Avanafilis – efektyvus vaistas erektilinei disfunkcijai gydyti
Įvadas
Erektilinė disfunkcija (ED) – tai vyro nesugebėjimas pasiekti ar išlaikyti pakankamą erekciją sėkmingam lytiniam aktui atlikti. Šis sutrikimas vargina apie 18 mln. vyrų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir daugiau nei 150 mln. vyrų pasaulyje. Erekcijos sutrikimų dažnis – 26 nauji atvejai 1 tūkst. vyrų per metus (1–4). Dėl vis senėjančios žmonių populiacijos ED gydymo poreikis toliau tik didės.
Erekcijos sutrikimų priežastys dažniausiai yra daugiaveiksnės, apimančios tiek organinius, tiek psichogeninius veiksnius. Šiuolaikiniam ED gydymui yra vartojami fosfodiesterazės 5 inhibitoriai (PDE-5i), varpos protezai, vazoaktyvių vaistų (alprostadilio) injekcijos į varpą, vakuuminiai prietaisai (5). Dėl gero efektyvumo, paprasto naudojimo, retai pasitaikančių lengvų nepageidaujamų poveikių, PDE-5i paplito kaip pirmo pasirinkimo vaistai esant ED (6–9). Šiuo metu JAV vartojami keturi PDE-5i: I kartos (sildenafilis, vardenafilis, tadalafilis), antros kartos – avanafilis. Šis vaistas yra vėliausiai atėjęs į rinką PDE-5i, kurį 2012 metais balandžio mėnesį JAV Maisto ir vaistų administracija (angl. United States Food and Drug Administration – FDA) patvirtino ED gydyti (10). Kiti II kartos PDE-5i, registruoti kitose šalyse, yra mirodenafilis, lodenafilis, udenafilis.
Visi šie medikamentai veikia inhibuodami PDE- 5, kurios didelės koncentracijos aptinkamos varpos akytkūniuose. Tam, kad įvyktų varpos erekcija, azoto oksidas (NO) stimuliuoja cGMP (angl. Cyclic Guanosine Monophosphate) varpos akytkūnių kraujagyslių lygiuosiuose raumenyse. Tada per viduląstelinių kelių grandinę cGMP mažina kalcio koncentraciją ląstelių viduje, taip sukeldamas akytkūnių lygiųjų raumenų atsipalaidavimą ir varpos arterijų išsiplėtimą (11). PDE-5 yra pagrindinis fermentas, skaidantis cGMP akytkūnio ląstelėse. Taigi PDE-5i slopina PDE-5 fermentą, kuris sukelia cGMP degradaciją, todėl akytkūniuose didėja cGMP koncentracija, sukelianti lygiųjų raumenų atsipalaidavimą, padidėjusį kraujo pritekėjimą į varpos kraujagysles ir erekcijos išlaikymą (7, 8, 12). PDE-5i yra cGMP struktūriniai analogai, kurie konkurencingai prisijungia prie PDE-5 katalitinės zonos ir slopina jos hidrolizinį aktyvumą (7, 8, 12). Geriamųjų PDE-5i, blokuojančių šį fermentą ir taip sukeliančių erekciją, įžvalgus atradimas buvo tikra revoliucija gydant ED.
I kartos PDE-5i (sildenafilis, tadalafilis, vardenafilis) pasiekė 80 proc. efektyvumą gydant ED pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, hipertenzija, kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, neurologiniais sutrikimais, įskaitant dauginę sklerozę, nugaros smegenų traumą, inkstų nepakankamumą, po inkstų transplantacijos, esant urologinėms operacijoms anamnezėje. Tokie efektyvumo rezultatai buvo dokumentuoti vartojant vaistą pagal poreikį ir nuolat (7, 9, 13–16). Tačiau PDE-5i taip pat gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, dažniausiai galvos skausmą, veido paraudimą, dispepsijos požymius, regos sutrikimus, nugaros skausmą, tachikardiją, nosies užgulimą (1 lentelė) (7, 8, 12, 17). Šios nepageidaujamos reakcijos yra susijusios su PDE-5i poveikiu kitiems PDE izofermentams (7, 8, 12, 17).
Vis dar pasitaiko pacientų, kuriems nepasireiškia vaisto klinikinis poveikis dėl netoleravimo, efektyvumo trūkumo ar dėl abiejų veiksnių (8). Daugiau nei 70 proc. vyrų, besigydančių ED, nutraukia medikamentinį gydymą po 2–3 metų (22, 23). Tyrėjai toliau ieško naujų alternatyvių formulių maksimalizuoti vaisto efektyvumą ir minimalizuoti nepageidaujamus poveikius.
Ši apžvalga apie avanafilį – didelio selektyvumo II kartos geriamąjį PDE-5i, pasižymintį greitu poveikiu, pakankamai ilga veikimo trukme, retai sukeliantį nepageidaujamų reakcijų, palyginti su kitais I kartos PDE-5i. Avanafilio unikalios farmakologinės savybės vyrams suteikia perspektyvią peroralinę terapiją gydant erekcijos sutrikimus.
Avanafilio cheminės savybės
Avanafilis – tai chemiškai karboksamido darinys, pirimidinas. Egzistuoja vienintelis šio pirimidino derivato enantiomeras su S stereochemija (8, 12, 26). Išgrynintoje cheminėje struktūroje – tai balti kristaliniai milteliai, kurie yra minimaliai tirpūs vandenyje ir vidutiniškai tirpūs organiniame tirpiklyje. Vertinant tirpumą, įvairių pH reikšmių tirpikliuose buvo nustatytas geresnis tirpumas rūgštiniuose tirpikliuose (pH apie 4) ir blogesnis tirpumas neutraliose ir bazinėse terpėse (12, 26).
Avanafilio farmakodinamika
Nustatyta 11 fosfodiesterazės fermentų potipių, kurių organizme aptinkama įvairiose vietose skirtingomis koncentracijomis. PDE-5i, vartojami ED gydyti, specifiškai veikia PDE fermentą, lokalizuotą varpos akytkūniuose. Vartojant vaistą, gali pasireikšti nepageidaujamų reakcijų dėl poveikio kitiems PDE izofermentams, esantiems kituose audiniuose. Būtent vaisto selektyvumas PDE izofermentui labiau nei jo stiprumas farmakodinamiškai skiria įvairius PDE-5i. PDE potipių (1, 6 ir 11) blokavimas sukelia daugelį nepageidaujamų reakcijų, susijusių su PDE-5i vartojimu (27).
PDE-1 izofermentai, esantys kraujagyslėse, sukelia kraujagyslių lygiųjų raumenų susitraukimą. Todėl PDE-5i blokuojant šį izofermentą, gali pasireikšti vazodilatacija, veido raudonis, tachikardija ir kiti kardiovaskuliniai požymiai (27). Sunkesnės nepageidaujamos reakcijos (hipotenzija) gali pasireikšti kartu vartojant nitratų. PDE-5i vartojimas su nitratais yra kontraindikuotinas. Taip pat PDE-5i gali sukelti simptominę hipotenziją, skatindami alfa adrenoblokatorių veikimą. Pastarųjų vaistų vartojimas su PDE-5i yra santykinė kontraindikacija (18–21).
PDE-6 izofermentai veikia tinklainėje ir yra susiję su šviesos transdukcija. Tiek sildenafilis, tiek vardenafilis, kurie kryžmiškai reaguoja su PDE-6, sukelia praeinančią cianopsiją (kai dauguma spalvų matomos kaip mėlyna), neaiškų matymą, jautrumą šviesai, negalėjimą atskirti mėlynos ir žalios spalvų (18,19). PDE-11 izofermento inhibicija yra susijusi su mialgija ir apatinės nugaros dalies skausmu (20). Avanafilis yra daug selektyvesnis PDE-5 izofermentui negu PDE-1, PDE-6 ar PDE-11, palyginti su kitų PDE-5i selektyvumu (27). Avanafilis pasižymi panašiu selektyvumu kaip ir tadalafilis PDE-1 ir PDE-6 izofermentams, tačiau priešingai tadalafiliui, avanafilis minimaliai veikia PDE-11 (28). Toks didelis selektyvumas minimalizuoja avanafilio farmakodinaminį poveikį kitiems PDE izofermentams ir pagerina jo toleravimą.
Duomenys iš in vitro studijos, kurioje avanafilio inhibicijos poveikis PDE-11 izofermentui buvo palygintas su sildenafilio, vardenafilio ir tadalafilio inhibavimo efektais, parodė, kad avanafilis stipriai blokavo PDE-5 konkurenciniu, nuo dozės priklausomu būdu (29). Palyginus visų 11-kos PDE izofermentų inhibicijos selektyvumą, nustatyta, kad visi 4-i PDE-5i pasižymėjo panašiai dideliu selektyvumu PDE2–4 ir PDE7–10 izofermentams. Tačiau skirtingi PDE-5i pasižymėjo nevienodu selektyvumu PDE-1, PDE-6 ir PDE-11. Palyginus su sildenafiliu, avanafilis sukėlė silpnesnę PDE-11, PDE-6 ir PDE-1 inhibiciją. Pastarieji izofermentai atitinkamai yra išsidėstę sėklidėse, tinklainėje ir širdyje (12). Toks didelis avanafilio selektyvumas ir retos kryžminės reakcijos yra nepageidaujamų poveikių, dažnai pasireiškiančių vartojant kitus PDE-5i (regos sutrikimų, hemodinamikos pokyčių, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų), dažnio sumažėjimo priežastis.
Avanafilio farmakokinetika
Visi PDE-5i pasižymi panašiu veikimo mechanizmu ir geru klinikiniu efektyvumu. Nė vienas šios grupės vaistų nebuvo pranašesnis vertinant efektyvumą ir saugumą, nors palyginamųjų studijų ir nėra daug (9, 23). Didžiausi skirtumai nustatyti vertinant vaisto poveikio pasireiškimo pradžią ir poveikio trukmę, vaisto toleravimą (2 lentelė).
Kaip rodo avanafilio pusinės ir maksimalios inhibicijos koncentracija plazmoje (4,3–5,2 nM), vaistas yra stiprus PDE-5i (35). Išgėrus vaisto, jis greitai absorbuojamas, pasiekia maksimalią koncentraciją plazmoje praėjus 30–45 min. po suvartojimo (12, 21, 27, 35, 36). Palyginti I kartos PDE-5i (sildenafilis, vardenafilis ir tadalafilis), atitinkamai maksimalias koncentracijas jie pasiekia per 60 min., 60 min. ir 120 min. (18–20). Šios farmakokinetinės savybės lemia greitą avanafilio poveikio pasireiškimą – net 67–72 proc. sėkmingų seksualinių mėginimų per 15 min. po vaisto suvartojimo.
Avanafilio metabolizmas
Avanafilį kepenyse metabolizuoja citochromo P450 (CYP) 3A4 fermentas. Vartojamas 1 ar 2 k./d., vaistas nesiakumuliuoja (12). Pusinės eliminacijos periodas yra 6–17 val., 62 proc. pašalinama su išmatomis, 21 proc. – su šlapimu (21, 29). Vaisto dozavimo koreguoti nereikia vyresnio amžiaus pacientams (28).
Svarbu, kad PDE-5i veikti ir pasigaminti cGMP yra būtina seksualinė stimuliacija. Taigi vaistas ir jo dozavimas yra parenkamas pagal abiejų lytinių partnerių poreikius (11). Avanafilio farmakokinetinės savybės, ypač greitesnis efekto pasireiškimas, yra svarbus tiek pacientams, siekiantiems didesnio seksualinio spontaniškumo, tiek pacientams, iš anksto planuojantiems lytinius santykius (11).
Klinikinis avanafilio efektyvumas III fazės tyrimuose
Avanafilio efektyvumas ir saugumas gydant ED buvo plačiai tyrinėjami III fazės klinikiniuose tyrimuose. Svarbu paminėti, kad jokių maisto ir alkoholio apribojimų tiriamiesiems nebuvo taikoma tam, kad būtų atkurtos realaus gyvenimo situacijos. 2011 metais Korėjoje atliktas daugiacentris, dvigubai aklas, III fazės tyrimas, kuriame siekta įvertinti avanafilio poveikį seksualinei funkcijai. Tyrime dalyvavo 200 tiriamųjų, sirgusių ED. Jie 12 savaičių buvo gydomi placebu arba avanafiliu (100 mg ar 200 mg). Tyrimo pabaigoje tiriamieji turėjo užpildyti Tarptautinį erekcijos funkcijos indekso (angl. International Index of Erectile Function) klausimyną, Seksualinio pasitenkinimo dienoraštį (angl. Sexual Encounter Profile – SEP), Bendrojo pasitenkinimo klausimyną (angl. Global Assessment Questionnaire – GAQ). Tyrimo rezultatai vaisto efektyvumui nustatyti buvo vertinami pagal IIEF klausimyno erekcijos funkcijos domeno balų pasikeitimą. Taip pat vaisto efektyvumas buvo vertinamas pagal atsakymus į SEP2 bei SEP3 klausimus, užduotus po kiekvienų lytinių santykių, bei pagal atsakymus į GAQ klausimą: ar gydymas, kuris buvo skiriamas klinikinio tyrimo metu, pagerino jūsų erekciją? Visos nepageidaujamos reakcijos, įvykusios atliekant tyrimą, buvo fiksuojamos ir tiriamos vaisto saugumui vertinti (39).
Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingą efektyvumo skirtumą tarp pacientų, vartojusių avanafilį ir placebą. Tarpinių vizitų metu atliktos analizės parodė, kad abiejose avanafiliu gydytose grupės (100 mg ir 200 mg), bet ne placebo grupėje, statistiškai reikšmingai padidėjo IIEF klausimyno erektilinės funkcijos domeno (angl. Erectile Function Domain – EFD) balas (p<0,001). Praėjus 12 savaičių nuo tyrimo pradžios, vidutiniai IIEF klausimyno EFD balo pokyčiai 100 mg avanafilio, 200 mg avanafilio ir placebo grupėse buvo atitinkamai 8,5, 8,8 ir 3,5 (p<0,001). Galutiniai IIEF klausimyno EFD balai 100 mg avanafilio grupėje buvo 23,7, 200 mg grupėje – 22,9, placebo grupėje – 18,0. Tarp skirtingų avanafilio dozių grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta. Vertinant atsakymus į SEP 2-ąjį ir 3-iąjį klausimus bei GAQ klausimą, tarp avanafilio ir placebo grupių nustatyti statistiška reikšmingi skirtumai (p<0,001). Apskritai avanafilis buvo gerai toleruojamas, visos nepageidaujamos reakcijos pagal intensyvumą buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir panašios į tas, kurios nustatytos kituose tyrimuose, kuriuose tirti PDE-5i. Dažniausia nepageidaujama reakcija buvo veido raudonis (39).
Daugiacentriame, dvigubai aklame, placebu kontroliuojamame Goldsteino ir kolegų atliktame 12 savaičių trukmės tyrime dalyvavo 646 vyrai, sergantys įvairaus laipsnio ED. Tiriamieji buvo gydomi 50 mg, 100 mg, 200 mg avanafiliu arba placebu. Skirtingą avanafilio dozę gaunantys tiriamieji buvo suskirstyti į 3 pogrupius pagal ED sunkumą: 1) lengva ED; 2) vidutinio sunkumo ED; 3) sunki ED. Šis skirstymas atliktas pagal IIEF klausimyno EFD balus. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 56 metai. Sergantys komplikuotomis gretutinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu) pacientai į tyrimą nebuvo įtraukti. Prieš tai gavę ED gydymą pacientai tyrime galėjo dalyvauti. Vidutinė ED trukmė placebo grupėje buvo 75 mėnesiai, o avanafilio grupėse – 79 mėnesiai. Placebo grupėje pradinis IIEF klausimyno EFD balas buvo 12,4, o avanafilio grupėse – 12,7 (30).
Tyrimo rezultatai parodė IIEF EFD balo pokytį nuo pradinio, SEP2 ir SEP3 pokyčius. Visų 3 avanafiliu gydytų grupių pacientų seksualinės funkcijos rodikliai reikšmingai pagerėjo, palyginti su placebo grupe. 50 mg, 100 mg ir 200 mg avanafilio grupėse IIEF klausimyno EFD balai padidėjo atitinkamai nuo 12,6 iki 18,1, nuo 12,6 iki 20,9 ir nuo 12,8 iki 22,2. Reikšmingas sėkmingos vaginalinės penetracijos (SEP2) procento padidėjimas nustatytas skiriant įvairias avanafilio dozes, palyginti su placebu (p<0,001). 50 mg avanafilio grupėje SEP2 padidėjo 45–64 proc., 100 mg grupėje – 47–77 proc., 200 mg grupėje – 48–77 proc. (30).
Sėkmingų seksualinių santykių (SEP3) dažnis padidėjo 13–41 proc. 50 mg avanafilio grupėje, 14– 57 proc. – 100 mg avanafilio grupėje, 12–57 proc. – 200 mg avanafilio grupėje. Placebo grupėje reikšmingų SEP2, SEP3 dažnio ir IIEF EFD balo pagerėjimo neužfiksuota (30). Vertinant sėkmingų seksualinių santykių (SEP3) laiką po vaisto suvartojimo, pacientai jautė pagerėjimą po 15 min. nuo vaisto suvartojimo. Išgėrus 50 mg avanafilio, per šį laikotarpį sėkmingų seksualinių mėginimų nustatyta 64 proc. pacientų, išgėrus 100 mg vaisto – 67 proc., o 200 mg avanafilio grupėje – 71 proc. pacientų. Placebo grupėje tik 27 proc. pacientų nurodė pagerėjimą (30).
Dažniausi nustatyti nepageidaujami reiškiniai buvo veido paraudimas, nosies užgulimas, nazofaringitas, nugaros skausmas. Mieguistumas ir sinkopė pasireiškė Nerve-sparing Radical Prostatectomy – NSRP), atveju. Remiantis šio tyrimo rezultatais, avanafilis pasižymėjo auštu saugumo profiliu ir efektyvumu, pacientams, turintiems ED, išsivysčiusią po NSRP (41). Saugumui įvertinti buvo fiksuojamos nepageidaujamos reakcijos kiekvieno vizito metu. Dažniausiai pasireiškė galvos skausmas, veido raudonis, nazofaringitas.
Goldsteino ir kolegų atliktame atsitiktinės imties, dvigubai aklame, placebu kontroliuojamame tyrime buvo vertinamas avanafilio efektyvumas gydant ED pacientams, sergantiesiems cukriniu diabetu. Nustatyta, kad avanafilis yra gerai toleruojamas ir efektyvus vaistas gydant įvairaus sunkumo ED. 12 savaičių tyrime gydymas 100 mg ir 200 mg avanafilio dozėmis buvo statistiškai reikšmingai efektyvesnis nei placebu, vertinant pagal visus 3 rodiklius: 1) seksualinių mėginimų, kurių metu tiriamieji galėjo išlaikyti pakankamos trukmės erekciją, kad atliktų sėkmingą lytinį aktą (SEP3), procentinį pokytį; 2) seksualinių mėginimų, kurių metu tiriamiesiems pavyko įstumti varpą į partnerės makštį (SEP2), procentinį pokytį; 3) IIEF klausimyno EF domeno balo pokytį (p≤0,002). Tyrimo rezultatai įrodė, kad avanafilis yra efektyvus vaistas pagal poreikį gydant su cukriniu diabetu susijusią ED (40).
Gydymas šiuo vaistu buvo gerai toleruojamas: tik vienas pacientas nutraukė dalyvavimą tyrime dėl su vaistu susijusios nepageidaujamos reakcijos – galvos skausmo. Didžiųjų kardiovaskulinių įvykių bei sąveikos su vaistais nuo diabeto nenustatyta.
Kitas III fazės tyrimas, vykdytas 2013 metais, patvirtino, kad avanafilis yra efektyvus ir gerai toleruojamas ilgalaikiam ED gydymui ir pasižymi išliekančiu teigiamu poveikiu, vaistą vartojant ilgiau nei 1 metus (37).
Vaisto saugumas ir toleravimas
Corona su kolegomis atliko metaanalizę (23), kurioje įvertino 100 mg ir 200 mg avanafilio dozių efektyvumą ir saugumą, palyginti su placebu. Nustatyta, kad abiejų dozių efektyvumas nepriklauso nuo ED sunkumo tyrimo pradžioje ir ED trukmės. Vyresniems pacientams 100 mg dozė buvo mažiau efektyvi nei 200 mg. Palyginti su placebu, abi avanafilio dozės reikšmingai padidino sėkmingų seksualinių santykių (SEP3) dažnį praėjus 15 min. nuo vaisto suvartojimo. Taip pat nustatyti didesni IIEF klausimyno balai, geresni SEP2 rezultatai (23).
Vertinant vaisto saugumą, jokio skirtumo tarp 100 mg ir 200 mg avanafilio ir placebo grupėse užfiksuotų sunkių nepageidaujamų reakcijų nustatyta. Vis dėlto abi vaisto dozės bendrai padidino su vaistu susijusių nepageidaujamų reakcijų riziką, palyginti su placebu. Reikšmingai dažniau avanafilio grupėse pasireiškė galvos skausmas ir veido raudonis, o reikšmingų skirtumų, vertinant nugaros skausmą, nosies užgulimą, nustatyta, palyginti su placebu (23).
Kitoje Cheno ir bendraautorių atliktoje metaanalizėje nustatyta, kad avanafilis, palyginti su kitais PDE-5i, pasižymi mažiausiu su vaistu susijusių nepageidaujamų reakcijų dažniu. 50 mg avanafilio dozė sukėlė mažiausiai nepageidaujamų reakcijų, o 20 mg vardenafilio dozė – daugiausiai (38).
Eksperto nuomonė
Prieš porą dešimtmečių I kartos PDE-5i padarė revoliuciją gydant ED. Šie vaistai efektyvūs stimuliuojant natūralią fiziologinę erekciją. Jų farmakologinės savybės įgalino platų vartojimą tarp vyrų. Vis dėlto išlieka ED gydymo iššūkių, nes ne visi vaisto vartotojai patiria tokį patį poveikį, vis dar pasitaiko vaisto nutraukimo atvejų. Avanafilis šiuo metu yra vienintelis JAV ir Europos Sąjungoje patvirtintas II kartos PDE-5i, pasižymintis keliomis unikaliomis savybėmis, kurias vertina tiek gydytojai, tiek pacientai.
Vienas iš I kartos PDE-5i trūkumų yra efektyvumo stoka, išreikšta per pacientų nepasitenkinimą ir vaisto vartojimo nutraukimą. Nors tiesioginio palyginimo tyrimų mažai, Corona su kolegomis (23) išanalizavo ir palygino duomenis, susijusius su didžiausių PDE-5i dozių vartojimu. Avanafilis pasižymi panašiu efektyvumu kaip ir I kartos PDE-5i, bet sukelia mažiausiai nepageidaujamų reakcijų. Tai susiję su dideliu avanafilio selektyvumu PDE-5 izofermentui.
Svarbiausias tikslas gydant ED – sugrąžinti pacientui normalų seksualinį gyvenimą. Viena dabartinių vaistų ED gydyti neigiamų savybių yra ilgesnis laikas iki poveikio pasireiškimo. Tai turi įtakos seksualiniam spontaniškumui. Kadangi PDE-5i veikti būtina seksualinė stimuliacija, išrašant šiuos vaistus būtina pasirinkti medikamentą ir jo dozavimą pagal paciento ir jo partnerės seksualinius poreikius (11). Tyrimų duomenimis, sėkmingus seksualinius santykius per 15 min. nuo vaisto suvartojimo pasiekė daugiau nei 70 proc. pacientų, vartojusių avanafilį. Palyginimui, laikas iki I kartos PDE-5i poveikio pasireiškimo yra 30–60 min. Taigi greitas avanafilio poveikis (jau po 15 min.) labai pagerina seksualinių santykių spontaniškumą ir natūralumą.
Nė viename avanafilio tyrime nebuvo maisto ir alkoholio vartojimo apribojimų, siekiant atkurti realaus gyvenimo sąlygas. Tiesa, pacientams svarbu pasakyti, kad gydymo avanafiliu rezultatai gali būti geresni, jei prieš išgerdami vaisto jie nevartos maisto.
Apibendrinimas
Remiantis klinikinių tyrimų ir klinikinės praktikos duomenimis, avanafilis yra efektyvus ir gerai toleruojamas II kartos PDE-5i ED gydyti. Šis vaistas pasižymi greičiausiu poveikio pasireiškimu (per 15 min). Tai lemia jo didelis selektyvumas PDE-5 izofermentui. Avanafilis gali būti pasirenkamas ilgalaikiam vartojimui, yra tinkamas pacientams, kuriems ED pasireiškia dėl įvairių priežasčių.
Šiuo metu avanafilis erekcijos sutrikimams gydyti yra patvirtintas JAV, 40-yje Europos Sąjungos valstybių, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.
Parengė gyd. Agnė Petrėnaitė
Šaltinis: "internistas" Nr.7, 2016m.
