Bilirubinas (BIL) šlapimo analizatoriumi

Norma
Nerandamas

Sinonimai: bilirubinas šlapime pusiau kiekybiniu juosteliniu metodu.
Šlapimo indas

Šlapime nustatoma bilirubino forma visuomet yra tik konjuguotas, tiesioginis bilirubinas. Kitų bilirubino formų šlapime nebūna. Bilirubinas yra hemoglobino katabolizmo produktas. Jis susiformuoja organizmo retikuloendotelinėje (mononuklearinių fagocitų) sistemoje. Toks nekonjuguotas (netiesioginis) bilirubinas kepenų ląstelėse sujungiamas su gliukurono rūgštimi ir tampa konjuguotu (tiesioginiu) bilirubinu, kuris yra tirpus vandenyje ir jau gali išsiskirti su šlapimu.

Būklės, kurių metu bilirubino (BIL) šlapime neatsiranda. Kartais net ir sergant gelta šlapime bilirubino nerandama. Ši savybė būdinga prehepatinėms (hemolizinėms) geltoms. Prehepatinės geltos metu bendro ir netiesioginio (nekonjuguoto) bilirubino koncentracijos būna padidėjusios kraujyje, bet šlapime bilirubino nėra. Normoje tik 1/3 bilirubino konjugavimo pajėgumo panaudojama kepenyse. Todėl hemolizės ar kitos prehepatinės geltos atveju bilirubino gamyba turi tris kartus viršyti normą tam, kad serumo netiesioginio (nekonjuguoto) bilirubino koncen-tracija padidėtų. Nekonjuguotas (netiesioginis) bilirubinas serume padidėja hemolizės, megaloblastinės anemijos, Gilbert ligos, Crigler-Najjar sindromo, fiziologinės naujagimių geltos ir kai kuriais kitais atvejais. Gilbert liga – tai nepavojingas, gana dažnas, pasitaikantis maždaug 1% gyventojų, bilirubino metabolizmo sutrikimas. Gilbert liga gali pasireikšti intermituojančia hiperbilirubinemija (50–170µmol/l), kuria sergant kiti laboratoriniai tyrimai yra normos ribose. Fiziologinė naujagimių gelta pasireiškia laikinu bilirubiną konjuguojančių fermentinių sistemų nepakankamumu (fermentinių sistemų „nesubrendimas“). Erythroblastosis fetalis yra kitokios kilmės patologija. Ją sukelia motinos ir vaisiaus kraujo grupių dalinis nesuderinamumas.

Būklės, kai BIL atsiranda šlapime. Dubin-Johnson ir Rotor sindromai yra būklės, kai kraujyje padidėja konjuguoto (tiesioginio) bilirubino koncentracija. Jų metu šlapime randama bilirubino. Šių sindromų prognozė paprastai yra nebloga. Hepatinė (parenchiminė) gelta būna susijusi su smulkių tulžies latakų obstrukcija arba kepenų ląstelių pažeidimu. Pohepatinę (mechaninę) geltą sukelia stambių tulžies latakų okliuzija. Hepatinė gelta (intrahepatinė cholestazė) pasireiškia esant uždegiminiam procesui kepenyse arba paveikus tam tikriems medikamentams. Pohepatinė gelta (ekstrahepatinė cholestazė) dažniausiai būna sąlygota tulžies takų akmenligės arba kasos galvutės naviko. Abi šios geltos (hepatinė ir pohepatinė) būna lydimos serumo konjuguoto (tiesioginio) bilirubino koncentracijos padidėjimo. Abiem atvejais konjuguotas bilirubinas patenka į šlapimą, būna bilirubinurija.

Viena svarbiausių taisyklių tiriant bilirubiną yra ta, kad šlapimas negali ilgai stovėti šviesoje, nes šviesa greitai mažina bilirubino koncentraciją.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis