Gyvsidabris kraujyje ir šlapime

Norma
Kraujas  0–0,3nmol/l
Šlapimas 0,05–0,25 µmol per parą

Kraujas – EDTA, šlapimas
Dangtelis violetinis arba šlapimo indas

Šis tyrimas atliekamas norint įvertinti gyvsidabrio toksiškumą. Apsinuodijimą gyvsidabriu galima įtarti esant garų inhaliacijai, dirbant pramonėje ar buityje su neorganinio gyvsidabrio komponentais, jo organinių druskų patekimui į organizmą su maistu. Intoksikacija gyvsidabrio garais gali sukelti pneumonitą. Neorganiniai gyvsidabrio junginiai kaupiasi kepenyse, širdyje, inkstuose, skersaruožiuose raumenyse, kaulų čiulpuose, smegenyse, plaučiuose. Apsinuodijus gyvsidabriu pasireiškia skrandžio ir žarnyno simptomai, stomatitas, kolitas, anemija, periferinis neuritas. Organiniai junginiai į organizmą patenka su maistu per virškinamąjį traktą (pvz., apsinuodijimo epidemija Japonijoje, Minamatos įlankoje, buvo susijusi su pramonės atliekų patekimu į mitybai tiekiamų žuvų organizmą). Neorganinis gyvsidabris patenka su garais (sudaužyti termometrai, gyvsidabrio baterijų naudojimas, netinkamas gyvsidabrio laikymas). Neorganinis gyvsidabris, patenkantis per os į organizmą, yra praktiškai nepavojingas ir pasišalina per virškinamąjį traktą. Pavojinga riba kraujyje yra daugiau nei 500nmol/l, šlapime – daugiau nei 0,5µmol per parą.

Padidėjimas kraujyje
• Dažniau registruojamas apsinuodijus organiniais gyvsidabrio junginiais (dažų, medienos konservantų, fungicidų, kosmetikos pramonėje).

Sumažėjimas
• Klinikinės vertės neturi.

Padidėjimas šlapime
• Dažniau nustatomas apsinuodijus neorganiniu gyvsidabriu (gyvsidabrio garai iš termometrų, baterijų, dantų
amalgamų).

Sumažėjimas
• Klinikinės vertės neturi.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis