Meniu

Laisvasis β-hCG

norma/1956">Norma
0,9-1,1 MoM

Sinonimai: laisvasis beta chorioninis gonadotropinas, free beta-hCG, vaisiaus chromosominių patologijų patikra
serumas/2354">Serumas arba plazma/2158">plazma
Dangtelis raudonas, violetinis, žalias arba mėlynas (edta/616">EDTA, heparinatas arba citratas/456">citratas)
kraujas/1465">Kraujas: galima tirti išdžiuvusio kraujo tepnėlį ant filtrinio popieriaus (persiunčiama paštu)

Šis tyrimas atliekamas nėščiajai tik per pirmąjį nėštumo trimestrą. kraujas/1465">Kraujas paprastai imamas apie 12 nėštumo savaitę. Jis turėtų būti atliekamas kartu su PAPP-A (nėštumo proteino A) tyrimu, nes vertinant abu tyrimus kartu yra didesnė tikimybė aptikti vaisaus anomalijas, ypač Dauno sindromą, trisomiją 21. Kai kurie autoriai rekomenduoja kraują imti anksčiau – 8–10 nėštumo savaitę – arba kiek vėliau – 11–13 nėštumo savaitę. Patikra per pirmąjį nėštumo trimestrą daugelyje pasaulio šalių dabar naudojama vietoj anksčiau naudotos antro nėštumo trimestro patikros ir (ar) nėščiosios amžiumi paremtos patikros. Bendrojo hCG ir laisvojo β-hCG jautrumas nustatant Dauno sindromą ir kitas chromosomų anomalijas iš esmės skiriasi, nes laisvasis β-hCG yra daug specifiškesnis, daug rečiau pasitaiko nerimą keliančių klaidingai teigiamų tyrimo rezultatų. Atliekant vien laisvojo β-hCG tyrimą, Dauno sindromas/2384">sindromas ir kitos chromosominės anomalijos nustatomos per 92% atvejų, klaidingai teigiamų rezultatų pasitaiko ne daugiau kaip 5%. Derinant šį tyrimą su PAPP-A (nėštumo proteino A) tyrimu ir ultragarsiniu tyrimu, klaidingai teigiamu rezultatų dažnis sumažėja iki 1–2%.

Laisvasis β-hCG normalaus nėštumo metu greitai didėja iki 60 ng/ml ir pasiekia maksimumą maždaug 8–9 nėštumo savaitę. Po to, per kitas 12–11 nėštumo savaičių, laisvojo β-hCG koncentra- cija moters kraujyje laipsniškai mažėja. Penktąją nėštumo savaitę santykis tarp laisvojo β-hCG ir bendrojo hCG yra maždaug 1%. Vėliau nusistovi 0,5% santykis, t. y. laisvasis β-hCG sudaro nykstamai mažą bendro hCG kiekio dalį.

norma/1956">Norma paprastai nurodoma vadinamąja MoM dimensija. Šiuo rodikliu apibūdinama, kiek laisvojo β-hCG yra sveikų nėščiųjų populiacijoje per pirmąjį nėštumo trimestrą, t. y. sveikų nėščiųjų šis rodiklis apytikriai ra 1 MoM. Kuo ši laisvojo β-hCG reikšmė didesnė už 1 MoM, tuo vaisiaus rizika didesnė.

Informacija nėščiajai apie laisvojo β-hCG tyrimą ir kitus susijusius tyrimus (PAPP-A ir ultragarsinis tyrimas)

Patikros rezultatas turėtų būti pateikiamas paprastai – teigiamas arba neigiamas. Nėščioji turi suprasti, kad šis tyrimas tai dar nėra Dauno sindromo diagnozė. Neigiamas rezultatas reiškia, kad šansas, jog naujagimis gims sirgdamas Dauno sindromu, yra labai mažas. Jei šis tyrimas normos ribose, tai dar jokiu būdu nereiškia, kad naujagimis gims sveikas. Jeigu patikros rezultatas neigiamas, nėščiajai paprastai nesiūloma atlikti papildomų tyrimų, pavyzdžiui, amniocentezės. Šiuo atveju gali būti siūloma atlikti papildomus patikros testus per antrąjį nėštumo trimestrą.

Antrojo trimestro metu nustatomi kiti laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, AFP. Pastarasis tyrimas gali atskleisti, kad yra vaisiaus neuroninio vamzdelio defektų – anencefalijos ar spina bifida – rizika.

Teigiamas laisvojo β-hCG tyrimo rezultatas reiškia, kad vaisaus tikimybė sirgti Dauno sindromu ar kuria nors kita chromosomine anomalija yra padidėjusi. Todėl nėščiajai siūloma atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, amniocentezę. Teigiamas rezultatas nereiškia, kad naujagimis gims nesveikas. Iš tikrųjų nėščioji turi žinoti, kad dauguma moterų, kurioms iš pradžių buvo nustatytas teigiamas rezultatas, o vėliau atlikti papildomi tyrimai, pagimdo sveiką kūdikį. Tik nedidelei daliai nėščiųjų atliekant papildomus tyrimus išaiškėja vaisaus vystymosi defektai.

Ką turėtų žinoti nėščioji, jeigu buvo pavėluota atlikti pirmojo trimestro tyrimus

Nėščioji turi būti informuota, kad yra galimybė atlikti kitus panašius laboratorinius, ultragarso, amniocentezės ir genetinius tyrimus, padedančius nustatyti vaisaus anomalijų riziką.

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau informacijos apie hCG ir laisvojo β-hCG biologinį vaidmenį organizme ir šių medžiagų panaudojimą nustatant diagnozę ir parenkant gydymą. Parenteraliai leidžiamas hCG vartojamas kaip ovuliacijos stimuliatorius arba kaip progesterono gamybos stimuliatorius moters organizme. Vyrams hCG injekcijos gali būti atliekamos hipogonadizmui, nevaisingumui gydyti, nes hCG stimuliuoja testosterono gamybą sėklidėse.

Sporto medicinoje hCG testas naudojamas norint nustatyti, ar nėra nelegaliai vartojama dopingo. Palyginti su nelegaliu testosterono vartojimu sporto medicinoje, β-hCG vartojimas turi tam tikrų pranašumų. Vartojant „išorinį“ testosteroną, greitai sumažėja arba visai nusilpsta savojo, vidinio, testosterono gamyba. Vartojant hCG, pastarasis imituoja hipofizės liuteinizuojančio hormono veikimą ir taip pat stimuliuoja testosterono gamybą. Tikimybė, kad atrofuosis sėklidės, tokiu atveju yra mažesnė. Vis dėlto, ilgai vartojant β-hCG, ilgainiui taip pat prasideda sėklidžių atrofija. Homeopatinis β-hCG vartojimas siekiant numesti viršsvorį nepagrįstas jokiais įrodymais. Laisvojo β-hCG, lygiai kaip ir bendrojo β-hCG, kiekis padidėja esant navikiniams procesams – seminomai, choriokarcinomai, teratomai. Kita ypač įdomi laisvojo β-hCG savybė, kad ši medžiaga apsaugo vaisių nuo ŽIV infekcijos. Be to, manoma, kad placentos išskiriamas HCG yra būtent ta medžiaga, kuri nulemia motinos organizmo toleranciją vaisiui (nes vaisius/2707">vaisius nėštumo metu gali būti prilyginamas tansplantatui svetimam organizme).

Tyrimas per pirmąjį nėštumo trimestrą turi reikšmės ir aptinkant kitas chromosomines anomalijas – trisomiją 18 (Edwardso sindromą) ir trisomiją 13 (Patau sindromą). Esant šioms trisomijoms, PAPP-A rodiklis nėščiosios serume kinta sinchroniškai su laisvojo β-hCG pokyčiais, t. y. abu rodikliai mažėja. Esant Dauno sindromui, šie rodikliai kinta priešingomis kryptimis: PAPP-A mažėja, o laisvojo β-hCG koncentracija/1440">koncentracija didėja.

Tikimybė pagimdyti naujagimį, sergantį Dauno sindromu, labai priklauso nuo nėščiosios amžiaus. Jeigu nėščioji ketina gimdyti būdama vyresnė nei 30 metų, Dauno sindromo tikimybė pradeda greitai didėti. Jeigu gimdyvei per 40 metų, maždaug 1% naujagimių gimsta, sirgdami Dauno sindromu.

Laisvojo β-hCG, proteino A (PAPP-A) tyrimai iš nėščiosios kraujo kartu su ultragarsiniu tyrimu leidžia anksti (8–13 nėštumo savaitę) nustatyti Dauno sindromą ar kitą anomaliją.

PAPP-A ir laisvajam β-hCG nustatyti nėščiosios kraujyje labai svarbu tiksli nėštumo tru- kmė. Jeigu nėščiosios kraujas/1465">kraujas tiriamas po 14 nėštumo savaitės – tyrimas bevertis. Po 14 savaitės šie tyrimai nesiskiria nėščiųjų, nešiojančių sveiką vaisių, nuo tų, kurios nešioja vaisių, turintį chromosominę anomaliją. Svarbu įsidėmėti, kad esant vaisiaus Dauno sindromui rodikliai kinta priešinga kryptimi: PAPP-A mažėja, o β-hCG didėja, palyginti juos su normaliu nėštumu.

Rašyti komentarą

Captcha