ŽIV serologija, TMA ir PGR

Norma
Reakcija neigiama

Sinonimai: AIDS, HIV, HIV1/2, žmogaus imunodeficito viruso tyrimas.
Kraujo serumas, kraujo plazma EDTA

Šiuo testu surandami antikūnai prieš žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV) ir tyrimas patvirtinamas westernblot metodu. Teigiami testai turi būti patvirtinami jautresniais specifiniais testais. Jeigu westernblot analizė yra neigiama arba neapibrėžta tuomet tikslinga papildoma ŽIV-2 analizė. Antikūnai, kurie susidaro organizme užsikrėtus ŽIV virusu, negali apsaugoti nuo ligos. Kai kurios gripo viruso formos kartais gali duoti teigiamą ŽIV reakciją pagal antikūnus bei p24 antigeną.

Kadangi įvairūs atrankos testai, derinant juos tarpusavyje ar atliekant pavieniui, negali būti 100% specifiniai ir 100% jautrūs, teigiamas rezultatas turi būti vertinamas atsargiai. ŽIV yra etiologinis AIDS faktorius. Užsikrečiama per kraują arba lytinio kontakto metu. Po užsikrėtimo gali būti į gripą panašūs simptomai. Paprastai po viruso patekimo į organizmą jis dauginasi lokaliai regioniniame limfiniame mazge. Po 11 dienų virionas patenka į kraują ir gali būti aptin- kamas PGR reakcija. Apie 17 dieną po to, kai virusas patenka į kraują, jis gali būti aptinkamas p24 antigeno testu. Apytikriai 23 dieną po viruso patekimo į kraują serologiniai antikūnų testai pasidaro teigiami. ŽIV išskirtinai prisiriša ir naikina limfocitus CD4⁺ (helperius). ŽIV taip pat patenka į monocitus, bronchų makrofagus, gali patekti į CNS. Sergant AIDS, CD4⁺ limfocitų skaičius labai sumažėja (absoliutus skaičius CD4⁺ mažesnis nei 300/mm³, yra indikacija gydyti AZT). Limfocitų CD4⁺ skaičius negali būti diagnostinis AIDS testas.

Jeigu ŽIV serologinis tyrimas buvo teigiamas, jis turi būti pakartotas antrą kartą. Jeigu testas teigiamas ir antrą kartą, jis turi būti patvirtintas pagal Westernblot reakciją.

Kai kuriems asmenims gali būti teigiamos tik tam tikros serologinės reakcijos, bet Western blot reakcija neigiama. Klaidingai neigiamos reakcijos aprašytos ir asmenims, naudojusiems intraveninį γ-globuliną. Kadangi šios klaidingai teigiamos reakcijos susijusios su parenteraliniu γ-globulinu, tai praėjus 3 mėnesiams po gydymo γ-globulino preparatais jos turi silpnėti arba visai išnykti (IgG skilimo pusperiodis – 3 savaitės).

Westernblot analizės pagalba turi būti nustatomos bent dvi iš trijų determinančių: p24 arba p31 plius gp41, arba gp160/120. Westernblot yra pakankamai sudėtinga reakcija, reikalaujanti personalo profesionalumo. Klaidingai teigiama westernblot reakcija būna 1–2% atvejų. Klaidingai neigiamų reakcijų procentą įvertinti sunku. Pagrindinis Westernblot tyrimo trūkumas, – kad juo palyginti dažnai nustatomas „tarpinis“ atsakymas – nei teigiamas, nei neigiamas.

Kitas virusas, kuris sukelia AIDS – ŽIV-2 (HIV-2), buvo rastas 1986 metais. Šio viruso atvejų kol kas yra mažiau. Jis sukelia labai panašią ligą, nors inkubacinis periodas kiek ilgesnis. Dauge- lis šiuolaikinių laboratorinių testų nustato abu virusus iš karto. Abu virusai kartais pasižymi atipiškai ilgu latentiniu periodu. Aprašyti atvejai, kai individas tapo teigiamas pagal serologines ŽIV reakcijas, praėjus 35 mėnesiams po antigeno radimo kraujyje pagal PGR reakcijas. Sukurtos ir tokios PGR reakcijos, kurios parodo kiekybinę virusemiją. Tokie individai gali turėti normalų CD4 limfocitų skaičių periferiniame kraujyje.

Esant viremijai gali būti normalūs ŽIV serologiniai, enzimoimuniniai ir westernblot testai. Tačiau šios tyrimų kombinacijos klaidingai teigiama reakcija labai reta – 0,005% visų tirtų atvejų. Maždaug 5% asmenų, infekuotų ŽIV, liga neprogresuoja bei nebūna oportunistinių infekcijų praėjus 10 metų po infekavimo. Kiekvienas asmuo, kuriam serologinės reakcijos buvo teigiamos, turi būti laikomas infekuotu ir infekcijos nešiotoju.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis