Meniu

Patogesnis galvos svaigimo gydymas: burnoje tirpstanti betahistino forma

2016-03-14

 Patogesnis galvos svaigimo gydymas: burnoje tirpstanti betahistino forma

Įvadas

Galvos svaigimas, svaigulys ir nestabilumas yra vienos daž­niausių apsilankymo pas šeimos gydytoją priežasčių. Svaigi­mo dažnis didėja su amžiumi ir labai pablogina paciento gy­venimo kokybę [1]. Galva dažniau svaigsta vyresnio amžiaus ir daugiau vaistų vartojantiems žmonėms [2].

Galvos svaigimas (angl. vertigo) atsiranda dėl ūminio vien­pusio vestibulinės funkcijos pažeidimo. Jį dažnai lydi autono­miniai simptomai – prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, išba­limas, kadangi vestibulinės sistemos branduoliai galvos sme­genyse turi ryšių su vegetacines funkcijas kontroliuojančiais centrais [5]. Paprastai pykinimas, vėmimas būna labiau išreikš­ti esant periferiniam galvos svaigimui.

Galvos svaigimo klasifikacija

Galvos svaigimas pagal kilmę skirstomas į 2 dide­les grupes:

● vestibulinis svaigimas (angl. vertigo) – tai judesio iliuzija, kai ligoniui atrodo, kad juda aplinka arba jis pats; vestibu­linis svaigimas gali būti centrinis ir periferinis;

● nevestibulinis svaigimas, arba nespecifinis svaigulys (angl. dizziness), – neaiškus plūduriavimo, plaukimo, ap­kvaitimo, vidinio sukimosi, erdvinės orientacijos sutriki­mo pojūtis, kuris dažniausiai stiprėja kamuojant emocinei įtampai, nuovargiui.

Nevestibulinis svaigimas gali būti:

presinkopė (svaigimas prieš apalpimą, dažniausiai dėl šir­dies ir kraujagyslių ligų);
● nestabilumas, pusiausvyros sutrikimas (dėl vestibulinės, smegenėlių, regos ar sensorinės sistemos sutrikimų);
● psichogeninis svaigimas (sergant nerimo, nuotaikos sutri­kimais, dėl hiperventiliacijos).

Pagal trukmę galvos svaigimas skirstomas į:

● ūminį (trunka nuo kelių sekundžių iki kelių savaičių);
● lėtinį (trunka mėnesius).

Diagnostika

Gydytojas pirmiausia turi įvertinti, ar galvos svaigimas yra centrinės ar periferinės kilmės. Ūminis periferinės kil­mės galvos svaigimas paprastai gerėja per keletą dienų ar savaičių. Centrinės kilmės patologijos sukelta simptomatika gali gerėti kur kas lėčiau. Centrinės kilmės galvos svaigimas dažniausiai yra susijęs su ryškiu koordinacijos sutrikimu (li­goniai negali pastovėti ar paeiti), židinine neurologine simp­tomatika, centriniu nistagmu (izoliuotas vertikalus, daugia­kryptis, jo neslopina žvilgsnio fiksacija) [6]. Esant centrinės kilmės svaigimui, judesio iliuzija, pykinimas būna išreikšti mažiau [5]. Esant periferinei patologijai, taip pat būna sutri­kusi pusiausvyra, tačiau ligoniai paprastai paeiti gali. Klau­sos simptomai – prikurtimas/53639">prikurtimas, ūžesys, ausies pilnumo pojūtis, skausmas/2405">skausmas ausyje – dažnai lydi periferinį pažeidimą (labirinto ar vestibulokochlearinio nervo).

Vestibulinį svaigimą nuo kitų fenomenų padeda diferenci­juoti 1 lentelėje pateikti požymiai [3, 4]. Svaigimo priežastis diferencijuoti padeda anamnezė ir 2 lentelėje pateikti nesudė­tingi tyrimo metodai. Dažniausios periferinės kilmės galvos svaigimo (angl. vertigo) priežastys yra gerybinis paroksizminis po­zicinis galvos svaigimas (17–32 proc. ambulatorinių ligo­nių), Meniereʼo liga (8–12 proc.) bei vestibulinis neuronitas (8 proc.). Centrinės kilmės svai­gimas rodo pavojingą patologiją, kurią gali prireikti skubiai gydyti (pvz., vertebrobazilinis praeinan­tysis smegenų išemijos priepuo­lis, smegenų kamieno infarktas, užpakalinės kaukolės daubos na­vikas, smegenėlių infarktas ar he­moragija) [5].

Galvos svaigimo gydymas. Betahistinas

Priklausomai nuo priežasties, galvos svaigimo gydymas gali būti medikamentinis ir nemedikamenti­nis. Gerybinis paroksizminis pozicinis svaigimas veiksmin­gai gydomas specialiais padėties pratimais. Kitais atvejais skiriamas gydymas diuretikais, antihistamininiais vaistais, trankviliantais, anticholinerginiais vaistais, betahistinu, stan­dartizuotu ginkmedžių ekstraktu. Taip pat taikomos otolitų repozicijos procedūros, chirurginiai gydymo metodai, reabi­litacinės procedūros [7].

Betahistinas (Betaserc®) yra dalinis H1 receptorių agonis­tas ir H3 receptorių antagonistas. Jis reguliuoja histamino neu­rotransmisiją galvos smegenyse. Galvos svaigimą betahistinas sumažina slopindamas vestibulinių branduolių aktyvumą ir pagerindamas kraujo apytaką vidinėje ausyje [8]. Lie­tuvoje registruotos betahistino indikacijos yra Meniereʼo li­gos ir kitokio vestibulinės funkcijos sutrikimo sukelto svai­gimo simptominis gydymas [9]. Suaugusiems asmenims vaisto rekomenduojama skirti iki 24–48 mg/d., paros dozę padalijus į 2–3 dalis. Kartais simptomai praeina tik po kelių gydymo savaičių, todėl pacientui svarbu paaiškinti apie gy­dymo tęstinumą.

Klinikinio tyrimo metu buvo vertinamas galvos svaigimo dažnis kraujagyslinės kilmės klausos ir vestibulinės funkcijos sutrikimu sergantiems pacientams prieš ir po 45 dienų trukmės gydymo betahistinu po 24–48 mg/d. Vertintas svaigimo priepuo­lių dažnis ir nusiskundimų intensyvumas. Tyrime nustatyta, kad betahistinas pasižymi nuo dozės priklausančiu veiksmingumu, jis veiksmingai sumažino tiek galvos svaigimą, tiek nespeci­finį svaigulį (1 pav.) [10].

Kitame tyrime Meniereʼo liga sergantiems pacientams skir­ta betahistino po 48 mg/d., dozę paskirstant gerti 2 arba 3 k./d. Abu gydymo režimai (tiek 24 mg 2 k./d., tiek 16 mg 3 k./d.) vienodai reikšmingai pagerino pacientų būklę ir buvo gerai to­leruojami (2 pav.) [11].

Burnoje tirpstanti betahistino forma

Kaip jau minėta, daliai galvos svaigimu besiskundžian­čių pacientų pasireiškia pykinimas, vėmimas, ypač esant pe­riferiniam vestibulinės sistemos pažeidimui. Pykinimas ir vėmimas dažniausiai lydi staiga pasireiškusį svaigimą [12]. Tokiu atveju susiduriama su gydymo problema, kadangi iš­gertą tabletę pacientas gali išvemti, dar vaistui nepradėjus veikti, be to, iškyla užspringimo pavojus. Šiems ligoniams tikslinga skirti burnoje tirpstančias vaisto formas. Burnoje tirpstančios tabletės gali būti naudingos tam ti­kroms pacientų grupėms:

● turintiems rijimo sutrikimų;
● patiriantiems pykinimą;
● gulintiems (dėl užspringimo pavojaus).

Tabletė greitai ištirpta burnos ertmėje, todėl vaistas pra­dedamas pasisavinti jau per burnos gleivinę, o tai lemia grei­tą poveikio pradžią. Į sisteminę kraujotaką vaistas patenka aplenkdamas kepenis, todėl didesnė vaisto koncentracija susidaro nerviniame audinyje.

JAV apklausus 679 suaugusius pacientus, nustatyta, kad 40 proc. jų skundėsi rijimo sutrikimais. 14 proc. šių pacien­tų dėl rijimo sutrikimų nesugebėdavo laiku išgerti vaistų, 8 proc. praleisdavo vaistų dozes, 4 proc. nutraukdavo vais­tų vartojimą [13]. Rijimo sutrikimų dažniau patiria vyres­nio amžiaus pacientai.

Atliekant tyrimą buvo klausiama, kaip rijimo sutrikimų turintys ir pykinimą patiriantys pacientai toleruoja burnoje tirpstančias tabletes. Rezultatai parodė, kad burnoje tirps­tančioms tabletėms pirmenybę teikė 95,5 proc. rijimo sutri­kimų turinčių ir 59,6 proc. pykinimą patiriančių pacientų. 64,4 proc. pacientų buvo linkę vietoj anksčiau gertų vaistų vartoti burnoje tirpstančią vaisto formą [14].

Burnoje tirpstančių tablečių pranašumas prieš įprasti­nes geriamąsias formas buvo įrodytas tyrimuose su įvai­riomis ligomis (Parkinsono liga, alerginiu rinitu, depre­sija, šizofrenija, migrena/4394">migrena) sergančiais pacientais [15, 16]. Burnoje tirpstančios tablečių formos padeda užtikrinti gy­dymo režimo laikymąsi ir pagerinti gydytojo bei paciento bendradarbiavimą.

2015 metais Lietuvoje registruotos burnoje tirpstančios 24 mg betahistino tabletės. Jų privalumai:

● į sisteminę kraujotaką vaistas patenka aplenkdamas kepe­nis, taip sudaromos prielaidos greitesniam poveikiui;
● tinka vartoti ūminėje svaigimo fazėje dėl esančio pykinimo,
● patogu vartoti gulintiems pacientams ar pacientams, turin­tiems rijimo sutrikimų.

Tirpi betahistino forma ištirpsta burnoje greičiau nei per 90 sekundžių.

Apibendrinimas

Galvos svaigimo priežasčių yra daug, todėl prieš paskiriant gydymą būtina tiksliai įvertinti jo pobūdį (specifinis ar nespe­cifinis, centrinės ar periferinės kilmės) ir nustatyti kilmę. Ka­dangi su galvos svaigimu dažnai pasireiškia pykinimas ir vėmi­mas, tampa aktualu, kaip pacientas galės išgerti vaistus. Tokiu atveju gali būti veiksminga burnoje tirpstanti betahistino forma.

Šaltinis: Žurnalo INTERNISTAS, priedas NEUROLOGIJOS AKTUALIJOS, 2016m.

Rašyti komentarą

Captcha