Šlapimo nuosėdų mikroskopija

Norma    
Uratai pavieniai
Oksalatai pavieniai
Plokščiasis epitelis pavieniai
Pereinamasis epitelis pavieniai
Inkstinis epitelis nerandamas
Hialininiai cilindrai pavieniai

Šlapimas
Šlapimo indas

Atlikus šlapimo tyrimą juosteliniu analizatoriumi, toliau jis gali būti tiriamas mikroskopu. Šlapimo mikroskopija mažiau informatyvi nei tyrimas juosteliniu analizatoriumi. Tam tikrais atvejais ji gali duoti papildomos informacijos. Tyrimas mikroskopu rekomenduojamas, jeigu randama bent vieno iš šių rodiklių patologiniai pokyčiai: PRO, ERY, LEU, NIT. Kiti autoriai dar rekomenduoja mikroskopuoti, jeigu pH reikšmė viršija 7,0. Jeigu šlapimo tyrimas juosteliniu analizatoriumi normalus, tuomet surasti nuosėdų patologinių pokyčių neįmanoma. Tačiau gydantis gydytojas gali paskirti mikroskopinį šlapimo tyrimą tais atvejais, jeigu yra įtariama urogenitalinės sistemos patologija.

Eritrocitai. Eritrocitai gali būti nematomi, nors ligoniui nustatoma hematurija pagal šlapimo juostelinio analizatoriaus parodymus. Jeigu eritrocitų nerandama mikroskopuojant, o analizatorius rodo, kad jų yra, tuomet teisingas analizatoriaus parodymas. Tam tikrą reikšmę mikroskopuojant eritrocitus gali turėti dismorfinių eritrocitų (deformuotų) radimas. Jeigu eritrocitai matomi, ir daugiau nei 30% jų yra dismorfiški, tuomet tai rodo, kad jie yra glomerulinės, inkstinės kilmės. Dismorfinius eritrocitus galima identifikuoti tik esant SG = 1,020g/cm³, pH = 7,0– 7,2.

Leukocitai. Leukocitai taip pat gali būti nematomi, nors ligoniui nustatoma leukociturija pagal šlapimo juostelinio analizatoriaus parodymus. Jeigu leukocitai nerandami mikroskopuojant, o analizatorius rodo, kad jų yra, tuomet teisingas yra analizatoriaus parodymas. Moterims iki 40% šlapime randamų leukocitų gali patekti iš makšties.

Epitelis. Diagnozei gali būti svarbus tik inkstų epitelis. Inkstų epitelio ląstelės yra inkstų tubulių kilmės ir kai kada gali būti panašios į leukocitus. Inkstų epitelis randamas sergant pielonefritu.

Plokščiasis epitelis į šlapimą patenka iš šlaplės, pereinamasis epitelis – iš šlapimkanalio ir šlapimo pūslės.

Cilindrai. Diagnozei gali būti svarbūs leukocitų cilindrai. Jų radimas rodytų, kad leukociturija yra iš inkstų, o ne iš šlapimo pūslės ar makšties. Grūdėti cilindrai rodytų, kad sergama lėtiniu glomerulonefritu. Epiteliniai cilindraikartais gali rodyti, kad yra išeminė arba toksinė dalies tubulinių ląstelių nekrozė. Kiti cilindrai: hialininiai, vaškiniai, pigmentiniai, eritrocitiniai yra mažai informatyvūs. Jie gali patvirtinti analizatoriumi randamą pokytį: proteinuriją, eritrocituriją ir t.t.

Bakterijos. Bakterijos turėtų būti randamos būtinai kartu su leukociturija. Kitais atvejais yra didelė tikimybė, kad jos pateko iš aplinkos (šlapimo indas, centrifuginiai mėgintuvėliai, objektinis mikroskopo stikliukas ir t.t.). Radus bakteriuriją mikroskopu, šie duomenys turi sutapti su juostelinio analizatoriaus duomenimis (NIT, LEU, pH) ir pasėlio tyrimo rezultatais.

Trichomonas vaginalis. Jas geriausia stebėti labai šviežiame šlapime. Jos turėtų būti randamos kartu su leukociturija (LEU). Mikroskopuojant leukocitų kartais gali nesimatyti, nes juos ardo ne tik agresyvi šlapimo terpė, bet ir pats patogenas. Analizatoriaus LEU rodiklis paprastai būna teigiamas.

Grybelių miceliai (dažniausiai Candida) nustatomi retai. Jie taip pat kartais gali patekti nuo tyrimui ir šlapimo surinkimui naudojamų indų paviršiaus.

Kirminų kiaušinėliai. Teoriškai gali būti randami, tačiau pasitaiko labai retai. Literatūros duomenimis, jų dažnai randama tiriant Afrikos ir tropinių kraštų gyventojų šlapimą.

Lipidų lašeliai. Manoma, kad jie būdingi nefroziniam sindromui. Dalis autorių juos vertina kaip artefaktinius reiškinius. Jų ieškant reikėtų būti tikram, kad lipidai nepateko iš lubrikantų, iš kateterio, nuo šlapimo indelio paviršiaus.

Kristalai. Svarbūs tik trijų rūšių kristalai: cisteino (įgimtos cistinozės metu), leucino (hiperleucinemija), tirozino (įgimtos tirozinemijos metu). Visi jie pasitaiko ypač retai, ir laboratorijos gydytojui nelengva juos iš karto atpažinti. Kiti kristalai labiau priklauso nuo šlapimo temperatūros, pH ir fiziologinių sąlygų. Jų gali padaugėti ligoniui karščiuojant, esant koncentruotesniam šlapimui.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis