Kvėpavimo ir kraujotakos palaikymas

KVĖPAVIMO IR KRAUJOTAKOS PALAIKYMAS PRADINIO GAIVINIMO METU

Kodėl svarbu pradėti pradinį gaivinimą?
Klinikinės mirties metu nutrūksta organizmo kraujotaka. Organizmo audiniams pradeda trūkti deguonies. Jautriausios deguonies trūkumui yra smegenų ląstelės, kurios po 5 minučių žūva. Pradinis gaivinimas atkuria gyvybiškai svarbių organų (širdies ir smegenų) kraujotaką ir šių organų ląstelės ilgiau išlieka gyvybingos. Pradinis gaivinimas leidžia sulaukti specializuotos pagalbos ir didina tikimybę atkurti gyvybines organizmo funkcijas kvėpavimą, kraujotaką ir smegenų veiklą.

Pradinis gaivinimas
Tai veiksmai, kurie palaiko organizmo kraujotaką. Pradinio gaivinimo metu reikia tik šalia esančiojo rankų, plaučių ir žinių. Šiuolaikinis pradinis gaivinimas remiasi „ABCD“ principu (angl. airway, breath, circulation, defibrillation): „A“ – atvirų kvėpavimo takų užtikrinimas, „B“ – kvėpavimo įvertinimas ir užtikrinimas atliekant dirbtinius įpūtimus, „C“ – kraujotakos įvertinimas ir užtikrinimas atliekant krūtinės paspaudimus, „D“ – ankstyva defibriliacija.

A. Atvirų kvėpavimo takų užtikrinimas
Nesąmoningam žmogui  atsipalaiduoja burnos raumenys ir užkrenta liežuvis, todėl  susiaurėja kėpavimo takų spindis ir pacientui tampa sunkiau kvėpuoti. Jei liežuvis visiškai uždengia kvėpavimo takus, kvėpavimas sustoja. Paprastas veiksmas, t.y. žandikaulio pakėlimas , atnaujina kvėpavimo takų praeinamumą ir paciento kvėpavimą.


Kaip atverti kvėpavimo takus?
1. Paguldykite nukentėjusįjį ant nugaros .
2. Kvėpavimo takus atverkite pakeldami apatinį žandikaulį ir atlošdami galvą.
3. Dviem pirštais pakelkite smakrą, kitos rankos delnu, uždėtu ant kaktos, atloškite galvą.
Atlošę galvą ir pakėlę apatinį žandikaulį, atkelsite liežuvio šaknį bei antgerklį nuo užpakalinės ryklės sienelės. Taip atversite kvėpavimo takus.


B. Kvėpavimo įvertinimas ir užtikrinimas, atliekant dirbtinius įpūtimus
Priglauskite ausį arti nukentėjusiojo burnos ir nosies bei klausykite, ar jis kvėpuoja, tuo pat metu žiūrėkite į krūtinės ląstą. Stebėkite, ar ji kilnojasi. Savo skruostu stenkitės pajusti oro srovę. Taip kvėpavimą tikrinkite ne ilgiau kaip 10 sek.

Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, lėtai įpūskite 2 kartus, sugaišdami apytiksliai 1 sek. vienam įpūtimui, kol krūtinė pakils.
Įpūtimas burna į burną
•Užspauskite nosies šnerves.
•Glaudžiai apžiokite nukentėjusiojo burną, įpūskite 2 kartus.
•Įpūtimai turi trunkti po 1 sek., būti negilūs, vienodi.
•Kiekvieno įpūtimo metu stebėkite, ar kilnojasi krūtinės ląsta. Jei pirmo įpūtimo metu ji nesikelia, apžiūrėkite, ar burnoje nėra svetimkūnių, bandykite iš naujo atverti kvėpavimo takus ir atlikite antrą įpūtimą. Nebandykite atlikti iš karto daugiau negu 2 įpūtimus, nedelsdami tęskite krūtinės paspaudimus.
•Tarp įpūtimų leiskite orui išeiti iš plaučių.
•Įpučiant oro burna į burną, į plaučius patenka 16 – 17 proc. deguonies. Taigi, tinkamai atliekant įpūtimus, deguonies ligoniui pakanka.

Dėmesio!
• Nesumaišykite agoninio kvėpavimo su normaliais įkvėpimais. Įvykus klinikinei mirčiai, kelias minutes dar matomi pavieniai, nereguliarūs įkvėpimai. Tai agoninis kvėpavimas. Jei prasideda toks kvėpavimas, nedelsdami pradėkite gaivinti.
• Darydami įpūtimus burna į burną, būtinai naudokite specialias priemones, kurios apsaugos Jus nuo tiesioginio kontakto su pacientu. Tai veido skydai, skirti įpūtimams, nešiojamoji veido kaukė.

C. Kraujotakos įvertinimas ir užtikrinimas, atliekant krūtinės paspaudimus
Krūtinės paspaudimai, didindami vidinį krūtinės spaudimą ir tiesiogiai spausdami širdį, sukelia kraujo tėkmę.
Krūtinės paspaudimų sukelta kraujotaka širdį ir smegenis aprūpina mažu, bet labai reikalingu deguonies kiekiu. Nukentėjusiems žmonėms, kuriuos ištiko staigi mirtis dėl skilvelių virpėjimo, krūtinės paspaudimai, pradėti per pirmas 4 min., labai svarbūs defibriliacijos efektyvumui.

Kaip atlikti krūtinės ląstos paspaudimus ?
1.Ligonis turi gulėti ant nugaros ir kieto lygaus pagrindo. Gelbėtojas klūpi šalia nukentėjusiojo krūtinės.
2.Spauskite krūtinę krūtinkaulio viduryje. Dėkite ant jo vidurio delno pakylą, ant viršaus – kitos rankos delną. Rankų plaštakų  kryptis turi būti tokia pati (15 pav.). Rankos bei spaudimo kryptis turi būti statmena kūno paviršiui (16 pav.).
3.Spauskite krūtinkaulį taip, kad jis pasispaustų 4-5 cm stuburo link. Po kiekvieno paspaudimo leiskite krūtinkauliui grįžti į pradinę padėtį. Krūtinės ląstos grįžimas į vietą leidžia veniniam kraujui grįžti į širdį.
4.Atlikite 30 paspaudimų 100 paspaudimų per minutę dažniu.
5.Atlikę 30 paspaudimų, 2 kartus įpūskite (17 pav.). Įpūtimai turi trukti apie 1 sek. ir jų metu krūtinės ląsta turi pakilti. Po to negaišdami rankas vėl dėkite ant krūtinkaulio ir tęskite krūtinės paspaudimus.
6.Pradinis gaivinimas tęsiamas, kol atvyksta GMP arba nukentėjusysis pradeda kvėpuoti ir judėti. Ne medikai turi nenutraukti gaivinimo, o atvykę medikai patikrins pulsą ir sąmonę. Sveikatos priežiūros specialistai pulsą turi čiuopti kas 2 min. ir ne ilgiau kaip 10 sek.
7.Jei yra 2 ar daugiau gelbėtojų, dėl nuovargio ir gaivinimo kokybės blogėjimo, rekomenduojama jiems keistis kas 2 min. (po 5 krūtinės paspaudimų ir įpūtimų ciklų), kad gelbėtojai nepavargtų ir nenukentėtų gaivinimo kokybė. Keitimasis turi užtrukti ne ilgiau kaip 5 sek.

   Gaivinimo metu nukentėjusiojo rekomenduojama netransportuoti, išskyrus tokius atvejus:
•nukentėjusiajam aplinka pavojinga;
•būtina skubi chirurginė operacija.