Leukocitozė (monocitozė)

Laboratorinis tyrimas

Izoliuotą didesnio laipsnio monocitozę galima matyti tiek 3 dalių, tiek 5 dalių grafinėje leukogramoje. Radus specifinį grafinį pokytį, preparatą reikia ištirti mikroskopu, nes vidurinėje 3 dalių leukogramos dalyje gali būti blastinių formų. Ūmi leukemija pagal trijų dalių leukogramos vaizdą gali visai nesiskirti nuo monocitozės. Ryškesnę monocitozę gali sukelti navikinis procesas, tuberkuliozė, kitos lėtinės ligos. Lėtinės monocitinės leukemijos grafinis vaizdas gali būti panašus. Būdinga tai, kad šiuo atveju laboratorijos gydytojo mikroskopinis skaičiavimas yra tikslesnis nei analizatoriaus. Prietaisas klaidingai „permetė“ didelę dalį monocitų į limfocitinį piką. Kaip ir visais atvejais, paskutinis žodis priklauso laboratorijos gydytojui, įvertinančiam limfocitų ar monocitų skaičiaus padidėjimą, matomą mikroskopu. Automatinė leukograma su ryškiu vienu piku yra pavojingas požymis, ir laboratorijos gydytojas turėtų atidžiai išstudijuoti kraujo tepinėlį. Labai įtartina, jeigu elektroninis vaizdas rodo vieną piką, o mikroskopuojant jokios patologijos nerandama. Jeigu taip yra, dažniausios priežastys yra supainioti kraujo pavyzdžiai arba netiksliai dirbantis prietaisas.

Ligos.lt

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis

Žymos
leukogramos

Rašyti komentarą