Šigeliozė

Ligos aprašymas

Tai bakterijų sukeliamas ūminis storosios žarnos gleivinės uždegimas, pasireiškiantis skausmingu viduriavimu išmatomis su gleivėmis ir krauju, mėšlungišku noru tuštintis, karščiavimu ir bendros intoksikacijos požymiais.

Sukėlėjas

Šigeliozę sukelia šios Shigella bakterijų rūšys: S.dysenteriae, S. flexneri, S. boydii, S.sonnei. Joms žūstant išsiskiria vidinis toksinas labai svarbus ligos išsivystymui. S. dysenteriae gamina ir Šiga išorinį toksiną, pažeidžiantį storosios žarnos ir centrinės nervų sistemos ląsteles. Šigelėms būdingas greitas jautrumo antibakteriniams preparatams kitimas, priklausantis nuo jų vartojimo dažnio tame ar kitame regione.

Paplitimas

Šigeliozė paplitusi visame pasaulyje. Dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai dėl didesnės tikimybės užsikrėsti ir didesnio imlumo. Infekcijai būdingas vasaros – rudens sezoniškumas. Infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis šigelioze ar nešiotojas. Ypač daug sergančių lengvomis formomis, kurie lieka neišaiškinti. Perdavimo mechanizmas fekalinis – oralinis, S. flexneri perduodama su vandeniu ar maistu. Lietuvoje vienas iš pagrindinių šigeliozės perdavimo veiksnių yra pienas ir jo produktai. Iš ligonio organizmo sukėlėjai išskiriami apie 4 savaites nuo pirmųjų ligos simptomų atsiradimo. Pradėjus gydyti išskirimo periodas sutrumpėja iki 1 savaitės.

Simptomai

Šigelioze susergama po 1-7 dienų (kartais po 2-12 valandų) nuo užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai. Ligoniai viduriuoja vandeningomis išmatomis, karščiuoja iki 38-39^oC, juos krečia šaltis, skauda pilvą dažniau kairėje pusėje, pykina, vemia. Būna raumenų, sąnarių, strėnų ir galvos skausmai. Šigeliozei būdingi tenezmai (primygtinis noras tuštintis) ir viduriavimas su gleivėmis. Tuštinimosi dažnis yra iki 10-30 kartų ir dažniau per parą. Išmatų kiekis per parą nedidelis, jų kaskart tuštinantis mažėja, o gleivių daugėja, atsiranda kraujo. 2-3 ligos dieną kūno temperatūra mažėja, bet viduriavimas išlieka. Sergančiojo veido bruožai paaštrėja, skausminga veido išraiška, akys įdubusios, liežuvis sausokas, apsinešęs baltu apnašu, dingsta apetitas, troškina. Liga trunka apie 1-3 savaites. Užtrukusi ilgiau nei 3 mėnesius šigeliozė tampa lėtine, kuri gali būti pasikartojanti, nuolatinė ir blanki (būdingi nestiprūs žarnyno funkcijos sutrikimo požymiai).

Diagnostika

Diagnozę pagrindžia išmatų pasėlyje išaugusios šigelių genties bakterijos. Svarbus išmatų ląstelinis tyrimas: gleivės, daug baltųjų kraujo ląstelių, pavienės raudonosios kraujo ląstelės rodo storosios žarnos gleivinės uždegimą. Rektoromanoskopijos metu apžiūrimos tiesioji ir riestinės žarnos, ieškoma uždegiminių pakitimų.

Gydymas

Rekomenduojama kaloringa, daug baltymų ir vitaminų turinti, mažesnio skaidulų kiekio ir pertrinto maisto dieta 3-4 savaites valgant kas 3-4 valandas. Vidutinio sunkumo ir sunkioms šigeliozės formoms skiriami antibakteriniai preparatai, atsižvelgiant į antibiotikų jautrumą šigelėms. Kol nenustatytas sukėlėjas ir jautrumas antibiotikams skiriami fluorchinolonai. Svarbu atstatyti skysčių balansą geriant arba lašinant į veną elektrolitų tirpalus. Galima skirti laktobakterijų ir bifidobakterijų preparatų. Toksinams sujungti ir pašalinti iš organizmo skiriama enterosorbento diosmektito (Smecta). Pilvo skausmas ir tenezmai malšinami spazmolitikais, pavydzdžiui, Duspalatin. Ligos prognozė gera, jei nėra gretutinių lėtinių ligų.

Profilaktika

Svarbiausios higieninės ir sanitarinės – komunalinės priemonės. Gyventojų aprūpinimas saugiu geriamuoju vandeniu, maistu. Labai svarbus sanitarinis švietimas, sanitarinės kultūros ir asmens higienos įpročių, ypač rankų plovimo prieš valgį, ugdymas. Vykdoma nuolatinė židinio dezinfekcija.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas