Glikuotasis hemoglobinas HbA1c ir vidutinė glikemija
Norma
Sergant diabetu – mažiau kaip 7%
Glikuotasis hemoglobinas HbA1c, % Vidutinis gliukozės kiekis, mmol/l
13 19,3
12 17,4
11 15,0
10 13,5
9 11,6
8 10,0
7 8,2
6 6,3
5 5,0
4 3,1
Glikuotasis (glikozilintas) hemoglobinas HbA1с gali parodyti, kokie diabetu sergančio ligonio gliukozės kiekiai buvo per pastaruosius tris mėnesius. Jeigu jo koncentracija išmatuojama tinkamai, gydytojas gali įsivaizduoti, kaip ligoniui sekėsi kontroliuoti diabetą. Jeigu yra didelių nesutapimų su ligonio dienoraščiu ar gliukomačio atmintimi (iš ligonio užrašų paprastai gali atrodyti, kad glikemija gera), vis tiek reikia pasikliauti HbA1c duomenimis. Jeigu ligonis „nepagražina“ rezultatų, dažniausia padidėjusio HbA1c priežastis gali būti didelės naktinės glikemijos. Taip nutinka, nes naktį gliukozė matuojama rečiau ir diabetu sergantis asmuo negali adekvačiai jos koreguoti. Kadangi naktinė glikemija sudaro maždaug pusę viso paros laiko, ji daro didelę įtaką trijų mėnesių vidutinei glikemijai. Lentelėje pateikiamos apytikrės vertės, kokios vidutinės paros glikemijos koncentracijos atitinka kokias glikuotojo hemoglobino HbA1c koncentracijas. Svarbu, kad, jeigu glikuotojo hemoglobino rodmuo, tarkime, 12%, vidutinė paros glikemija buvo 17,4 mmol/l. O tai reiškia, kad asmens glikemija tokia buvo, tik vidutiniškai apskaičiavus. Iš tikrųjų, matyt, daug epizodų buvo ir tokių, kai, gliukozė viršydavo ir 20 mmol/l ar net 30 mmol/l. Tokia būklė labai pavojinga tuo, kad greitai vystosi negrįžtamos diabeto komplikacijos: retinopatija, neuropatija, inkstų nepakankamumas. Įrodyta, kad sunkių diabeto komplikacijų tikimybė sumažėja 2–7 kartus, jeigu pavyksta glikuotojo hemoglobino koncentraciją sumažinti bent 1%.
Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis