Meniu

Retikulocitų skaičius

norma/1956">Norma     
Suaugusieji
procentais 0,2–1,8%
absoliučiais skaičiais 30–80×109/l
Vaikai
naujagimiai 0,5–7%
1 savaitės 0,5–5%
2 savaičių 0,4–4%
3 savaičių 0,3–2%

kraujas/1465">Kraujas edta/616">EDTA arba heparinas/1061">heparinas
Dangtelis violetinis arba žalias, tepinėlis

Retikulocitas – jaunas, nesubrendęs eritrocitas. Retikulocitų skaičiaus nustatymas leidžia suprasti, ar konkrečios anemijos atveju yra pakankamas regeneracinis rezervas. Šis rodiklis taip pat leidžia nustatyti, ar yra terapinis anemijos gydymo atsakas. Retikulocitų norma/1956">norma – pakankamai daug diskusijų keliantis objektas. Ji labai priklauso nuo nustatymo metodo. Hematologiniai analizatoriai gali apskaičiuoti absoliutų bei santykinį retikulocitų skaičių, jų subrendimo laipsnį. Paprastai analizatorius išskirsto retikulocitus į tris laipsnius. Jaunesnių, mažiau diferencijuotų, retikulocitų padaugėja esant intensyviam regeneraciniam atsakui. Moterims retikulocitų norma/1956">norma būna didesnė. Iki šiol naudojamos abi išraiškos formos – procentais ir promilėmis (pvz., 18 promilių ir 1,8 procento reiškia tą patį dydį). Norint apskaičiuoti absoliutų retikulocitų skaičių, reikia bendrą eritrocitų skaičių padauginti iš retikulocitų procentinės dalies. Pvz., retikulocitų procentinis skaičius – 1,2%, eritrocitų skaičius tam pačiam ligoniui – 4,5×1012/l. Tada absoliutus retikulocitų skaičius bus: 1,2×4,5×1010 = 54×109/l (šis dauginimo veiksmas atliekamas atsižvelgiant į tai, kad keičiasi laipsnio rodiklis iš 1012/l į 109/l). Klinicistas mikroskopinį skaičiavimą turėtų vertinti atsargiai, jeigu yra leukocitozė arba hiperglikemija/73165">hiperglikemija/1118">hiperglikemija/1118">hiperglikemija. Esant leukocitozei kartais leukocitų fragmentai, užkritę ant eritrocitų ribosomų, gali imituoti retikulocitus. Todėl esant ryškiai leukocitozei mikroskopinis skaičiavimas dirbtinai didina retikulocitų skaičių ir ne visada suteikia išsamią informaciją apie regeneracinę kaulų čiulpų funkciją. Tačiau neretai hiperleukocitozė sutampa su retikulocitoze, pvz., esant lėtinei limfoleukemijai. Lėtinės limfoleukemijos sukelta anemija/73080">anemija dažnai būna hemolizinės kilmės, t.y. su retikulocitoze. Padidėjęs gliukozės kiekis taip pat labai trukdo dažymui, kuris naudojamas retikulocitams skaičiuoti. Hemolizės metu retikulocitų padaugėja, kraujyje dažnai būna nesubrendusių, jaunų retikulocitų ar net normoblastų. Didesni taškai, atsirandantys retikulocitų citoplazmoje, vadinami Heinz kūnais (Heinz- Ehrlich kūnais). Kitas požymis, rodantis retikulocitozę, yra polichromatofilija. Šį požymį laboratorijos gydytojas paprasčiausiai užrašo tyrimo blanke, atlikdamas kraujo tepinėlio tyrimą. Tai pigus, greitas ir palyginti nesunkiai nustatomas požymis. Jeigu retikulocitų skaičiaus dėl kokių nors priežasčių nustatyti negalima, tada polichromatofilija gali būti svarbus rodiklis, rodantis, kad į cirkuliaciją pateko jaunos eritrocitų formos. Polichromatofilija nustatoma paprastame tepinėlyje, kuriame skaičiuojama leukocitinė formulė. Tuo tarpu retikulocitai skaičiuojami atskirai kitame tepinėlyje, dažytame specialiu (supravitaliniu) būdu. Jeigu tam pačiam ligoniui tiriami abu tepinėliai, jie būtinai turi sutapti pagal gautus rezultatus (retikulocitozė ir polichromatofilija). Polichromatofilija turi būti randama ir tada, kai normoblastai (normocitai) patenka į cirkuliaciją. Normoblastai rečiau būna kraujyje vykstant aktyviam kaulų čiulpų regeneracijos procesui. Jų patekimas į kraują kartu su retikulocitais būdingesnis „pasyviai“ normoblastozei. Pasyvi retikulocitozė ir normoblastozė būna, jei yra kaulų čiulpų dirginimas – metastazinis navikas/1891">navikas, hipoplazija, leukemija ir t.t. Pasyvi retikulocitozė su normoblastų atsiradimu periferiniame kraujyje – sunkios ligos ženklas. Retikulocitų skaičius – patogus rodiklis normocitinėms anemijoms diferencijuoti (jų metu sumažėja hemoglobinas, bet išlieka normalus MCV): 1) retikulocitų skaičius padidėja sergant hemolizinėmis anemijomis; 2) retikulocitų skaičius iš pradžių nepakinta esant ūmiai hemoragijai (pirmomis 36–72 val. netekus kraujo); 3) retikulocitų skaičius sumažėja hipoplazijų metu (nors kartais gali pasitaikyti „pasyvi“ retikulocitozė). Interpretuojant kraujo tyrimą, svarbu vertinti absoliučius retikulocitų skaičius ir RPI (retikulocitų produkcijos indeksą). Automatinis retikulocitų skaičiavimas – tikslus, greitas tyrimas.

RV (absoliutus retikulocitų skaičius) = R (Retikulocitų procentas)×RBC (Absoliutus eritrocitų skaičius)×0,01

Pastaba. Kai kur retikulocitų skaičius nustatomas ne procentais, bet promilėmis. Jeigu tokioje laboratorijoje retikulocitų skaičius nustatomas promilėmis, tada gautas reikšmes reikia dauginti ne iš 0,01, bet iš 0,001. Sudauginus galutinę išraišką patogiau išreikšti ne 1012/l, kaip eritrocitų skaičių, bet 109/l, – kaip leukocitų skaičių.

Perpylus kraują retikulocitų skaičius gali sumažėti, nes ligonio kraujas/1465">kraujas paprasčiausiai praskiedžiamas perpilta kraujo mase. Klaidingai padidėję retikulocitų skaičiai gali būti: 1) esant lėtinei limfoleukemijai; 2) megaloblastinei anemijai (Jolly kūnai); 3) gigantiniams trombocitams; 4) šalčio agliutininams; 5) intraląsteliniams parazitams (maliarija/1614">maliarija). Automatinis retikulocitų skaičiavimas irgi ne visada gali teisingai įvertinti šias situacijas. Imunofenotipinė retikulocitų cha- rakteristika: glikoforinas A+ ir glikoforinas C+.

Rašyti komentarą

Captcha