinė vaisto dozė, pavyzdžiui, HandiHaler® (Boehringer Ingelheim, Vokietija) ar Aerolizer® (Novartis, Šveicarija). Vaistas dozuoja­mas įdėjus vaisto miltelių kapsules į inhaliatorių. Kartotinių dozių inhaliatoriai, pavyzdžiui, Turboha­ler® (taip pat žinomas kaip Turbuhaler®) arba Accu­haler® (taip pat žinomas kaip Diskus®).

Pagrindinis sausų miltelių inhaliatorių privalu­mas, palyginti su suspausto oro aerozoliniais inha­liatoriais, – vaisto aerozolio gamyba priklauso nuo paciento įkvėpimo. Nereikia koordinuoti vaisto iš­purškimo ir įkvėpimo veiksmų. Tereikia tinkama  jėga įkvėpti. Neseniai atliktos sisteminės apžval­gos rezultatais, vertinant įvairius klinikinius tyri­mus, 4–94 proc. pacientų, sergančių obstrukcinėmis plaučių ligomis, įkvepia neteisingai (4). Dažniausiai pasitaikiusios klaidos: neiškvėpė prieš įkvėpdami, nesugebėdavo sulaikyti kvėpavimo po įkvėpimo, įkvepiant laiko prietaisą netinkamoje pozicijoje, įkvėpdavo su nepakankamo stiprumo oro srove (4).

Suslėgtų fiksuotų dozių inhaliatoriai yra kaip su­spausto oro aerozolinių inhaliatorių naujesnė karta. Jie turi oro srovės jutiklį, kuris gelbsti užtikrinant vaisto išpurškimo ir įkvėpimo veiksmų koordina­vimą, nes vaistas iš inhaliatoriaus išeina tik tada, kai pacientas įkvepia. Naudojant šio tipo inhalia­torius, pagerėja įkvepiamo vaisto nusėdimas plau­čiuose tiems pacientams, kurie nesugeba tinkamai koordinuoti vaisto išpurškimo ir įkvėpimo veiks­mų suspausto oro aerozoliniais inhaliatoriais (4). Chapmanas su kolegomis nustatė, kad suslėgtų do­zių inhaliatoriai, palyginti su suspausto oro aerozo­liniais inhaliatoriais, tinkamesni vyresnio amžiaus pacientams (4). Svarbiausias dalykas inhaliuojant vaistus per suslėgtų fiksuotų dozių inhaliatorių yra tas, kad pacientas turi gebėti įkvėpti tinkama jėga, jog sudirgintų inhaliatoriuje esantį jutiklį ir vaistas būtų išpurškiamas (4).

Smulkios miglos inhaliatoriai – naujovė inha­liatorių rinkoje. Europos rinkoje šio tipo inhaliato­rius yra Respimat® (Boehringer Ingelheim, Vokie­tija). Respimat® sukuria vaisto aerozolį nenaudo­damas propelento ir nėra reikalinga tinkama paci­ento įkvėpimo srovė – skystas vaistas įkvepiamas per smulkių purkštukų sistemą ir sukuriamos labai smulkios vaisto aerozolinės dalelės (4). Respimat® turi ilgą aerozolio generavimo laiką ir mažą aero­zolių greitį. Taip išvengiama išpurškimo ir įkvėpi­mo veiksmų koordinavimo, geresnis vaisto atsidė­jimas plaučiuose ir apatinėje burnaryklės dalyje (4).

Symbicort® Turbuhaler

Symbicort® yra sudėtinis inhaliuojamojo gliu­kokortikosteroido ir ilgai veikiančio beta 2 adreno­blokatoriaus derinys sausų miltelių inhaliatoriuje. Jo sudėtyje yra formoterolio ir budezonido, kurie pasižymi skirtingu veikimo mechanizmu ir kurių poveikis sumuojamas. Budezonidas yra kortikoste­roidas, kuris inhaliuotas sukelia nuo dozės priklau­somą uždegimą slopinantį poveikį kvėpavimo ta­kuose. Inhaliacinio budezonido nepageidaujamas poveikis yra lengvesnis negu sisteminio veikimo kortikosteroidų. Formoterolis yra selektyvus beta 2 adrenoceptorių agonistas, kuris inhaliuotas grei­tai ir ilgam atpalaiduoja bronchų lygiuosius raume­nis pacientams, sergantiems laikina kvėpavimo takų obstrukcija. Bronchus plečiantis poveikis priklauso nuo dozės ir pasireiškia per 1–3 min. Jo trukmė, in­haliavus vieną dozę, yra bent 12 val. (6).

Symbicort® skirtas reguliariai vartoti sergant bronchų astma, kai tikslinga gydyti inhaliacinio kortikosteroido ir ilgo veikimo beta 2 adrenorecep­torių agonisto deriniu: jeigu nepakanka inhaliaci­nių kortikosteroidų ir pagal poreikį vartojamų in­haliacinių trumpo veikimo beta 2 adrenoreceptorių agonistų poveikio; arba jeigu inhaliaciniai kortiko­steroidai ir ilgo veikimo beta 2 adrenoreceptorių agonistai, vartojami kartu, jau sukėlė reikiamą po­veikį. Dėl specifinių budezonido ir formoterolio sa­vybių jų derinys tinka vartoti tiek bronchų astmos palaikomajam gydymui ir simptomams palengvin­ti, tiek vien šios ligos palaikomajam gydymui, dėl kurio palengvėja bronchų astmos simptomai, ji re­čiau paūmėja (6).

Taip pat skiriamas ir sunkiai LOPL (kai FEV1 mažesnis kaip 50 proc. normalaus) simptomiškai gydyti, jei kartojasi jos paūmėjimai, o reikšmingų simptomų išlieka reguliariai vartojant ilgai veikian­čius bronchus plečiančius vaistus.

Pagal sisteminę budezonido ir formoterolio eks­poziciją fiksuotų budezonido ir formoterolio do­zių derinys yra bioekvivalentiškas atitinkamiems preparatams, kurių sudėtyje yra po vieną veiklią­ją medžiagą.

Vartojant šį fiksuotą derinį, plotas po budezoni­do koncentracijos kreive būna šiek tiek didesnis, re­zorbcija – greitesnė, didžiausia koncentracija/1440">koncentracija plaz­moje – didesnė. Didžiausia formoterolio koncentra­cija plazmoje, vartojant šį fiksuotą derinį, būna pa­naši kaip formoterolį vartojant atskirai. Inhaliuotas budezonidas greitai rezorbuojasi, didžiausia koncen­tracija plazmoje susidaro per 30 min. (6). Tyrimų metu plaučiuose nusėsdavo vidutiniškai 32–44 proc. inhaliuotos budezonido dozės. Sisteminis biologinis prieinamumas sudaro maždaug 49 proc. inhaliuotos dozės. Inhaliuotas formoterolis greitai rezorbuoja­mas, didžiausia koncentracija/1440">koncentracija plazmoje susidaro per 10 min. Tyrimų metu plaučiuose nusėsdavo viduti­niškai 28–49 proc. inhaliuotos formoterolio miltelių dozės. Sisteminis biologinis prieinamumas sudaro maždaug 61 proc. inhaliuotos dozės (6).

Kodėl verta rinktis Turbuhaler®? Turbuhaler® – tai sausų miltelių inhaliatorius su rezervuaru. Ši vaistų talpinimo forma yra patogi pacientui, nes nereikia kiekvieną kartą prieš įkvepiant vaisto atlikti papildomų veiksmų, pvz., įsidėti kapsulę ar pasikeisti vaisto miltelių lizdinę plokštelę (7).

Turbuhaler® rezervuare telpa 60–120 dozių, todėl pacientas net ir keliaudamas gali jaustis saugus, kad nepritrūks vaisto. Sudėtinis vaistas inhaliato­riuje yra grynas, mikronizuotų vaistų dalelių pa­vidalo, naujesnis vaisto modelis – mikronizuotos vaisto dalelės ir tokio paties dydžio laktozės dale­lės (6). Laktozė yra stabili ir saugi nešančioji me­džiaga (8); kristalinė medžiaga, labai lygiu pavir­šiumi, atitinkanti sausų miltelių inhaliatorių vais­tų nešančiųjų dalelių kriterijus (8). Laktozė turi mažiau higroskopinių savybių, palyginti su kitais cukrais (8). Inhaliatoriuje esančių dalelių mišinys yra sferizuotas į mažus aglomeratus, kurie suy­ra inhaliacijos metu (5). Aglomeratai naudojami kaip stabilizuojamoji medžiaga, kad paciento iš ­pūtimo (pasiruošiant įkvėpti vaistą) ar kvėpavimo metu inhaliatoriuje esantys milteliai neišsisklaidy­tų anksčiau, nei reikia (7), ir nukeliautų ten, kur reikia – iki tolimiausių plaučių vietų. Aglomerato dalelių dydis svarbus gerai vaisto dispersijai pasiek­ti. Turbuhaler® inhaliatoriaus aglomerato dalelės yra mažos ir panašios į įkvepiamų vaistų dalelės, todėl įkvepiant vaisto per Turbuhaler®, galima tikėtis ge­ros vaisto dispersijos. Kitas svarbus akcentas, ypač pacientams, – Turbuhaler® yra nedidelis, patogus nešiotis; įkvepiant vaistą beveik ar visiškai nesi­jaučia jokio skonio burnoje, nereikia koordinuo ­ti vaisto išpurškimo ir vaisto įkvėpimo veiksmų, tereikia tinkamos vaisto įkvėpimo srovės, t. y. 30– 60 l/min.) (5, 7), kas svarbu naudojant ir bet kurį sausų miltelių inhaliatorių. Vaisto dozė paruošiama į abi puses, pasukus Turbuhaler® apatinėje dalyje esantį ratuką (naudoti paprasta ir reumatoidiniu artritu sergantiems žmonėms) – vaistas patenka į specialias angeles, pro kurias praeinantis (įkve­piamas) oras inhaliacijos momentu sujudina vais­to daleles, jas pakelia ir taip vaistas įkvepiamas lengviau. Vaisto dalelių deagregaciją, kvepiant vaistą per kandiklį, lemia tarp 2 spiralinių kana­lų susiformuojanti turbulencija. Dėl aglomeratų, turbulencijos srovės ir nuoširdžių paciento pastan­gų Turbuhaler® įkvepiamos vaistų dalelės pasie­kia labiausiai nutolusias plaučių dalis. Geresnis gydymo atsakas pasiekiamas tik tuomet, kai susidaro pakankama vaisto koncentracija/1440">koncentracija ligos pa­žeistoje plaučių srityje (7–9). Turbuhaler® dang­telis glaudžiai uždaro inhaliatorių ir taip apsaugo vaistą nuo drėgmės (9). Turbuhaler® kandiklis su­kurtas taip, kad kuo mažiau įkvepiamo vaisto nu­sėstų burnoje (9).

Turbuhaler® patogu naudoti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems (7). Taigi Turbuhaler® renkasi tiek gydytojai, tiek pacientai dėl naudojimo paprastumo, laktozės, kaip nešančios medžiagos, ypatumų, ge­ros vaisto dalelių depozicijos plaučiuose ir dėl visų šių veiksnių pasiekiamo gero vaisto efektyvumo.

Apibendrinimas

OL – pacientų ir visuomenės problema, kuri reikšmingai sutrikdo gyvenimo kokybę, o netinka­mai gydoma ar negydoma gali baigtis net mirtimi. Inhaliuojamųjų vaistų svarba gydant LOPL neabe­jojama, tačiau geras gydymo efektas gali būti nepa­siektas dėl inhaliavimo technikos klaidų. Bet kokios ligos atveju gero gydymo efekto galima tikėtis tik tuomet, jei laikomasi vaistų vartojimo režimo, juos naudoti pacientui yra paprasta ir aišku. Kadangi visi pagrindiniai vaistai, skirti gydyti OL, yra inhaliuoja­mieji, gydymo efektas priklauso ir nuo vaistų varto­jimo technikos, inhaliatorių konstrukcijos (kad pa­cientas gebėtų techniškai juo naudotis). Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad klaidos, padaromos įkvepiant vaistus, susijusios su didesniu hospitalizavimo ir ap­silankymo skubiosios pagalbos skyriuje dažnumu, dažnesniais antibiotikų ir sisteminio poveikio gliu­kokortikosteroidų skyrimo atvejais bei didesnėmis sveikatos sistemos išlaidomis (1, 3, 4). Symbicort® vartojimas Turbuhaler® inhaliatoriuje, sergant lėti­nėmis obstrukcinėmis ligomis, padeda išvengti kai kurių su inhaliatoriais kylančių problemų, galinčių sumažinti vaisto efektyvumą. Tai pasiekiama dėl in­haliatoriaus naudojimo paprastumo, nenukenčiant gerai vaisto depozicijai plaučiuose.

Parengė gyd. V. Kalinauskaitė

Rašyti komentarą

Captcha