Meniu

Dieta, sergant celiakija arba gliutenine enteropatija

Celiakija arba gliuteninė enteropatija – tai plonųjų žarnų liga (dažniausiai tuščiosios), būdinga genetiškai jautriems asmenims. Liga pasireiškia autoimuniniais kitų organų – odos, kepenų, sąnarių, gimdos pakenkimais. Histologiškai nustatomas gleivinės uždegimas, žarnų gaurelių atrofija ir kriptų hiperplazija. Vartodami grūdines kultūras (kviečių, rugių ir miežių grūdus) ar maisto produktus, kuriuose yra baltymo gliuteno, jo netoleruojantys žmonės suserga celiakija. Žalingu poveikiu pasižymi kviečių baltymo gliuteno metabolitas gliadinas ir panašių grūdinių kultūrų baltymai – miežių hordeinas, rugių sekalinas.
Celiakija gali būti besimptomė arba pasireikšti įvairiais simptomais. Taip pat galima nebūdinga nervų, sąnarių ir kaulų (artritai), šlapimą šalinančios (inkstų), kraujodaros (blužnies) sistemos lokalizacija.

 

Pacientai, kurie turėtų būti tiriami dėl celiakijos
Jaučiantys sutrikusio virškinimo trakto simptomus: lėtinę ar pasikartojančią diarėją, malabsorbciją, svorio mažėjimą, pilvo pūtimą. Tai sergantys DŽS ir netoleruojantys laktozės pacientai.
Pacientai, kuriems pasireiškė nepaaiškinami klinikiniai požymiai: anemijos (geležies stokos, folinės rūgšties, vitamino B12), persistuojantis serumo aminotransferazių padidėjimas, augimo sutrikimas, vėlyvas lytinis brendimas, pasikartojantys vaisiaus persileidimai, mažas naujagimių svoris, sumažėjęs vaisingumas, persistuojantis aftozinis stomatitas, dantų emalio hipoplazija, idiopatinė periferinė neuropatija, įgyta smegenėlių ataksija ar pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai (migrena).
Simptomus jaučiantys pacientai, turintys didelę celiakijos riziką: sergantys I tipo CD ar kitomis autoimuninėmis ligomis, pirmosios ir antrosios eilės giminaičiai, sergantieji Turnerio, Dauno ar Williamso sindromais.
Simptomai pasireiškia mieguistumu ir nuovargiu, kurių priežastis – anemija, viduriavimas, pilvo pūtimas, nemalonus pojūtis pilve, svorio netekimas. Jautrumo diapazonas gliutenui yra platus. Žarnyno funkcijos sutrikimų gydymas – visą gyvenimą trunkanti begliutenė dieta.

 

Begliutenė dieta
Maisto produktai skirstomi į tris grupes:
- maisto produktus, kurie akivaizdžiai yra kviečių baltymo gliuteno šaltinis, pvz.: duona, makaronai, kvietiniai javainiai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai;
- „paslėptų“ gliuteno šaltinių, kur jis naudojamas kaip tirštiklis, užpildas. Tai apima didžiulį spektrą įvairiausių produktų: sriubos, padažai, dešrelės, sūrio užtepėlės, kiaulienos pakaitalai, jūros produktų pakaitalai, marinatai, sojos padažas, sriubų kubeliai, patiekalai, kurie ruošiami naudojant miltus. Pvz., paniruojant mėsos kepsnį, jis panardinamas į kiaušinio ir kvietinių miltų plakinį;
- maisto produktus, kuriuose natūraliai nėra gliuteno: tai ryžiai, kukurūzai, pienas, kiaušiniai, švieži vaisiai ir daržovės, šviežia mėsa, šviežia žuvis ir jūros gėrybės, sviestas, margarinas, kepimo aliejus. Jie yra saugūs ir gali būti naudojami begliutenei dietai be apribojimų.
Sergantiesiems besimptome ir latentine ligos forma begliutenė dieta neskiriama, tačiau pasireiškus ligos simptomams ji būtina.
Dažniau vartojami maisto produktai be gliuteno: grikiai, kukurūzai, begliuteniniai miltai (ryžių, sojų, grikių ir kt.), ankštiniai produktai (pupelės, lęšiai, žirniai), raudona mėsa, žuvis, paukštiena, vaisiai, uogos, bulvės, sago kruopos, daržovės. Tradiciškai žmonėms, sergantiems celiakija, buvo patariama vengti avižų. Naujausi tyrimai rodo ką kita. Suaugusiems, sergantiems lengvos formos celiakija, ar remisijos laikotarpiu po griežtos begliutenės dietos galima valgyti patiekalus iš avižų – iki 50 g per /d. (viena porcija). Vaikai ir suaugusieji, kurie yra ypač jautrūs gliutenui, turėtų vengti gaminių iš avižų.
Dėl antrinio laktazės nepakankamumo apriboti pieną ir pieno produktus. Negalima vartoti kviečių, rugių, miežių, kvietrugių, salyklo (dažniausiai iš miežių). Begliuteniai produktai yra labai svarbūs mažinant celiakijos sukeltus simptomus.
Tai specialiai pagaminta be glitimo duona, sausainiai, makaronai ir miltai, kurie pagaminti iš kruopščiai atrinktų kviečių, nors tie patys produktai gali būti pagaminti ir iš kitų šaltinių, pvz., ryžių ar bulvių miltų, krakmolo. Begliutenis maistas gali būti užterštas gliutenu įvairiais būdais, pvz., kviečių ir kitų grūdų malimo, ypač, kai tie patys fabrikai apdoroja įvairių grūdų rūšis, taip pat namuose naudojant tą patį skrudintuvą, duonos pjaustymo lentelę ir pan.
Rekomendacijų laikymasis, griežtas maisto produktų pasirinkimas apsaugo nuo celiakijos sukeliamų pasekmių. Tie, kurie pažeidžia begliutenės dietos principus, dažniau serga mitybos nepakankamumu, turi sumažėjusį kaulų mineralinį tankį, be to, jiems padidėja sergamumo piktybiniais navikais rizika. Laikantis giežtos begliutenės dietos ilgiau nei penkerius metus, galima sumažinti piktybinių navikų atsiradimo riziką. Dietos nesilaikymo priežastys:
• kasdienio gyvenimo būdo apribojimai;
• sunkumai laikytis griežto dietinio režimo mokykloje, keliaujant, atostogaujant;
• begliuteniai gatavi maisto produktai yra gerokai brangesni nei įprastiniai;
• patiekalai ilgiau ruošiami ir kepami;
• kai kurie pacientai serga besimptome ligos forma ir nežino apie begliutenės dietos svarbą organizmui.

Rašyti komentarą

Captcha