Pankreatinis polipeptidas

Norma
20–29 metų 0–228 pg/ml
30–39 metų 0–249 pg/ml
40–49 metų 0–270 pg/ml
50–59 metų 0–291 pg/ml
60–69 metų 0–312 pg/ml
70–79 metų 0–332 pg/ml

Sinonimai: kasos polipeptidas, PP, pancreatic polypeptide
Serumas
Dangtelis raudonas

Pankreatinis polipeptidas – vienas iš keturių pagrindinių kasos hormonų (kiti trys – insulinas, gliukagonas, somatostatinas). Šis rodiklis gali būti naudingas diagnozuojant kasos endokrininius navikus. Normaliai pankreatinis polipeptidas išskiriamas esant hipoglikemijai, taip pat valgant ar tiesiog kramtant ir nenuryjant (pvz., kramtant kramtomąją gumą), sudirginus nervus vagus. Jeigu ligoniui atlikta vagotomija arba skirta atropino (ar kitų cholinoblokatorių), pankreatinio polipeptido sekrecijos nebūna. Manoma, kad pankreatinis polipeptidas reikalingas insulino veikimo efektyvumui užtikrinti. Taikant ypač jautrius metodus (netaikomus rutininėje klinikinėje praktikoje), nustatoma susilpnėjusi arba visai išnykusi pankreatinio polipeptido funkcija, sergant pirmojo tipo diabetu.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis