Audinių transgliutaminazės- antikūnai

Norma
Audinių transgliutaminazės antikūnai, IgA
< 4,0 U/ml (neigiama reakcija)
   4,0–10,0 U/ml (silpnai teigiama)
> 10,0 U/ml (teigiama reakcija)
Audinių transgliutaminazės antikūnai, IgG
< 6,0 U/ml (neigiama reakcija)
   6,0–9,0 U/ml (silpnai teigiama)
> 9,0 U/m (teigiama reakcija)

Sinonimai: tTG, tTG antibodies
Serumas
Dangtelis raudonas, gali būti su geliu

Šis tyrimas dažniausiai atliekamas vaikams, įtarus celiakinę ligą. Jis naudingas diagnozuojant ligą, atliekant pirminę patikrą neaiškiais atvejais, asmenims, kurių šeimoje buvo sergančių celiakine liga asmenų, sergantiems susijusiomis ligomis, taip pat nustačius leukocitų fenotipus HLA DQ2 ir HLA DQ8.

Šis rodiklis ypač naudingas norint įsitikinti, ar tikrai ligoniai laikosi dietos, nevartoja gliuteno. Tai svarbu sergant celiakija. Sergant celiakine liga (gliutenui jautria enteropatija), efektyviausias gydymo būdas – vengti maisto produktų, kurių sudėtyje gausu gliuteno (dažniausiai tai maistas, kurio sudėtyje yra rugių, kviečių, miežių, avižų ir kitų javų baltyminių medžiagų). Celiakinė liga vystosi dėl to, kad organizme nuolatos rusena autoimuninis uždegimas, paūmėjantis gaunant daug gliutenų. Šis uždegimas labiausiai pažeidžia plonojo žarnyno gleivinę. Ilgainiui išsivysto būdinga epitelio atrofija (viliozinė atrofija). Pagrindiniai klinikiniai celiakinės ligos požymiai: pilvo skausmas, malabsorbcija, viduriavimai, vidurių užkietėjimai. Klinikinių požymių gali būti ir daugiau: sulėtėjęs augimas, geležies deficitinė anemija, osteoporozė, pasikartojantys aftiniai stomatitai, dantų emalio hipoplazija, herpetiforminis dermatitas. Taip pat dažnai būna pirmo- jo tipo diabetas (maždaug 2–8%), tiroiditas, Dauno sindromas ir IgA trūkumas, neurologinių ir psichiatrinių sutrikimų, ataksija, periferinė neuropatija, padidėjusi rizika sirgti ne Hodžkino limfoma.

Diagnozuojant celiakiją, svarbu laiku atlikti plonosios žarnos biopsiją. Atliekant biopsinės medžiagos histologinį tyrimą, nustatoma būdinga epitelio atrofija. Kadangi biopsijos tyrimas vis tik yra invazinis, laboratorinis tyrimas ypač svarbus. Jį atlikus, galima atrinkti ligonius, kuriems plonosios žarnos biopsija iš tikrųjų reikalinga. Tiksli celiakinės ligos diagnozė svarbi dėl to, kad ją, palyginti, nesunku sukontroliuoti – reikia tik griežtai laikytis dietos (panašiai kaip esant alergijai reikia vengti kontakto su alergenu). Laikantis dietos, beveik visai išnyksta klinikiniai simptomai, mažėja audinių transgliutamazės antikūnų titras ir nebūna tokių stiprių žarnyno epitelio atrofijos požymių. Be audinių transgliutamazės antikūnų titro padidėjimo, sergant celiakine liga, dažnai padaugėja ir kitų autoantikūnų, pavyzdžiui, EMA, dezaminintų gliadino antikūnų, sumažėja IgA titras, nustatomas DQ2 ir DQ8 HLA fenotipas. Manoma, kad Lietuvoje yra daugiau atvejų, negu diagnozuota, todėl nemažai ligonių gydoma nuo kitų ligų. Patys jautriausi ir specifiškiausi celiakinę ligą diagnozuoti ir vertinti padedantys rodikliai: 1) audinių transgliutamazės antikūnai ir 2) dezamininti gliadino antikūnai.

Audinių transgliutamazės IgA specifiški celiakinei ligai. Jų padaugėjus, rekomenduojama at- likti plonosios žarnos biopsiją.

Audinių transgliutamazės IgG taip pat gana specifiški celiakinei ligai, ypač jeigu sumažėjusi bendra IgA koncentracija serume.

Jeigu ligoniai griežtai laikosi dietos, laboratoriniai rodikliai iš lėto pradeda mažėti (audinių transgliutamazės antikūnų sumažėja praėjus 6–12 mėn. nuo dietos pradžios), klinikiniai simptomai nyksta, mažėja epitelio atrofija (matyti tiriant histologiškai).

Jei šis laboratorinis rodiklis neigiamas, o klinika panaši, daug labiau tikėtina paprasta malab- sorbcija, o ne celiakinė liga. Tačiau vis tiek rekomenduojama atlikti endoskopiją ir histologinį tyrimą.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis