Lipoproteinų elektroforezė

Sinonimai: lipoproteinų frakcijos, lipoproteinų fenotipavimas.
Dangtelis raudonas

Lipoproteinų elektroforezė nėra rutininis tyrimas. Elektroforezės metodas leidžia atskirti kai kurias lipidų frakcijas. Šis metodas naudingas tiriant šeimynines įgimtas lipidų apykaitos patologijas. Nustatant hiperlipoproteinemijos fenotipą leidžiama, kad du kartus tiriant tą patį ligonį nebūtinai visada turi būti gaunamas identiškas elektroforezės rezultatas. Yra nuomonių, kad paprastas pavyzdžio ištyrimas vizualiai (per naktį serumui nusistovėjus šaldytuve) bei cholesterolio frakcijų su trigliceridais nustatymas yra tokio paties arba didesnio klinikinio informatyvumo mėginys nei lipoproteinų elektroforezė. Kai kuriais atvejais vis dėlto lipoproteinų elektroforezė gali suteikti papildomos informacijos. Pavyzdžiui, tiriant III tipo plačios β frakcijos patologiją. Ją įtarus rekomenduojama tirti papildomai (pvz., ultracentrifugavimo metodu, nustatant Apo E fenotipą ir t.t.). Klasikinis Fredrickson nustatytas fenotipas (kartu su vėlesnėmis PSAO rekomendacijomis) rodo, kad: I tipui būdinga chilomikronemija po 12 valandų badavimo; IIa tipui būdinga hiper-β-lipoproteinemija, IIb tipui būdinga hiper-β-ir hiper-pre-β-lipoproteinemija, III tipui būdinga hiper-β, hiper-pre-β-lipoproteinemija, be to, šiam tipui būdingas tarp minėtų frakcijų atsirandantis įvairaus dydžio papildomas pikas; kartais čia išskiriama vadinamoji „trečio tipo plati β frakcija“, kurios metu papildomas pikas susilieja su pre-β ir β frakcijomis, IV tipas: hiper-pre-β-lipoproteinemija, V tipas: hiper-pre-β-lipoproteinemija ir chilomikronemija.

Šių tyrimų informatyvumas taip pat yra nedidelis ir jis iš esmės nesiskiria nuo tos informacijos, kuri gaunama atliekant cholesterolio frakcijų nustatymą (žr., pvz., pateikiamą šaltinį).

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis