MCHC

Norma
31–37g/dl

Sinonimai: vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija (VEHK), Mean Cell Hemoglobin Concentration.
Kraujas EDTA
Dangtelis violetinis

MCHC indeksas analizatoriaus elektroninėje schemoje suskaičiuojamas hemoglobiną dalijant iš hematokrito. Hematokritas analizatoriuje papildomai apskaičiuojamas dauginant MCV iš eritrocitų skaičiaus RBC. Taigi šis indeksas, skaičiuojant jį automatiniu analizatoriumi, turi pačią didžiausią paklaidą, palyginti jį su kitais indeksais (MCV, MCH, RDW). Taip yra, nes analizatorius MCHC nustato remdamasis trimis nepriklausomai išmatuotais parametrais – hemoglobino koncentracija, eritrocitų skaičiumi ir eritrocitų dydžiu. Tai, kad MCHC yra trijų matavimo sis- temų išvestinis dydis, yra svarbi sąlyga, leidžianti šio rodiklio pagrindu tikrinti hematologinio analizatoriaus darbo patikimumą. Jeigu nors viena iš trijų sistemų neteisingai sukalibruota kitų dviejų atžvilgiu, tada visi ištirti kraujo pavyzdžiai gali turėti vienodai nukrypusį MCHC. Tai ypač matosi, kai MCHC yra padidėjęs. Šio rodiklio padidėjimas nesuderinamas su normaliu eritrocitų būviu.

Šis rodiklis ryškiai susietas su hemoglobino koncentracija. Mažėjant hemoglobino koncentracijai kraujyje, MCHC beveik nekinta. Tokį stabilumą užtikrina pati eritrocito biologinė prigimtis – kuo mažesnis eritrocitas, tuo labiau jis susitraukia, tuo mažiau jame hemoglobino. Taip yra, nes net ir mažėjant eritrocitams, mažėjant hemoglobino masei juose išlieka ta pati hemoglobino koncentracija. MCHC, jei yra patologijos, mažai besikeičia.

Jeigu MCH – tai eritrocituose esančio hemoglobino kiekis, tai MCHC – eritrocituose esančio hemoglobino koncentruotumo matas. Iš dviejų, vienodą hemoglobino kiekį turinčių, eritrocitų (turinčių vienodą MCH), didesniu MCHC pasižymės tas, kurio dydis bus mažesnis. Jei hipo- chondrinės patologijos sunkios, MCHC indeksas gali šiek tiek mažėti, bet jo didėjimas beveik neįmanomas. Jo padidėjimas reikštų, kad į eritrocitus galėjo tilpti daugiau hemoglobino, negu jie praktiškai gali sutalpinti. Tačiau kartais jis vis dėlto padidėja: 1) esant hiperleukocitozėms (daug leukocitų trukdo nustatyti hemoglobiną, jį dirbtinai didina); 2) esant paraproteinemijoms (trukdymai hemoglobinui – jį dirbtinai didina optinis hemoglobino matavimo kanalas); 3) esant labai didelei hemolizei (dažniausiai tai įvyksta laboratorijoje, tokiu atveju reikia pakartoti tyrimą; jeigu hemolizė vyksta in vivo, hemoglobinas greitai surišamas su laisvu haptoglobinu ir MCHC nepadidėja). Jeigu yra hemolizė, hemoglobino kanalas analizatoriuje gali išmatuoti dau- giau hemoglobino, negu iš tikrųjų „tilptų“ į sumažėjusį eritrocitų kiekį. Jeigu visiems tą dieną tirtiems kraujo pavyzdžiams MCHC yra padidėjęs, tokiu atveju šis padidėjimas yra neteisingo analizatoriaus sukalibravimo ženklas.

Matuojant MCHC ne automatiniu analizatoriumi, o rankiniu būdu (nustatant hemoglobiną fotometriškai, o hematokritą centrifuginiu būdu), šis rodiklis yra gana jautrus hipochrominių anemijų indikatorius. Tuo jis skiriasi nuo automatinio MCHC, kuris yra mažai informatyvus hipochromijos rodiklis. Taip yra, nes centrifuguojant matuojamas hematokritas (kuris yra sudėtinė MCHC apskaičiavimo dalis) iš esmės yra kitoks rodiklis nei automatiniu būdu nustatomas hematokritas. Centrifuginis hematokritas labai priklauso nuo eritrocitų dydžio, membranų kompleksiškumo, nuo to, kaip centrifugavimo metu „išspaudžiama“ eritrocitų sankaupoje susidaranti „kempinėlė“. Esant hipochromijai, šių membraninių paviršių susidaro santykinai daugiau negu paties hemoglobino, todėl MCHC rodiklis tampa hipochromijos indikatoriumi. Jis šiuo atveju tarsi atlieka automato MCH rodiklio vaidmenį. Jeigu hematokritą nustato analizatorius, jis nepaiso eritrocitų membranų įtakos. Analizatorius paprasčiausiai sudaugina vieno eritrocito tūrį ir eritrocitų skaičių. Ši sandauga yra hematokritas.

Rankinio matavimo pavyzdys: hemoglobinas – 12g/dl, hematokritas – 0,36, tada MCHC – 32,4g/dl.

MCHC yra stabilus kraujo rodiklis, nesikeičiantis su amžiumi. Pavyzdžiui, sveikiems naujagimiams hematokritas gali siekti 0,72 (72%), hemoglobinas – 23,8g/dl, MCV – net 140 fL, MCH – 41 pg, eritrocitų skaičius – 6,5×1012/l. Tačiau MCHC įvairiose amžiaus grupėse išlieka labai pastovus. Ši savybė dar kartą rodo, kad MCHC pokyčiai yra tik sunkių būklių požymis arba nustatomi dėl hematologinio analizatoriaus darbo netikslumų. Jeigu analizuojamame kraujo pavyzdyje bus daugiau hemoglobino, negu pagal proporciją turėtų būti eritrocitų (o proporciją kaip tik ir atspindi MCHC indeksas), tuomet MCHC gali padidėti. Taip būna hemolizės atveju. Taip pasitaiko, jeigu hemoglobino parodymus hematologinis analizatorius dirbtinai padidina dėl paraproteinemijos, hiperleukocitozės ir t.t.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis