Atviras arterinis latakas

Anatomija

Širdis – raumeninis organas, sudarytas iš keturių kamerų – dešiniojo skilvelio ir prieširdžio, bei kairiojo skilvelio ir prieširdžio. Prieširdžiai išsidėstę aukščiau, skilveliai žemiau. Dešiniąją ir kairiąją širdies puses skiria pertvara (sienelė). Skiriama prieširdžių ir skilvelių pertvara. Normaliai kraujas, prisisotinęs anglies dvideginio (veninis kraujas), atiteka į dešinįjį prieširdį, patenka į tos pačios pusės skilvelį, tuomet iš širdies išstumiamas į plaučių arteriją, kur jai išsišakojus į smulkias kraujagysles teka plaučiais ir prisisotina deguonimi. Iš plaučių jau arterinis kraujas suteka į kairįjį prieširdį, vėliau skilvelį ir yra išstumiamas į didžiąją organizmo arteriją – aortą, iš kurios jis išnešiojamas po organizmą tiekiant audiniams deguonį. Vaisiaus kraujotaka yra šiek tiek kitokia, kadangi kraują, prisotintą deguonimi, jis gauna iš motinos per virkštelę. Normaliai vaisius turi arterinį lataką, jungiantį aortos lanką ir plautinį kamieną. Po gimimo šis latakas užanka ir virsta raiščiu.

Ligos aprašymas

Atviras arterinis latakas – įgimta širdies yda, kai po gimimo praėjus savaitei šis latakas vis dar būna neužakęs. Dėl to dalis arterinio kraujo iš aortos, kur spaudimas didesnis, teka į plautinį kamieną. Plaučiai ir kairioji širdies pusė apkraunama tūriu. Ligai progresuojant kairysis skilvelis didėja, plečiasi, nebesugeba išstumti pakankamai kraujo. Ligai pažengus nukenčia ir dešiniosios pusės širdies darbas.

Rizikos faktoriai

Jei kuris nors iš tėvų ar artimų giminaičių turėjo šią patologiją, tikėtina, jog ir vaikui gali neužakti arterinis latakas. Didesnė ydos atsiradimo tikimybė yra moteriškos lyties, neišnešiotiems naujagimiams. Taip pat rizikos veiksniams priskiriama motinos sirgimas raudonuke nėštumo metu.

Simptomai

Liga pasireiškia šiais simptomais:

Apetito stoka, vaikas nepriauga svorio,
Odos, gleivinių blyškumas,
Dusulys fizinio krūvio metu (pvz., žaidžiant),
Greitas nuovargis,
Padažnėjęs širdies plakimas.

Diagnostika

Liga įtariama išklausius širdies veiklą stetoskopu (girdimi specifiniai garsai). Paskiriami tolimesni tyrimai: elektrokardiograma, krūtinės ląstos rentgenograma (paryškėjęs plaučių piešinys, padidėjusi kairioji širdies pusė), echokardioskopija.

Gydymas

Jei naujagimis neišnešiotas, kartais šiek tiek palaukiama tikintis, kad latakas užsidarys pats. Dažnai skiriamas indometacinas – pagreitinti arterinio latako užakimui. Latakas gali būti okliuzuojamas (uždaromas) zondavimo metu arba atviros širdies chirurginės operacijos metu.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas