Meniu

Ar yra ryšys tarp benzodiazepinų vartojimo ir vėžio?

2016-02-23

Ar yra ryšys tarp benzodiazepinų vartojimo ir vėžio?

Įvadas

Nuo 1959 metų, kai buvo pradėtas vartoti chlor­diazepoksidas, benzodiazepinai (BZD) tapo plačiai žinomi ir išrašomi šimtams milijonų žmonių. Dėl aukšto terapinio indekso, galimybės panaudoti flu­mazenilį kaip antagonistą perdozavus BZD, grei­to poveikio ši vaistų klasė tapo sunkiai pakeičiama kasdienėje medicinos praktikoje. Priklausomai nuo šalies, BZD vartojimo dažnis svyruoja nuo 10 iki 40 proc. tarp vyresnio amžiaus žmonių. BZD ruti­niškai skiriami esant miego, nerimo sutrikimams bei deriniuose su kitais psichotropiniais medika­mentais (1).

Tačiau gana greitai po BZD pasirodymo atsira­do pranešimų apie jų sukeliamą priklausomybę bei pavienių pranešimų apie galimą BZD ryšį su onko­loginėmis ligomis. Buvo analizuoti konkrečių BZD ryšiai su onkologinės ligos išsivystymu, panaudo­jant medicininių duomenų bazes. Pateikdami išva­das tyrėjai BZD suskirstė į dvi grupes – „saugius“ ir „nesaugius“. „Saugių“ grupei priskirti medaze­pamas, diazepamas, chlordiazepoksidas, nitrazepa­mas, oksazepamas. Klonazepamas, bromazepamas, alprazolamas, lorazepamas, zopiklonas, zolpidemas buvo įvardyti kaip „nesaugūs“, t. y. susiję su dides­ne vėžio rizika. Taigi šiame straipsnyje trumpai ap­žvelgiami prieštaringi mokslinių tyrimų rezultatai apie BZD indukuotą kancerogenezę.

Tyrimai, kuriuose nustatyta BZD įtaka vėžio išsivystymui

Panaudojant 1996–2000 metų Taivano naciona­linio sveikatos draudimo duomenų registro bazėje esančius duomenis vykdytas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti galimus ryšius tarp BZD vartojimo ir vėžio rizikos. Buvo sudarytos dvi viena kitą pa­gal amžių ir lytį atitinkančios grupės: tiriamoji grupė (59 647 pacientai, amžiaus vidurkis 47,9 metų), ku­rios nariai vartojo BZD, ir kontrolinė grupė (59 592, vidutinis amžius 46,4 metų), kurios nariai nevarto­jo BZD. Kiekvienas tyrimo dalyvis stebėtas tol, kol nustatyta vėžio diagnozė arba tiriamasis iškrito iš tyrimo dėl duomenų trūkumo ar mirties. Atlikę sta­tistinius skaičiavimus tyrėjai nustatė, kad BZD var­tojusiųjų grupėje bendra vėžio rizika buvo 19 proc. didesnė nei kontrolinėje grupėje (3).

Kitame tyrime analizuoti konkrečių BZD ryšiai su onkologinės ligos išsivystymu. Tam naudota me­dicininių duomenų bazė. Pateikdami išvadas tyrė­jai BZD suskirstė į 2 grupes – „saugius“ ir „nesau­gius“. „Saugių“ grupei priskirti medazepamas, dia­zepamas, chlordiazepoksidas, nitrazepamas, oksa­zepamas. Klonazepamas, bromazepamas, alprazo­lamas, lorazepamas, zopiklonas, zolpidemas buvo įvardyti kaip „nesaugūs“, t. y. susiję su didesne vė­žio rizika. Daugiau informacijos apie saugius ir ne­saugius BZD pateikiama 1 lentelėje. Be to, paste­bėtas dėsningumas tarp BZD vartojimo ir tam tikrų lokalizacijų vėžio, palyginti su BZD nevartojan­čiais: smegenų navikų pasitaikė 98 proc., storosios žarnos vėžio – 25 proc., plaučių vėžio – 10 proc. dažniau. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad ilga­laikis BZD vartojimas gali didinti onkologinės li­gos riziką. BZD vartojimo ir laiko ryšys grafiškai pavaizduotas 1 pav. (2).

Kitos taip pat Taivane vykdytos mokslinės stu­dijos tikslas buvo įvertinti ryšius tarp BZD varto­jimo ir smegenų vėžio rizikos. Tyrimui panaudo­ta 2000–2009 metais Nacionaliniame medicininių duomenų registre sukaupta informacija. Rasta, kad tarp BZD vartojusių asmenų smegenų vėžys pasi­taikė 3,33 kartų dažniau nei tarp nevartojusių. Dau­giau vėžio atvejų aptikta 50–59 metų žmonių grupė­je. Tiriant dozės įtaką rasta, kad didesnė nei 36 mg metinė dozė labai padidina naviko riziką tiems pa­cientams, kurie skundžiasi nerimu (4).

Kelios studijos tyrė nebenzodiazepininių mig­domųjų vartojimo ryšį su vėžiu. Vieni autoriai nu­rodo, kad vartojant hipnotikus vėžio tikimybė di­desnė 35 proc (5). Šią nuomonę palaiko ir kai ku­rie kiti autoriai, nurodantys, kad didelės zolpidemo dozės (daugiau nei 300 mg per metus) padidina vėžio riziką 2,38 karto. Zol­pidemo ryšys su tam tikros lokaliza­cijos vėžio išsivystymu pateikiamas 2 lentelėje (6).

Danijos tyrimas: BZD neturi įtakos onkologinių ligų rizikai

Paskelbus anksčiau minėto tyrimo rezultatus, kad BZD net 35 proc. pa­didina vėžio išsivystymo riziką, Da­nijoje atliktas kitas tyrimas, taikant panašią metodologiją. Šio tyrimo re­zultatai pateikė visai kitokią išvadą – ilgalaikis BZD vartojimas ar vartoji­mas didelėmis dozėmis nėra susijęs su vėžio išsivystymu. Išimtį sudarė tie atvejai, kai buvo kitų veiksnių, pasižyminčių kan­cerogeniniu poveikiu, pavyzdžiui, rūkymas (7). Ti­riamosios ir kontrolinės grupės palyginimai patei­kiami 3 lentelėje.

 

Periferinio tipo BZD receptorių reikšmė

Periferinio tipo BZD receptorius (angl. peripheral-type benzodiazepine receptor – PBR) – tai 18 kDa bal­tymas, kurio gausu steroidinius hormonus sintezuo­jančiuose audiniuose (gonados, antinksčiai, placenta ir smegenys). PBR buvo identifikuotas dėl gebėjimo sujungti diazepamą periferiniuose audiniuose, nepa­veikiant centrinių BZD receptorių (8). PBR dar vadi­namas pernešimo baltymu (angl. translocator protein), nes lokalizuojasi išorinėje mitochondrijų membranoje ir yra vienas svarbiausių cholesterolio pernešėjų į mi­tochondrijos vidų. Taigi PBR yra reikšmingas choles­terolio sintezėje (9).

PBR disreguliacija yra susijusi su padidėjusia vė­žinių ląstelių proliferacija. Pavyzdžiui, vienoje stu­dijoje tirta PBR įtaka žmogaus krūties vėžio ląste­lėms. Laboratorijos sąlygomis buvo išskirtos 2 ląs­telių kultūros – neagresyvi MCF-7 ląstelių linija, pasižyminti labai žemu PBR raiškos lygmeniu, ir labai agresyvi MDA-MB-231 ląstelių linija, turinti daug didesnį PBR raiškos lygmenį. Tyrimais nusta­tyta, kad PBR tiesiogiai dalyvauja žmogaus krūties vėžio ląstelių išlikimo ir augimo cikle (8).

 

Hipotezės, bandančios paaiškinti BZD įtaką kancerogenezei

Prielaidos, galinčios paaiškinti, kaip BZD susi­ję su onkologinių ligų rizika:

● yra didesnė tikimybė, kad besiskundžiantiems nerimo ir miego sutrikimais bus atliktas neuro­vizualinis tyrimas ir atsitiktinai aptinkamas jau esantis navikas;

● lėtai augantys gerybiniai navikai dažnai pasi­reiškia galvos svaigimo priepuoliais, miego sutrikimais ir kitomis būklėmis, kurioms gydyti skiriama BZD. Tokiu atveju BZD tiesiog „mas­kuoja“ nediagnozuoto naviko simptomus;

● BZD padidina gama aminosviesto rūgšties neu­rotransimisiją, veikdami per GABA chloro jonų kanalus. GABA yra ne tik neurotransmiteris, bet ir turi įtakos ląstelių augimui bei diferenciacijai. Taigi tai gali būti susiję su navikų augimu vei­kiant per receptorius (4).

Apibendrinimas

Pastaruoju metu diskutuojama apie galimas BZD vartojimo ir padidėjusios vėžio rizikos sąsajas. Kol kas negalima vienareikšmiškai patvirtinti arba pa­neigti BZD ir hipnotikų įtakos onkologinių ligų vys­tymuisi. Autoriai, aprašydami studijų trūkumus, mini, kad nebuvo išsamiai įvertinti kiti rizikos veiksniai, to­kie kaip rūkymas, paveldimumas, persirgtos ligos, ku­rie turi įtakos tam tikrų onkologinių ligų vystymuisi. Be to, BZD yra vieni iš plačiausiai vartojamų medi­kamentų, kuriuos, staiga uždraudus vartoti kaip skati­nančius kancerogenezę, kiltų labai daug medicininių ir etinių problemų.

Logiška, kad dažnai pirmieji onkologinių ligų simptomai būna bendri, nespecifiniai skundai, tokie kaip nerimas, nemiga, irzlumas ir pan. Tokiais atve­jais pirmo pasirinkimo medikamentas yra vienoks ar kitoks BZD. Todėl BZD vartojančiam pacientui dia­gnozavus naviką neįmanoma tvirtai teigti, kad BZD kaip nors paskatino šį procesą.

PBR – ateities tyrimų taikinys, kadangi jų vaidmuo nėra visai aiškus. Akivaizdu, kad šie receptoriai vienaip ar kitaip yra svarbūs ląstelės dalijimosi, augimo cikluo­se. Šių molekulinių mechanizmų nustatymas gali su­teikti naują kryptį gydant onkologines ligas.

Taigi BZD ryšys su onkologinėmis ligomis – nuo­dugnių ir ilgalaikių tyrimų reikalaujanti sritis, turė­sianti įtakos kasdienei klinikinei praktikai. Gydyto­jui svarbu žinoti, kad kai kurie BZD gali didinti on­kologinių ligų riziką, ypač esant gretutinėms ligoms ar rizikos veiksniams, kurių kancerogeninis poveikis jau yra įrodytas.

Šaltinis: "Interistas", 2016m.

Rašyti komentarą

Captcha