Odos juodligė
Ligos aprašymas
Tai ūminė žolėdžių naminių gyvūnų (galvijų, avių, ožkų ir arklių) infekcinė liga, dažniausiai pažeidžianti odą.
Sukėlėjas
Juodligę sukelia bakterijos Bacillus anthracis išskiriamas egzotoksinas. Bakterijų sporos aplinkoje, ypač dirvožemyje, išlieka gyvybingos dešimtmečiais. Sporos atsparios įvairioms cheminėms medžiagoms, žūsta tik kaitinamos aukštoje 120 -1400C temperatūroje arba autoklavuojant. Palankiomis sąlygomis (temperatūra 8-450C, pH apie 5-9, santykinė drėgmė didesnė kaip 95 %, pakankamai mitybinių medžiagų) sporos gali virsti vegetacinėmis formomis, daugintis ir vėl virsti sporomis. Taip gali susiformuoti nuolatinių juodligės židinių dirvožemyje.
Paplitimas
Pagrindinis infekcijos rezervuaras – žolėdžiai gyvuliai (naminiai ir laukiniai). Žmogus yra atsitiktinis šeimininkas, užsikrečiantis tiesiogiai kontaktuodamas su sergančiais gyvuliais ar jų žaliavomis. Dažniausiai suserga fermeriai, melžėjos, veterinarai, skerdyklų, odos, kailių bei vilnos apdirbimo įmonių darbuotojai. Užkrato į aplinką patenka su sergančių gyvulių krauju ar kraujuotomis išmatomis. Žmogus užsikrečia per smulkius odos ir gleivinės pažeidimus, retai per orą su dulkėmis, dar rečiau valgant termiškai neapdorotą sergančio gyvulio mėsą ar geriant užterštą vandenį. Juodligės sergamumas didžiausias pavasarį ir vasarą. Šiuo metu juodligė tapo aktuali dėl galimo jos sukėlėjų panaudojimo bioterorizmo tikslais.
Simptomai
Susergama praėjus 1-6 dienoms nuo užsikrėtimo juodligės bakterijomis. 95 % atvejų pažeidžiama oda. Juodligei būdingas odos pažeidimas pasireiškia kaip maža, neskausminga, bet niežtinti papulė ant rankų, kaklo ar veido. Ji vėliau virsta pūslele, dažnai pripildyta kraujingo skysčio. Jai sprogus opą padengia juodas šašas, kuris nukrenta po 2-3 savaičių. Aplink darinį oda patinusi, bet neparaudusi ir neskausminga. Pakyla temperatūra, būdingas bendras silpnumas, periferinių limfinių mazgų padidėjimas. Odos pažeidimas vystosi net paskyrus antibiotikų. Negydant 10-20 % užsikrėtusiųjų miršta.
Diagnostika
Juodligė diagnozuojama laboratorinių tyrimų pagalba, kurie atliekami paėmus tiriamosios medžiagos – išskyrų iš opos. Mikroskopuojant matomi sukėlėjai, pasėlyje išauginamos juodligės bakterijos, randama jų genetinės medžiagos ar nustatomi antikūniai (apsauginiai imuniteto veiksniai prieš sukėlėją).
Gydymas
Skiriami antibakteriniai preparatai – geriamasis ciprofloksacinas, jo alternatyva doksiciklinas, o nustačius jautrumą penicilinams, galima skirti amoksicilino. Gydoma 60 dienų. Esant odos patinimui, rekomenduojami kortikosteroidai.
Profilaktika
Svarbiausios profilaktinės priemonės: rizikos grupių atstovų vakcinacija, odos susižeidimų profilaktika, dirbant su galimai užkrėsta medžiaga, efektyvi patalpų ventiliacija, dirbant su kailiais ir vilna, kasmetinė gyvulių vakcinacija ir sergančiųjų gyvulių gydymas antibiotikais.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas