Meniu

Sąveika su metforminu
Sąveikos rezultatas. Geresnė diabeto kontrolė (reikšmingesnis glikuoto hemoglobino koncentracijos sumažėjimas), mažesnis svorio prieaugis, mažesnė insulino dozė.
Mechanizmas. Metforminas mažina rezistenciją insulinui ir sustiprina pastarojo poveikį.

Sąveika su sulfanilkarbamidais
2 tipo diabetu sergantiesiems pacientams, kuriems monoterapija SK (arba jų ir metformino deriniu) nebeduoda reikiamo terapinio poveikio (antrinis rezistentiškumas), gali būti skiriama insulino.
Sąveikos rezultatas. Geresnė glikemijos kontrolė; dažnesnės hipoglikeminės reakcijos, blogesnis komplajensas.
Taip vadinamoji Danijos Studija nustatė, kad lyginant su metformino ir insulino deriniu, sulfanilkarbamidų ir insulino kombinacija didina kardiovaskulinį mirštamumą.

Sąveika su meglitinidais
Sąveikos rezultatas. Geresnė glikemijos kontrolė, lyginant su monoterapija NPH insulinu, skiriamu 2 kartus per parą. Prieš valgį skiriami meglitinidai mažina glikemiją po valgio.
Derinio klinikinė vertė kol kas nėra pilnai aiški.

Sąveika su DPP-4 inhibitoriais (gliptinais)
Sąveikos rezultatas. Veiksmingesnė diabeto kontrolė, mažesnis svorio prieaugis,
lyginant su monoterapija insulinu.
Mechanizmas. Sinergistinis farmakodinaminis poveikis.
Kliniškai reikšminga sąveika. Konkretaus gliptino pasirinkimas priklauso nuo paciento
kepenų ir/ar inkstų funkcijos. Yra kliniškai aprobuotų derinių.

Sąveika su tiazolidinedionais (glitazonais)
Sąveikos rezultatas. Veiksmingesnė diabeto kontrolė (sumažėjusi insulino rezistencija  ir pan.), edemos, kūno svorio didėjimas.

Pioglitazono ir insulino deriniu galima gydyti 2 tipo cukriniu diabetu sergančius suaugusius pacientus, kuriems insulinas gliukozės kiekį kraujyje kontroliuoja nepakankamai ir kurie metformino netoleruoja arba jis jiems kontraindikuotinas.

Gydant pioglitazono ir insulino deriniu, pasitaikė širdies nepakankamumo atvejų, ypač pacientams, turintiems širdies nepakankamumo pasireiškimo rizikos
veiksnių. Tai reikia turėti omenyje, svarstant gydymą pioglitazono ir insulino deriniu.
Jeigu tokiu deriniu gydoma, reikia stebėti, ar pacientui neatsiranda širdies nepakankamumo požymių ir simptomų, kūno svorio prieaugio ir edemų. Jeigu širdies simptomai bent kiek pasunkėja, pioglitazono vartojimą reikia nutraukti.
Tiazolidinedionų vartojimas taip pat susijęs su didesne kaulų lūžių pagyvenusioms moterims, šlapimo pūslės vėžio rizika.

Sąveika su SGLT -2 inhibitoriais (gliflozinais)
Sąveikos rezultatas. Reikšmingesnis glikuoto hemoglobino koncentracijos, svorio ir arterinio kraujospūdžio sumažėjimas.

Sąveika su GLP-1 receptorių agonistais
Sąveikos rezultatas. Reikšmingesnis glikuoto hemoglobino koncentracijos sumažėjimas, mažesnis svorio prieaugis, lyginant su insulino monoterapija.

Sąveika su fluorchinolonais
Sąveikos rezultatas. Žymi hipoglikemija. Mechanizmas. Fluorchinolonai slopina ATF jautrius kalio kanalus (savo poveikiu primena SK).
Kliniškai reikšminga farmakodinaminė sąveika. Sąveikos intensyvumas priklauso nuo minėtų kanalų slopinimo laipsnio. Šiuo požiūriu stipriausias iš jų, gatifloksacinas, dėl stiprios disglikemijos išbrauktas iš registruotų vaistų registro.

Sąveika su AKF inhibitoriais ir kitais antihipertenziniais vaistais, mažinančiais rezistenciją insulinui
2 tipo diabetu sergantys pacientai labai dažnai serga ir arterine hipertenzija; optimalaus arterinio kraujospūdžio palaikymas  diabetu sergančiajam yra labai svarbus. Antra vertus, pati arterinė hipertenzija provokuoja insulino rezistenciją.

Sąveikos rezultatas. Sumažėjusi insulino rezistencija, galimos hipoglikeminės reakcijos.
Mechanizmas. Sumažėjus insulino rezistencijai, vartojama insulino dozė gali tapti pernelyg didelė ir sukelti hipoglikemines reakcijas. Ūminių hipoglikeminių reakcijų mechanizmas nežinomas. Nurodoma, kad rezistenciją insulinui taip pat mažina ARB, moksonidinas, rilmenidinas, kalcio antagonistai, vazodilataciniai betaadrenoblokatoriai.
Klinikinė reikšmė. Terapiniu požiūriu teigama farmakodinaminė sąveika. Pasireiškus hipoglikeminei reakcijai, reikia mažinti insulino (arba/ir kito kartu vartojamo antidiabetinio vaisto) dozę.

Kitos insulino sąveikos, pasireiškiančios hipoglikemija
Insulino poreikį gali mažinti hipoglikemiškai veikiančios medžiagos, t.y. geriamieji hipoglikemiškai veikiantys vaistiniai preparatai, salicilatai (pvz., acetilsalicilo rūgštis), kai kurie antidepresantai (monoaminooksidazės inhibitoriai), kai kurie angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (kaptoprilis, enalaprilis), angiotenzino II receptorių blokatoriai, neselektyvieji betaadrenoblokatoriai, alkoholis.